Pradėjome dar vienerius atgautos laisvės trečiojo dešimtmečio metus. Labai svarbaus dešimtmečio labai svarbius metus. Ne tik dėl laukiamo ekonomikos sulėtėjimo ar būsimųjų Seimo rinkimų, nors tai ir darys didelę įtaką kasdieniam mūsų gyvenimui, bet ir dėl užsitęsusių ir nuostolingų grumtynių.
Grumtynių tarp klanizuotos, stagnuojančios, tikros demokratijos vertybes atmetančios vakarykštės dienos ir ilgai niokoto, bet gyvasties ir gebėjimo priešintis bei siekti tikros pažangos nepraradusio mūsų visuomenės branduolio. Tos du dešimtmečius trukusios permainingos grumtynės atvedė prie ribos, kuri įsakmiai reikalauja aiškaus atsakymo – išnyksime ar išliksime. Tvirtai esu įsitikinęs, kad tą atsakymą sužinosime būtent trečiąjį atkurtos laisvės dešimtmetį. Esminio lūžio dešimtmetį. Ir tas atsakymas bus – išliksime! O kad taip įvyktų, dar turime nemažai paplušėti ir kasdien savo aplinkoje siekti bent mažų pokyčių į gera. Kad jie pagreitintų tuos stambiuosius, tiesiog būtinus lūžius visose viešojo gyvenimo srityse. Kad pagaliau atsitiestume, užsigydytume patirtas žaizdas ir, pajutę savo vertę bei gebėjimus gyventi ir neatsilikti šiuolaikinėmis sąlygomis, drauge su kaimynais viltingai keliautume toliau į ateitį.
Medžio Lietuva, ypač jos valstybinės miškininkystės atšaka, po sėkmingų praėjusių metų ir šiemet ryžtingai nusiteikusi įveikti artėjančius iššūkius – jos gaminių paklausos mažėjimą, medienos pigimo tendencijas, „Snoro“ bankroto pasekmes, būtinybę su valstybe pasidalyti didesne pelno dalimi, tuo pat metu išlaikant veiklos efektyvumą bei priklausančių darbų apimtis. Nuo sausio pasikeitė medienos įsigijimo iš miškų urėdijų tvarka – etapais pradeda veikti internetiniai medienos aukcionai. Tikimasi, kad tai supaprastins prekybą mediena ir padarys ją efektyvesnę. Žinoma, jeigu pavyks išvengti žaliavos antrinės rinkos atsiradimo, kas nutiko Lenkijoje, kai buvo pradėti tokie aukcionai. Matysim. Tačiau kalbinti urėdijų vadovai metų pradžioje buvo optimistiškai nusiteikę įveikti visus būsimus iššūkius.
Medienos apdirbimo ir baldų sritys kiek santūriau pasitinka rytojų, nes jas labiau turėtų paliesti lėtėsiantis augimas šalies viduje. Tačiau kalbinti jų atstovai ketina taip pat nenuleisti rankų ir dar labiau suaktyvinti naujų rinkų paieškas užsienyje.
Viltingai naujuosius pasitiko ir „Miškai“. Kaip paprastai, ir šiemet žurnalo puslapiuose pasirodys naujovių. Jau nuo sausio skiltyje „Ta akimirka žavinga“ pradedame žvalgytis po viso pasaulio išskirtinius medžius. Ir pirmiausia – nuo paties seniausio gyvo ir neklonuoto organizmo žemėje – Brislekono pušies Metuselos. Taip pat jau yra pasiruošta naujajai skilčiai – „Miško žmonės“. Ji, pasakodama apie miške ir šalia jo gyvenančius žmones, papildys jau esančią skiltį „Miško pavilioti“, skirtą neeiliniams profesionaliems šalies miškininkams. Skiltyje „Pokyčių verpetuose“ padaugės rašinių pačiomis aktualiausiomis ir opiausiomis temomis. Vieną tokią publikaciją – „Šiukšlių versle – milijonų dalybos“ – spausdiname jau ir sausio numeryje. Netrukus pradėsime skelbti informaciją apie išskirtinio įvykio ne tik Lietuvos, bet ir viso rytinio Baltijos regiono gyvenime – pirmosios tarptautinės parodos gamtoje „Baltijos miškai 2012“ parsiruošimo eigą. Planuojama, kad miško įveisimo, priežiūros, apsaugos ir medienos ruošos tarptautinė paroda vyks šalia Ukmergės esančiuose miškuose rugsėjo viduryje – tradicinės miškininkų dienos metu.
Taigi prasidėję metai bus kupini ne tik rimtų iššūkių, bet ir naujų, įdomių ir labai svarbių dalykų. Tikrai nenuobodžiausime, gerbiamieji.
Linkiu, kad prasidėjusiais būtume aktyvūs, kūrybingi, pilietiški ir atkakliai siektume svarbiausių savo tikslų. Sėkmės ir sveikatos kiekvienam iš Jūsų!
