Reikalavimai ekologiniams ūkiams

Prof. Gintautas Labanauskas, VšĮ Ekoagra vadovas / 2019-01-31 /

1. Mėginius imti sertifikavimo įstaigą įpareigoja ES Reglamentas 889/2008 65 str. 2 dalis

Kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius, kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles, arba kad nustatytų galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Bandinių, kuriuos kasmet turi imti ir tirti kontrolės institucija ar įstaiga, skaičius turi atitikti bent 5 % viso jos kontroliuojamų ūkio subjektų skaičiaus. Ūkio subjektai, kurių bandiniai turi būti paimti, atrenkami remiantis bendru rizikos, galinčios kilti nesilaikant ekologinės gamybos taisyklių, vertinimu. Į š į bendrą vertinimą įtraukiami visi gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapai.

 

  1. Iki 2018 m. gruodžio 27 Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimo jose esantis 30 punktas numatė:

Sertifikavimo įstaigai nustačius, kad jos kontroliuojamuose laukuose naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje naudoti sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai, laukai, kuriuose nustatyta pažeidimų, įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“ ir pereinamieji laikotarpiai šiems laukams taikomi iš naujo.

Tai reiškė, kad nustačius cheminių medžiagų likučių, nepriklausomai ar jos panaudotos paties ūkininko ar laukai buvo užteršti kitų asmenų (ką ir kalba Reglamentas) toks laukas būdavo sertifikuojamas įvardinant nurodyta fraze – „neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų“ ir jam iš naujo būdavo taikomas pereinamasis laikotarpis.

 

  1. NMA radusi tokį lauko įvardinimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (ŽŪM 2015-04-20 įsakymas Nr. 3D-286) 54.3 punktą neskirdavo ekologinės gamybos paramos už visą ekologinį plotą.

Kai dėl neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų ar genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimo sertifikavimo įstaigos buvo pritaikyta jos nustatyta poveikio priemonė, sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijama kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, parama pirmą kartą pažeidus reikalavimą pagal Priemonę pažeidimo nustatymo metais neskiriama.

 

Kas pasikeitė su 2018-12-27 EŽŪT pakeitimu?

Atsirado skirtingas traktavimas pagal tai kur ir kokių cheminių medžiagų likučių rasta:

291 – kai randama medžiagų, kurios skirtos naudoti sandėliuose, tuomet visus laukus, kuriuose auginti tie augalai reikia sertifikuojant įvardinti „laukai, kuriuose auginta sandėliuose užteršta produkcija“, o laukai išlieka sertifikuoti nepakeičiant jų statuso.

292 – kai randama medžiagų, kurios skirtos naudoti laukuose sertifikuojamoje produkcijoje ir (arba) sertifikuotuose plotuose augalo dalyse nustačius (dirvožemyje nenustačius) laukuose augalams naudojamų neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų, visi sertifikuojami ūkio laukai, kuriuose yra/buvo auginta tos pačios užterštos augalų rūšies produkcija, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus, einamaisiais metais nesertifikuojami, įvardijant „laukuose auginta produkcija, neatitinkanti ekologinės gamybos reikalavimų“, išskyrus, jeigu ūkio subjektas savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai įrodo, jog konkrečiuose laukuose auginta produkcija neužteršta.

293 - kai randama medžiagų, kurios skirtos naudoti laukuose dirvožemyje, o produkcijoje ir (arba) augalo dalyse nenustačius, tokie laukai einamaisiais metais nesertifikuojami ir įvardijami kaip „dirvožemis, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“.

294 - kai randama medžiagų, kurios skirtos naudoti laukuose produkcijoje ir (arba) sertifikuojamuose laukuose augalo dalyse ir dirvožemyje, visi sertifikuojami ūkio laukai, kuriuose yra/buvo auginta tos pačios augalų rūšies produkcija, einamaisiais metais nesertifikuojami, įvardijant kaip „produkcija ir (arba) augalai ir dirvožemis, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, išskyrus, jeigu ūkio subjektas savo iniciatyva ir ištekliais įrodo, kad konkretūs laukai neužteršti. Ūkio subjektai gali pateikti sertifikavimo įstaigai papildomus objektyvius įrodymus. Dėl objektyvių įrodymų tinkamumo sprendžia sertifikavimo įstaiga.

295 -Jei sertifikavimo įstaiga sertifikuojamame lauke, kuris ribojasi su kito subjekto nesertifikuojamu lauku, dirvožemyje ir (arba) augalo dalyse nustato neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų, atsiradusių dėl besiribojančio ūkio subjekto veikos (šoninės kaimyninės taršos naudojant medžiagas, kurios neleistinos ekologinėje gamyboje), dėl kurios sertifikavimo įstaigai pateikiami objektyvūs įrodymai, kuriuos sertifikavimo įstaiga pripažįsta tinkamais, ūkio subjektas turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigą bei savo iniciatyva ir ištekliais įrodyti, kad dalis augalų produkcijos ir (arba) lauko dalis neužteršta. Einamaisiais metais užteršta (užpurkšta) neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis lauko dalis sertifikuojama, įvardijant užterštą lauko dalį kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės kaimyninės taršos“.

Ūkininkas savo iniciatyva iš užterštos ir neužterštos lauko dalies turi suformuoti atskirus laukus, juos deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir apie tai papildomai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, pateikdamas tų laukų žemėlapius. Už pakankamo neužteršto lauko ploto dydžio atskyrimą nuo užterštos lauko ploto dalies atsako pats ūkininkas.

 

Šie EŽŪT nauji punktai sukelia tokias problemas, kad skirtingai vertinami yra pareiškėjai. 292 ir 293 sako, kad atitinkama sankcija taikoma jeigu augale rasta, o dirvoje ne ir atvirkščiai. Tačiau taisykles nurodyta taikyti atgaline data, kai nebuvo poreikio imti mėginius ir augale ir dirvoje. Todėl daliai pareiškėjų būtų pritaikytos lengvesnės sankcijos nei kitiems padariusiems analogiškus pažeidimus.

Kita problema, kad tarkime augimo reguliatoriai kaip „Chlormekvatchloridas“ yra aptinkamas tik augale ir dirvoje jis nenustatomas nors naudojamas yra laukuose auginimo metu, todėl jį panaudojus sankcija tampa skirtinga nei panaudojus tarkime „glifosatą“ kas iš esmės yra tokio paties lygio pažeidimas.

Taip pat 292 ; 293 ; 294 punktų atveju nurodoma, kad laukai turi būti nesertifikuojami t. y. jie tampa įprastiniais laukais, o tai lyginant su anksčiau galiojusiomis taisyklėmis yra sąlygų bloginimas. Todėl taisyklių taikymas atgaline data kelia teisinių problemų. Teismų praktikoje numatyta, kad „Administracinės teisės šakose yra įtvirtinta taisyklė – 'lex benignior retro agit', t. y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems santykių subjektams 'lex benignior retro agit' (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-23-556/2018)“. Tačiau šiuo konkrečiu atveju EŽŪT pakeitimais subjektų padėtis priešingai, yra bloginama.

 

Dar viena problema, kad pakeitus EŽŪT 30 punktą ir jo reguliuotas nuostatas išdėsčius 291, 292, 293, 294, 295 punktuose, liko neapibrėžtos situacijos, kuomet laboratorinių tyrimų metu produkte nustatoma ir sandėlyje ir lauke naudojamų sintetinių cheminių medžiagų likučiai tuo pačiu metu, o taip pat neapibrėžtos situacijos, kaip turi būti elgiamasi, kuomet nustatoma kitos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos, tokios kaip biocidai.

Na ir turbūt nesuprantamiausia situacija yra su galimybe ūkininkui įrodyti, kad tarša neegzistuoja. Visiems gerai žinoma, kad pesticidai yra skylantys junginiai, kurių koncentracija bėgant laikui mažėja priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Dalis insekticidų suskyla ir per 7 dienas. Tokiam įrodinėjimui neapibrėžtas joks laiko tarpas. Ūkininkas gali neapibrėžtą laiką įrodinėti t. y. imti tyrimams mėginius ir kai jau neras reikšti pretenzijas sertifikavimo įstaigai, kad jo laukai švarūs.

Sunku pateisinti tokį taisyklių švelninimą, nes pažeidimų kuomet nustatoma draudžiamų medžiagų likučiai daugėja (2016 m. – 23 atvejai; 2017 m. – 33 atvejai; 2018 m. – 40 atvejų).

Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimas buvo tik pirmas žingsnis. ŽŪM teikė ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių keitimą, pagal kurį jos taip pat taikomos atgaline data.

N u s t a t a u, kad šis įsakymas taikomas nuo 2018 m. pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ teiktoms paraiškoms.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f201c920028511e9a017f05dde6559c6

 

2019-01-14 el. paštu buvo informuota:

Šis įsakymas dar nepasirašytas ir aš taisau:

  1. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.2–1.7 bei 1.9–1.12 papunkčiai taikomi  pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ pateiktoms paraiškoms.

Tai reiškia, kad planuojama taikyti ne tik 2018 m. paraiškoms, o visoms paraiškoms teiktoms pagal priemonę nuo 2015 metų.

Tačiau iki šios dienos taip skubėtas parengti pakeitimas taip ir neišėjo.

Taikymas atgaline data sukelia ir kitų problemų nes dalis 2018 metais priimtų sprendimų šiuo metu yra apskųsti Ekoagros apeliacinei komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, ir regionų apygardos administraciniams teismams. Ekoagros vertinimu, susidaro situacija, kad kol sprendimai nėra įsiteisėję administracinėse bylose, keisti apskųstų Ekoagros sprendimų iš esmės negalima.