Kad turistai netrikdytų koalų
Australijos turistai mėgsta gamtos parkuose fotografuotis su koalomis, jas glostyti, imti ant rankų. Tačiau dabar daugumoje Australijos valstijų liesti tuos žvėrelius uždrausta. Koalos minta sunkiai virškinamais eukaliptų lapais, gamtoje jos miega apie 20 valandų per parą, kad sukauptų energijos, o žmonių lankomuose parkuose jos nuolat trikdomos, priverstos ištisas dienas būti budrios ir patiria nuolatinį stresą. Tik Pietų Australijoje ir Kvynslende, kur beveik prieš šimtmetį įsteigtas seniausias koalų rezervatas, leidžiama artimiau bendrauti su koalomis, bet irgi ne nuolatos.
Meškos Slovakijoje
Slovakijoje yra apie 5, 4 mln. gyventojų ir 1300 rudųjų meškų, jos paprastai laikosi kalnuose ir tankiuose miškuose. Tačiau pasitaiko susidūrimų su tais žvėrimis, jų sužeista nemažai žmonių – keliautojų, grybautojų, miškininkų, yra ir žuvusių. Šiemet sumedžiota daugiau nei 40 meškų, praradusių instinktą vengti žmogaus; prieš nušaunant kiekvienu atveju gyvūno elgesys kruopščiai tiriamas. Neseniai pradėjo veikti specialus telefonas pagalbai išsišaukti susidūrus su meškomis.
Nuotraukoje – meška slovakiškoje 5 eurų monetoje
Elektros energijos gamybos šaltiniai Vokietijioje ir Lietuvoje
Pagal Vokietijos federalinę statistikos tarnybą DESTATIS, per 2023 metus šalyje pagaminta elektros energijos iš viso 514,6 mlrd. kWh, tame kiekyje iš rudosios anglies 17 %, akmens anglies 8,6 %, atominių reaktorių 1,4 %, gamtinių dujų 15,5 %, naftos produktų 1 %. Iš atsinaujinančių šaltiniu gauta 52 % visos elektros: vėjo 26,8 %, vandens (hidroelektrinių) 3,8 %, biomasės 8,5 %, saulės 11,9 %, buitinių atliekų 1,1 %, geoterminių gręžinių – beveik 0,0 %. Dar 4,5 % gauta iš kitų energijos šaltinių. Palyginimui: Lietuvoje, „Litgrid“ duomenimis, 2023 m. atsinaujinančių išteklių elektros dalis buvo rekordinė – 70%.
Medinis Žemės palydovas
Japonijos Kioto universiteto specialistai sukūrė pirmąjį medinį Žemės palydovą, pavadintą „LignoSat“. Jau šį mėnesį tą maždaug 1 kg sveriantį, 10x10 cm dydžio kubo formos prietaisą iš Kenedžio centro Floridoje (JAV) raketa SpaceX pakels į tarptautinę kosminę stotį ISS, į japonų pilotuojamą jos modulį „Kibo“, iš čia palydovas bus paleistas į orbitą. Šiame eksperimente, be kitų užduočių, bus patikrinti menami medžio pranašumai prieš metalą kosminiuose aparatuose.
Bendradarbiavimas dėl taupaus medienos naudojimo
Liepos pabaigoje Austrijos sostinėje vyko JT Mitybos ir žemės ūkio organizacijos FAO Miškų komiteto COFO posėdis, rekordiškai gausiai atstovaujamas – daugiau kaip 1000 vyriausybių atstovų iš 116 šalių, tarp jų 16 miškų ministrų. Joje Austrijos žemės ūkio, miškų ir vandenų ministras N. Totschnigas, palaikomas įvairių žemynų šalių atstovų (Kanados, N. Zelandijos, Australijos, Japonijos), vykstant klimato kaitai, ragino įtvirtinti tarpinstitucinį valstybių bendradarbiavimą taupaus medienos naudojimo ir tvarios miškininkystės srityje. Šie uždaviniai ateityje bus vienas iš FAO prioritetų.
Nuotraukoje ministras Norbertas Totschnigas
Voratinkliai – gyvajai gamtai tirti
Australijos Perto universiteto mokslininkai panaudojo pigų ir nepastebimą būdą gyvajai aplinkai tirti – būtent aptikti įvairių gyvūnų rūšių DNR pėdsakus voratinkliuose. Šie tarnauja kaip pasyvūs oro filtrai, pagaunatys aplinkoje plevenčias DNR molekules. Bandymų metu rasta 11 žinduolių, 13 paukščių rūšių, taip pat varliagyvių ir driežų pėdsakų. Aptikta ir rudųjų lapių, naminių pelių bei juodųjų žiurkių ženklų – šie gyvūnai Australijoje yra invaziniai.
Kritikuoja vykdomą miškų politiką
Škotijos nacionalinė akademija kritikuoja šalies vyriausybės ir medienos pramonės susivienijimo „Confor“ vykdomą miškų politiką. Mokslininkai savo pranešime tvirtina, jog teiginys, esą spygliuočiai iki brandos sukaupia net 4 kartus daugiau CO2 negu lėčiau augantys lapuočiai, yra klaidingas. Per paskutinį dešimtmetį vyriausybė miškininkystei subsidijuoti skyrė daugiau nei 390 mln. svarų sterlingų, iš jų 80 % išleisti spygliuočių plantacijoms ir medienos ruošai. Taigi, užuot palaikius ilgaamžius vietinius miškus – klimato ir biologinės įvairovės gėrį, didelė dalis subsidijų tenka medienos pramonei. O tai – ir neteisinga, ir kenksminga.
Nuotraukoje – Royal Society rūmai
Viduržemio šalys – „Pasaulio atkūrimo flagmanai“
Viduržemio šalys Libanas, Marokas, Tunisas ir Turkija, įvertinus jų indėlį įgyvendinant JT paskelbto ekosistemų atgaivinimo dešimtmečio tikslus, pripažintos vienu iš septynių „Pasaulio atkūrimo flagmanų“. Šiame regione nuo 2017 m. atkurta apie 2 mln. ha sunykusių miškų. Pagal 2017 m. Agadiro susitarimą, regione iki 2030 m. numatyta atkurti iš viso 8 mln. ha miškų. Dar šešis „Pasaulio atkūrimo flagmano“ titulus šiemet pelnė būrys Afrikos, Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos šalių.
Nuotraukoje – Miško atkūrimo pradžia – medžių daigyne
Klimato kaita silpnina medžius
Prancūzijos vyriausybė susirūpinusi klimato kaitos padariniais šalies miškams. Vis dažnėjantys karštų, sausų orų epizodai susilpnino medžius. Esant tokiai tendencijai apie 30 % miško medžių rūšių išnyks iki 2050 m. Regeneracija reikalinga daugiau nei milijone ha miškų. Jau dabar Luaros departamente, Tygy miškuose, atliekami bandymai – vietoj čia įprastų ąžuolų Quercus petraea sodinti sausrai atsparesnius Quercus pubescens, kedrus. Nedelsiant būtini atlikti darbai kainuos milijonus, todėl siūloma, kad jų kainą turi dalintis vyriausybė ir privatūs savininkai, kurių yra apie 3,5 mln. ir jiems priklauso 70 % šalies miškų žemės.
Nuotraukoje – Ąžuolynas Luaros regione
