Taip ir bus, kol neišspręsime įsisenėjusios problemos. Nors LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir „Miškams“ yra patvirtinęs, jog palaiko idėją didinti leistiną medienvežių svorį nuo dabar nustatytų 40 t iki 48 t, tačiau oponentai kategoriški – šio klausimo net svarstyti nereikia. Vis dėlto rimta ir įsisenėjusi problema egzistuoja. Todėl verta toliau aiškintis ir ieškoti geriausio sprendimo.
Investicijos turi tarnauti žmonėms
Žurnale „Miškai“ jau ne kartą plačiai rašyta apie galimybes magistraliniuose keliuose didinti medienvežių leistiną svorį, neviršijant apkrovų vienai ašiai (11,5 t). Į dvi stovyklas susiskirstę specialistai, urėdai, medienos verslo atstovai, politikai dar pernai ietis sukryžiavo Seime, kur buvo svarstomos įstatymo pataisos dėl leistino medienvežių svorio didinimo.
Ši idėja užstrigo Seimo Ekonomikos komitete. Jo nariai nusprendė, kad negalima leistino svorio didinti iki 48 t, nors tuomet parlamentarams ir buvo pateikti naujausių tyrimų rezultatai, liudijantys, jog priimtomis įstatymo pataisomis nebus paskatintas šalies kelių niokojimas.
Įstatymo pataisoms įnirtingai priešinosi ir iki šiol priešinasi nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“, nurodydama, jog tuomet medienos verslą plėtojantys subjektai esą taptų nevaldomi ir sudarkytų šalies kelius.
Susisiekimo ministras E. Masiulis tikino priešingai. Anot jo, „šalies investicijos į kelius, kurių kasmet skiriama vis daugiau, turi tarnauti žmonėms ir verslui“. Ministerijos vadovas teigė, jog būtų tikslinga nurodyti, kokiais keliais, t. y. kokiais maršrutais, galėtų važiuoti sunkius krovinius vežantys specialūs medienvežiai.
H. Sivilevičius: keliai nepritaikyti didelėms apkrovoms
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto technologinių įrenginių katedros profesorius habilituotas daktaras Henrikas Sivilevičius įsitikinęs, kad vien maršrutų schemomis nepavyktų suvaldyti situacijos.
– Kaip manote, ar Lietuvos keliais galėtų važiuoti didesnius nei dabar leidžiama apvaliosios medienos krovinius vežantys medienvežiai? – klausiame H. Sivilevičiaus.
– Pažvelkime į šią situaciją štai kaip: mūsų šalies valstybiniai keliai yra suprojektuoti ne didesnei nei 11,5 t vienos ašies apkrovai. Vietinės reikšmės keliai yra dar silpnesni ir tokiai apkrovai išvis neparuošti.
Seni prieš kelis dešimtmečius projektuoti keliai pritaikyti 8 t apkrovai vienai ašiai. Vėliau keliai buvo projektuojami atsižvelgiant į 10 t, dabar – į 11,5 t apkrovą.
Todėl jeigu keliais važiuos medienvežiai su perviršiu, tai jie bus gadinami. Aš atlikau tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad kai kuriais keliais važiuojantis krovinius gabenantis transportas gerokai viršija leistinas vienos ašies apkrovas ( medienvežiai ar kiti sunkvežimiai? – red. past.). Štai greitkelyje Kaunas–Klaipėda kai kurių važiuojančių mašinų apkrova vienai ašiai siekė net 18 t vietoj leistinųjų 11,5 t.
Jeigu keliu kartą ar du važiavo tokia perkrauta mašina, jis nesulūžta. Kelias yra niokojamas palaipsniui. Ir tie trūkumai išryškėja tik po pusmečio, metų, žodžiu, neiškart. Taigi šiuo metu mūsų keliai dar nėra pritaikyti didesnėms negu 11,5 t apkrovoms vienai ašiai.
– Ar negalima padidinti specialių medienvežių krovinio svorio, jeigu neviršijama 11,5 t apkrova vienai ašiai, tokiu būdu suteikiant daugiau galimybių šio verslo plėtrai ir iš to gaunant didesnes įplaukas į skylėtą nacionalinį biudžetą?
– Kai skelbiami kelių tiesimo konkursai, juose laimi mažiausią darbų kainą pasiūliusios bendrovės. Bet tai nereiškia, kad tie darbai yra aukščiausios kokybės. Juk verslas visuomet siekia uždirbti, o ne „pradirbti“. Taigi mažiausia kaina – tai pigesnės medžiagos, silpnesni kelio sluoksniai... Juos niokoti padidinus leistiną svorį būtų barbariška.
Žinoma, jeigu važiuoja medienvežis, kuriame yra ne keturios, o aštuonios ašys, tuomet jis neviršija leistino svorio ir kelių negadina. Bet juk dar daug medienvežių (ar tikrai daug? – red.past.) – tai geru pravažumu pasižymintys rusiški „Ural“, kurių ratai nesudvejinti, ašių apkrovos viršijamos. Jie tikrai gadina kelius.
Išeitis, žinoma, yra. Bet tam reikia valstybinės politikos, taip pat lėšų, kurių užtektų magistraliniams keliams sustiprinti ir pritaikyti transportui iki 13 ar 15 t apkrovų ašiai. Tuomet jais galėtų važiuoti daugiau prikrauti sunkvežimiai.
D. Budrys: žala būtų didesnė nei nauda
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys puikiai prisimena prieš metus vykusias diskusijas dėl leistino svorio didinimo. Jis ir dabar nekeičia pozicijos. „Padidinus leistiną svorį žala bus didesnė nei nauda, nes tuomet reikės milijonų sugadintiems keliams taisyti“, – sako komiteto vadovas.
– Latvijoje šiuo metu leistinas medienvežių bendrasis svoris yra 52 t. Ar nėra galimybių Lietuvoje įteisinti didesnio leistino svorio?
– Mūsų kaimyninėje šalyje dėl to jau sudarkyti keliai. Latvijoje svorio didinimas buvo susijęs su masiškai kertamais miškais. Biudžete trūko lėšų, todėl reikėjo didinti leistiną svorį ir gabenti medieną didesniais kiekiais.
Lietuvoje nėra poreikio kirsti miškus ir būtent taip papildyti nacionalinį biudžetą. Todėl mūsų padėtis yra kitokia nei latvių.
– Kaip vertinate galimybę leisti važiuoti labiau pakrautiems medienvežiams tam tikrais patvirtintais maršrutais?
– Taip, aš girdėjau tokius pasiūlymus, tačiau realiai nemačiau nė vieno galimo maršruto. Projektas turi būti pateikiamas su išsamiais paaiškinimais, o pernai tokių dokumentų negavome. Maršrutų irgi nematėme. Todėl tos pataisos nebuvo įmanomos. Atstatyti kelius būtų daug brangiau, nei iš to valstybė gautų pajamų.
Vieša paslaptis, kad medienvežiais jau dabar dažnai vežami didesni kiekiai nei leistina. Nesunku įsivaizduoti, kas būtų, jei padidintume leistiną svorį – tada jį dar labiau viršytų.
– Ar daugiau nebus grįžta prie įstatymo pataisų svarstymo?
– Aišku, diskusija galima. Toks projektas turi būti parengtas atlikus detalius skaičiavimus. Prieš metus svarstytasis projektas nebuvo gerai parengtas. Turi būti pateikti aiškūs įrodymai, kad padidinus leistiną bendrąjį svorį valstybei bus aiški nauda.
A. Keršys: dangų klojimo technologija neprilygsta Vokietijai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Transporto inžinerijos katedros vedėjas docentas Artūras Keršys nurodo, kad dabar naudojama kelių tiesimo technologija, esant padidėjusiam tranzitiniam srautui, jau neatitinka poreikių.
„Suprantu, kad medienos verslo atstovai suinteresuoti, jog leistinas svoris būtų padidintas, tačiau tai šalyje sukeltų dar didesnių rūpesčių. Lietuvoje kelių dangų klojimo technologija nėra tokia gera, kaip, tarkim, Vokietijoje“, – teigia KTU katedros vedėjas.
– Tranzito srautai Lietuvoje didėja. Ar tai nėra ženklas, kad reikėtų didesnius svorius atlaikančių kelio dangų?
– Reikia atlikti tyrimus ir, esant poreikiui, valstybė turėtų skirti investicijas ir tiesti kelius, kurių techniniai parametrai sudarytų galimybę gabenti sunkesnius krovinius. Juk bus statoma Ignalinos atominė elektrinė, kiti stambūs objektai – turi būti pasirengta stambių krovinių gabenimui.
J. Girinas: galima leisti didinti svorį
Galimybe padidinti medienvežių leistiną svorį visiškai neabejoja Kėdainių miškų urėdijos vadovas. Pasak jo, Lietuva yra tranzito šalis, todėl jau anksčiau turėjo būti siekiama pritaikyti kelius didesnio svorio kroviniams transportuoti. Juo labiau kad transporto priemonių techninės charakteristikos leidžia krauti didesnį svorį. Šitaip būtų sprendžiamos dvi problemos: mažinama aplinkos tarša, nes vienu reisu pervežamas didesnis krovinių kiekis, antra, sutrumpėtų krovinių pristatymo terminai. Trūkumai: sumažėtų degalų pirkimas, o kartu ir įplaukos į šalies biudžetą už degalų akcizą, antra,mažėtų ir transporto įmonių paslaugų poreikis.
Kėdainių miškų urėdo teigimu, šiuo metu būtų galima leisti didinti maksimalų leistiną svorį, ribojant apkrovą vienai ašiai.
G. Labeckas: ne svorius reikia riboti, o kelių būklę gerinti
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Transporto ir jėgos mašinų katedros profesorius Gvidonas Labeckas neigiamai vertina mūsų šalies aukščiausios valdžios užsispyrimą nedidinti medienvežių svorio.
„Europa mums tiesiog rodo kryptį, kuria reikėtų eiti šioje srityje. Štai Vokietija pirmiausia investavo į kelių kokybę, jų parengimą dideliems svoriams gabenti. Vokietijoje kelininkai iškasė gilias tranšėjas, patiesė naują gruntą, įrengė drenažo sistemas, šildymo sluoksnius. Taigi artimiausius 30 metų Vokietijos kelių būklė bus puiki ir jai gerinti nereikės papildomų didelių investicijų, – sakė profesorius. – Ir Lietuvoje reikia investuoti į kelių kokybės gerinimą, kad būtų sudaryta galimybė vežti sunkesnius krovinius.“
Pasak G. Labecko, sunkiasvorės mašinos jau dabar galėtų pervežti didesnius medienos kiekius numatytais maršrutais, o iš miškų juos galėtų išvežti lengvesnė technika.
„Daug ką lemia ašies apkrova. Jei ta apkrova tinkamai pasiskirsto – keliai negadinami. Reikėtų riboti ir sunkiasvorių medienvežių greitį, tokios mašinos galėtų važiuoti tam tikrais maršrutais. Dabar gi Lietuvoje neišnaudojamas modernių galingų, didelius svorius galinčių vežti medienvežių potencialas“, – pabrėžė mokslininkas.
Lietuvos kelių būklės gerinimas, profesoriaus teigimu, turėtų tapti viena svarbiausių užduočių transporto plėtros strategijoje.
Ž. Abrasonis: verslas negali išnaudoti visų galimybių
Miško technika prekiaujančios UAB „MTT prekyba“ direktorius Žilvinas Abrasonis teigia, jog šiuo metu galiojanti tvarka neleidžia verslui išnaudoti visų galimybių.
„O juk šiuolaikinė miško technika Lietuvoje galėtų būti naudojama daug ekonomiškiau nei dabar, kai galioja svorio ribojimai“, – įsitikinęs verslininkas. Anot jo, „Lietuvoje eksploatuojami medienvežiai galėtų vežti medienos iki 60 t, kai nėra viršijama ašies apkrova, ir keliai nebūtų gadinami, bet dabar galima vežti tik 40 t“.
Įmonės vadovas pateikia pavyzdį: „Tarkim, šiuo metu trijų ašių medienvežis su trijų ašių priekaba pagal skaičiavimus gali vežti iki 56 t medienos krovinį ir negadinti kelių, o dabar veža tik 40 t. Ką tai reiškia? Tai neekonomiškumo pavyzdys.“
R. Zinkevičius: sprendimas dėl svorio didinimo yra neišvengiamas
ASU Žemės ūkio mašinų katedros docentas Remigijus Zinkevičius, kurio specializacija yra miškų ūkio technika, teigia, jog dabar galiojanti medienvežių leistino vežti svorio tvarka turi būti keičiama.
„Transportavimo mastai auga. Todėl anksčiau ar vėliau ir Lietuva turės keisti dabar galiojančią tvarką dėl medienvežių svorio, – teigia docentas. – Didėjant krovinių srautams tikrai turėsime ieškoti sprendimų, kaip sudaryti sąlygas Lietuvos keliais važiuoti sunkesnėms mašinomis.“
R. Zinkevičiaus manymu, didesnius medienos kiekius vežančioms mašinoms reikėtų sudaryti galimybę vežti šiuos krovinius, tiesa, nurodyti konkrečius maršrutus, kuriais jos galėtų važiuoti, nes sunkiasvorių transporto priemonių greitis yra ribotas.
Taip pat, docento teigimu, didinant leistiną medienvežių svorį reikia numatyti daugiau ašių mašinoje, kad svoris pasiskirstytų tolygiai ir keliai nebūtų gadinami.
Olandijos ir Vokietijos mokslininkai, pasak R. Zinkevičiaus, atlikę išsamius sunkiasvorių mašinų poveikio kelio dangoms tyrimus aiškiai nurodo, jog tinkamai paskirsčius apkrovą ašims kelio danga nėra niokojama.
„Mano kolegos iš Vokietijos Dresdeno technikos universiteto, žinodami Lietuvos situaciją, sako, kad medienvežių leistiną svorį reikia didinti bent 5 t – iki 45 t“, – teigia ASU dėstytojas.
Anot pašnekovo, keisti tvarką, žinoma, reikia ne stichiškai, o gerai įvertinus padėtį. Šiuo metu medienvežiai neišnaudoja visų galingumų, veža mažesnius kiekius, turi keliskart važiuoti krovinio, todėl labiau teršia aplinką – tai neūkiškumas“, – konstatuoja ASU docentas R. Zinkevičius.
