Pusė metų dar nėra tas laikas, kai reikėtų tikėtis esminių pokyčių ir rimtesnių veiklos rezultatų naujai įsteigtoje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje, ypač kai pats valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje įmonėje iš karto buvo suplanuotas kaip rimtas, bet neesminis pokytis valstybinių miškų valdymo procese, o konsoliduotos naujosios įmonės veikla iš esmės mažai skiriasi nuo atskirų valstybės įmonių miškų urėdijų vykdytos veiklos.
Pokyčiai daugiausia nukreipti į ilgu laikotarpiu ekonomiškai gyvybingo valstybinių miškų valdymo modelio sukūrimą, apimant bendrųjų funkcijų optimizavimą, bendrai veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimą, didesnį dėmesį gamtotvarkai miškuose, didesnę grąžą valstybei baigus pertvarką, na, ir, kas ypač svarbu, sąlygų pagerinimą darbuotojams, pirmiausia žemiausių grandžių.
Tiesa – per vidurį
Manęs per daug nestebina prieštaringi naujosios įmonės veiklos vertinimai, pasirodantys viešumoje šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kadangi dar ir pats procesas nesibaigęs, o ir pačios konsolidacijos procese tam tikros jėgos visaip stengėsi sukompromituoti pertvarką. Natūralu, jog tos pačios jėgos visais būdais stengiasi ir dar stengsis sumenkinti pasiektus rezultatus ar sukritikuoti bet kuriuos įvykdytus pokyčius. Kita vertus, natūralu, jog pati įmonė stengsis raportuoti vien apie teigiamus pokyčius ir kuo geresnius pasiektus rezultatus. Tai čia, matyt, tiesa būtų kaip visuomet – kažkur per vidurį.
Nepretenduoju rasti tokią absoliučią tiesą, nes mano vertinimas taip pat bus sąlyginai subjektyvus – kad ir kaip ten būtų, nesu nepriklausomas ekspertas šioje vietoje. Vis dėlto manau, kad verta pabandyti aptarti tai, kokia valstybinių miškų ūkio valdymo padėtis yra šiuo metu, įvykdžius pirmąjį pertvarkos etapą (sujungus miškų urėdijas į vieną įmonę) ir pradėjus (bet realiai dar tik pradėjus!) veiklos optimizaciją įmonės viduje. Tai įvardyčiau esminiu pertvarkos etapu, nes tik jį baigus galima tikėtis rimtesnių rezultatų.
Daug žadanti pradžia
Tai, kad valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija buvo įsteigta ir jos valdymo organai suformuoti, valstybės įmonės miškų urėdijos į ją integruotos ir panaikintos kaip atskiri juridiniai vienetai, Generalinė miškų urėdija likviduota, aiškiai suformuluotos valstybės užduotys naujosios įmonės veiklai, įskaitant lūkesčių laišką, privalomuosius darbus ir aiškiai apibrėžtą finansinę grąžą valstybei, ir visa tai atlikta per keletą pirmųjų šių metų mėnesių (žinoma, tam pasiruošus 2017 m.), vertinu kaip ypač svarbų žingsnį ir valstybinių miškų valdymo pokytį. Šis pokytis jau nebepalieka šansų gręžiotis atgal, sudaro esmines sąlygas ir nurodo aiškią tolesnio veiklos optimizavimo kryptį.
Greta šių, sakyčiau, labiau išorinių įmonės atžvilgiu pokyčių stebimi ir pokyčiai įmonės viduje. Nors ir po ilgokų papildomų diskusijų, bet galiausiai apsispręsta eiti prie 26 regioninių padalinių, 16 iš jų atrinkti nuolatiniai vadovai, likusių atranka tebevykdoma šiuo metu. Taip pat tebeformuojama centrinė administracija bei darbuotojų kolektyvai tuose padaliniuose, kuriuose reikšminga dalis buvusiųjų specialistų nesutiko pereiti į naująją įmonę. Gal šioje vietoje ir norėtųsi greitesnio proceso bei geresnės komunikacijos, bet suprantama, kad ne viskas čia taip paprasta.
Tikrai teigiamai vertintina tai, kad įmonė perėmė gerąją institucinę patirtį tiek iš buvusių miškų urėdijų, tiek iš Generalinės miškų urėdijos, greitai suformavo komandos branduolį ir palyginti gerai organizuoja kasdienę veiklą, netgi nepaisant ryškaus personalo trūkumo kai kuriose srityse.
Vis dar trūksta žadėto dėmesio darbuotojams
Tas darbuotojų trūkumas, iš dalies nulemtas pertvarkos peripetijų, dėl kurių kai kuriuose regionuose nemaža dalis specialistų tiesiog nesutiko pereiti į naująją įmonę, matyt, dėsningas dalykas. Vis dėlto pati įmonė tikrai galėtų padaryti daugiau, kad tokio trūkumo kuo greičiau neliktų.
Pirmiausia geresnė komunikacija tikrai kažkiek pagelbėtų, bet dar svarbesnis yra kitas labai socialiai jautrus ir darbuotojams svarbus klausimas – nauja darbo užmokesčio nustatymo ir darbuotojų skatinimo sistema, kuri ne tik sudarytų prielaidas išlyginti atlygį už tas pačias atliekamas funkcijas skirtinguose regionuose bei padidinti atlyginimus pirmiausia žemiausios grandies specialistams, bet ir nustatytų aiškias darbuotojų skatinimo ir motyvavimo priemones, tokias, kad ne tik visi įmonės darbuotojai, bet ir jais norintys tapti miškininkai aiškiai matytų perspektyvą ir naudą skaidriai bei sąžiningai darbuotis įmonėje, o tai savo ruožtu dar ir prisidėtų prie geresnio įmonės įvaizdžio tiek miškininkų bendruomenėje, tiek ir plačiau visuomenėje.
Deja, bet praėjus daugiau nei pusmečiui nuo įmonės veiklos pradžios tokios naujos darbo užmokesčio nustatymo ir darbuotojų skatinimo sistemos vis dar nėra. Ir tai, mano supratimu, didelis minusas vertinant progresą įmonės veikloje. Tai, kad simboliškai kilstelėti atlyginimai miške dirbantiesiems specialistams kai kuriuose regionuose, dar nėra pasiteisinimas ir tas pasiekimas, kuriuo labai galėtume džiaugtis. Dar mažiau pateisinamas tokios sistemos nebuvimas, kai ekonominė įmonės padėtis gerėja, ir ypač kai ji gerėja dėl išorinių veiksnių, tokių kaip augančios medienos kainos.
Šiuolaikinės technologijos sunkiai skinasi kelią
Kita sritis, kurioje pokyčiai, mano supratimu, buksuoja, yra pažangių informacinių sistemų diegimas įmonės veikloje. Suprantama, kad Valstybinių miškų urėdija paveldėjo visai ne kokią padėtį iš miškų urėdijų ir Generalinės urėdijos: skirtingos buhalterinės apskaitos sistemos, visai neintegruotos su savo ruožtu pasenusiomis miškų ūkio veiklos valdymui skirtomis sistemomis, nekalbu jau apie IMŪVIS. Tačiau nauja įmonė ir yra ta puiki galimybė pradėti nuo pradžių, bet tam reikia bent jau pirmuosius žingsnius žengti ir konkrečius sprendimus priimti. Tai, va, tų sprendimų ir trūksta.
Nesakau, kad būtina išrasti dviratį, – rinkoje yra nemažas pasirinkimas įvairaus lygio įmonės valdymo informacinių sistemų, kai kurios iš jų kurtos ar adaptuotos specialiai miškų ūkio įmonėms. Galima eiti ir kitu keliu: latvių pavyzdys rodo, kad sutelkus tinkamus IT specialistų pajėgumus įmonėje galima ir savo produktą sukurti, ir netgi tokį, kurį pasiruošusios pirkti kitų šalių miškų ūkio įmonės.
Matyt, Valstybinių miškų urėdijos vadovybė turėtų skirti rimtesnį dėmesį ir šiai sričiai, ypač kai kalbam jau ne apie atskirų mažų įmonių valdymą, bet apie tikrai didelės ir reikšmingos šalies ekonomikos kontekste įmonės valdymą.
Geroji užsienio šalių praktika rodo, kad šiais laikais išsiversti be specialiai pritaikytos įmonės valdymo informacinės sistemos, į kurią būtų integruotos visos veiklos sritys pradedant atskirų miškų ūkio darbų planavimu, jų vykdymo fiksavimu ir baigiant buhalterine apskaita yra sunku. Tokia sistema ne tik padeda efektyviau vykdyti įmonės veiklą ar vadovams priimti sprendimus, bet ir išvaduoja pačius darbuotojus nuo kai kurių perteklinių kartotinių ir rutininių darbų.
Potencialas didelis, belieka tinkamai panaudoti
Apibendrinant galima sakyti, kad šiandieninė valstybinių miškų valdymo sistemos padėtis visai gera, Valstybinių miškų urėdijos veiklos pradžia daug žadanti, augimo ir teigiamų pokyčių potencialas akivaizdus. Tai, kad reikia labiau pasistengti tam tikrose srityse, šiek tiek pablogina bendrą vertinimą, bet kartu rodo tą pagrindinę kryptį, kaip tobulinti veiklą. Taigi rezultatų reikėtų palaukti ir tikrai ilgiau nei pusę metų, bet kartu retkarčiais dera aptarti padėtį, taip laiku sureaguojant į pakeliui kylančius iššūkius, kad šie nesutrukdytų siekti užsibrėžtų tikslų.
