Redakcija gavo žurnalo skaitytojo laišką labai aktualia tema – apie Nacionalinės žemės tarnybos šių metų pradžioje pradėtus vykdyti valstybinių miškų viešuosius aukcionus. Laiške išsakomos svarios ir asmenine patirtimi pagrįstos mintys. Pateikiame visą skaitytojo laišką.
Adrijus Skučas,
IĮ „Adrida“ vadovas
Vakar (š. m. birželio 27 d. – red. past.) Naujojoje Akmenėje vyko valstybinių miškų pardavimo viešasis aukcionas. Iš tiesų likau sukrėstas ir negaliu tylėti. Miškų turto rinkoje aktyviai dalyvauju kelerius metus, turėjau keliasdešimt miškų žemės pirkimo–pardavimo sandorių, esu pardavęs ne vieną tūkstantį kietmetrių medienos, todėl, manau, esu pakankamai kompetentingas vertinti vykstančius procesus šioje srityje.
Iš septynių tame aukcione parduodamų miškų aš aplankiau 5 sklypus. Pagal pradinę savo pardavimo kainą pasirodė patrauklūs 4 iš jų. Didelių vilčių, kad šiuos sklypus pavyks nupirkti, nedėjau, iš anksčiau turėjau informacijos, kad kainos aukciono metu labai išsipučia, tačiau sudalyvauti buvo vidinis noras.
Kai pardavė pirmus 3 sklypus, pasijutau, lyg dalyvaučiau kokiame nors Stokholmo aukcione, parduodančiame priemiestinius miškus, kur žmonės tikrai daug pinigų investuoja į miško žemę. Tik žinant, kad esu Naujojoje Akmenėje, apėmė slogus jausmas, kai situacija net atrodo nepadoriai.
Pakomentuosiu šią situaciją skaičių ir faktų kalba, kuri akivaizdžiai rodo nusikalstamą programą, vykdomą pasinaudojant įstatymo spragomis.
Sklypas k. n. 3210/0002:204, Jučių k., Akmenės savivaldybė. Jo plotas 8,94 ha, pradinė kaina 12 687,43 Lt, parduotas už 240 000 Lt (du šimtus keturiasdešimt tūkstančių litų!). Mano vertinimu, reali to miško kaina siektų 14–16 tūkst. litų. Miškų kadastro duomenys rodo, kad šiame miške auga 910 m3 medienos ir natūroje taksaciniai rodikliai daugmaž atitinka. Tad vieno kubo stataus miško kaina 240 000 / 910 = 264 Lt/m3. Už brandų ąžuolyną mokėdamas tokią kainą, jį nukirtęs ir pardavęs medieną, o dar ir mišką atkūręs, vargu ar priartėčiau prie nulinio rezultato. Šiame miške brandaus – mišraus drebulyno – yra 0,6 ha su 140 m3 medienos. Po 6 metų kertama 1,8 ha baltalksnyno, kuriame dabar auga 171 m3 medienos. 4,6 ha beržyno pagrindiniais kirtimais turėtų būti kertama po 36 metų. Leiskite paklausti, ar šitie jauni vaikinai, kažkieno statytiniai, vaikštantys su juridinio asmens antspaudu, galvoja 36 metus į priekį? Kodėl kai paprašiau atskleisti juridinio asmens, aukciono laimėtojo, pavadinimą, aukciono komisija pasakė, kad gali atskleisti, jei įmonės įgaliotasis asmuo sutinka, tačiau šis atsakė, kad tai yra konfidenciali informacija. Gal įmonės atstovams nenaudinga, kad mes jiems pasiūlysime panašios sudėties miško sklypų įsigyti už dešimt kartų mažesnę kainą... Bet greičiau dėl to, kad nepaieškotume informacijos apie juos iš viešai prieinamų informacijos šaltinių. Bet mes paieškojome ir radome, kad laimėjusi įmonė UAB „Gianta“ įkurta 1995 metais, veiklos nevykdė ir buvo likviduojama nuo 2004 m., restruktūrizuota ir perregistruota į UAB 2012 m. kovo 9 d., ir birželio 27 d. apsipirko Naujosios Akmenės aukcione už 576 000 Lt (penki šimtai septyniasdešimt šeši tūkstančiai litų), nusipirko 31,3 ha miško, sumokėdami po 18,4 tūkst. Lt už hektarą gerokai mažesnės už vidutinį Lietuvoje ūkinės vertės mišką. O gal Vilniuje registruota įmonė, turinti vieną samdomą darbuotoją slaviškos kilmės vardu ir pavarde, turi kažkokių sentimentų tiems Akmenės rajono sklypams, todėl moka didelius pinigus? Deja, nemoka visų pinigų iš karto, sumoka 10 % pirkinio sumos, o kitą sumą pradės mokėti po metų, pagal įstatymą visą sumą sumokėdama per 15 metų ir dar mokėdama 5 % metinių palūkanų nuo neišmokėtos sumos. Aš garantuoju, kad šiuos žemės sklypus po 2 metų galėsime įsigyti bankroto administratorių skelbiamuose aukcionuose tik jau be medyno, o įmonė bus bankrutavusi su didžiulėmis skolomis valstybės biudžetui ir žala gamtai iškirtus nebrandų mišką, bet su pelnu šito grobstymo organizatorių kišenėse. Antroji grobimo dalis bus jau pažeidžiant teisės aktus, ko negalima pasakyti apie sklypo įsigijimo procedūrą, kur aukciono organizatoriai skėsčioja rankomis ir mato, kaip sklypai keliauja į teisėtų aukciono dalyvių rankas. O miškuose dirbančios įmonės ar fiziniai asmenys, pretenduojantys į šiuos sklypus, nuosekliai laikydamiesi įstatymų lieka tik statistiniais stebėtojais šitame orinių pinigų žongliravimo cirke.
Kai sužinai, kad valstybė privatizuoja 130 tūkst. hektarų miškų ir per kelerius metus juos parduos aukcionuose, darosi visiškai nejuokinga, todėl ir prašau – ieškokime prevencinių priemonių šitam grobstymui pažaboti. Elementariausia ir viską į vietas sustatanti priemonė yra visų pinigų sumokėjimas iki sutarties pasirašymo. Tokiu atveju nauji miškų savininkai tampa lygūs ir rizikuoja savo turtu.
