Pirmoji šalyje tarptautinė miškininkystės ir technikos paroda gamtos prieglobstyje
Faktai trumpai:
tarptautinė miškininkystės paroda „Baltijos miškai 2012“;
laikas: gegužės 31–birželio 2 d.;
vieta: Ukmergės miškų urėdija, Pašilės girininkija, Bugenėlių miškas;
rengėjas: žurnalas „Miškai“;
partneriai: Generalinė miškų urėdija, VĮ Ukmergės miškų urėdija, Ukmergės r. savivaldybė;
generalinis rėmėjas: G. Mocevičiaus firma „Ginalas“, Kazlų Rūda;
dalyvių skaičius: 54;
lankytojų skaičius: nefiksuota, lankymas laisvas;
sukurtos 3 ąžuolinės skulptūros (aut. - A. Judickas, S. Lampickas, A. Teresius) ir padovanotos Ukmergės miestui.
Ne tik pamatyti, bet ir suprasti
Iki šiol miško verslai, medienos pramonė būdavo fragmentiškai ir tik netiesiogiai atspindima tam tikros specializacijos parodose „Baldai“, „Resta“, gal dar žemės ūkiui skirtose „Ką pasėsi“, „AgroBalt“ ir pan. Išsamiau susipažinti su miškininkyste, miškų ūkio darbais ir technika visuomenei nebuvo progų. Tiesa, miškininkai, miško ruošos specialistai ne vienas nuvažiuodavo „akis paganyti“ ir su naujovėmis susipažinti, minčių pasisemti į specializuotas miškininkystės parodas užsienyje. Antai daug kam žinoma bene svariausia Europoje ir net pasaulyje šios srities paroda „Elmia wood“, kas 4 metai vykstanti Švedijoje, netoli Jončepingo (Jönköping) miesto. Ji lyg kokia šventė sutraukia minias žiūrovų, nekalbant apie specialistus. Paroda vyksta dideliuose miško plotuose, kur įrengiama ne tik statiška ekspozicija – žiūrovai gali stebėti, kaip veikia mašinos ir mechanizmai tikromis „gamybos“ sąlygomis. Tai padeda suprasti, kas yra miškininkų darbas, ką reiškia ūkininkauti miške.
Parodą aplankė (iš kairės): parlamentaras J. Šimėnas, žemės ūkio ministras K. Starkevičius, Ukmergės r. meras A. Kopūstas, Ukmergės MU urėdas V. Kraujalis, GMU generalinio urėdo vyriausiasis patarėjas A. Vancevičius (antroje eilėje)
Panašios didelės miškininkystės parodos ar mugės, demonstruojant technikos darbą, rengiamos ir kitose šalyse. Kelių tradicinių parodų rengėjai dar 1999 m. įkūrė bendradarbiavimo tinklą „Forestry Demo Fairs“ (Miškininkystės demonstracinės mugės) ir nustatė kokybės standartus realiai miške pristatant įvairiausią veiklą – nuo miško sodinimo iki medienos išvežimo, taip pat žmonių saugumo ir aplinkosaugos gaires. Šios grupės nariai – „Skogs Elmia“, vokiečių KWF, prancūzų „Euroforest“, lenkų „Eko Las“, šiemet ketina prisijungti ispanų „Asturforesta“, „Expoforest Brazil“.
Drąsus pirmasis žingsnis
Šiemet šalia Ukmergės vykusi „Baltijos miškai 2012“ nauja tuo, kad tokia demonstracinė miškininkystės paroda miške pas mus surengta pirmą kartą. Tai naujovė ne tik Lietuvoje. Estijoje periodiškai rengiama „Puidutehnologia“ (medienos pramonės paroda) vyksta Mugių centre Piritoje prie Talino, latvių „Mežs un koks“ („Miškas ir mediena“) – Rygos tarptautiniame parodų centre, Suomijoje panašios krypties parodos rengiamos Helsinkio mugių centre, Juveskiulos (Jyväskylä) kongresų centre, Lahčio sporto ir mugių centre, bet, kiek žinome, nebūna parodų miške (gal dėl „SkogsElmia“ artumo). Taigi esame pradininkai visame regione, nors miškingumu atsiliekame nuo šiaurinių kaimynų.
Bugenėlių miškas to dar nematė
Trijose miško laukymėse, kur išsidėstė į parodą atsiųsta technika, miško darbams skirtų produktų ekspozicijos, laikini paviljonai, dalyvaujančių bendrovių palapinės-biurai, lankytojai galėjo pamatyti iš tiesų daug. Beveik pagal „Forestry Demo Fairs“ filosofiją („nuo – iki“) buvo demonstruojama ir miško sodmenų auginimo technika urėdijos medelyno sklype, ir galingi medienvežiai, išsyk vežantys dešimtis tonų rąstų.
Pristatyta daug kirtėjus pavaduojančių miško ruošos mašinų – medkirčių, per sekundes nukertančių medį, nugeninčių ir supjaunančių reikiamo ilgio rąstais, rąstvežių, ilga „ranka“ griebtuvu susikraunančių ir išvežančių medieną iš kirtaviečių. Parodoje atstovauta keturiems populiariausiems Lietuvoje šios technikos gamintojams – amerikiečių ir suomių „John Deere“, suomių „Ponsse“ (beje, ją pristatančios „Konekesko“ įmonės aikštelėje svečiavosi ir paroda liko patenkintas „Ponsse“ atstovas visam Baltijos regionui), vokiečių HSM (ir šios įmonės atstovas iš Vokietijos atvyko į parodą), suomių „Logset“.
Dirbo medienos atliekų smulkinimo agregatai ir įspūdingų matmenų biokurui paruoštų skiedrų transportavimo mašinos bei savivartės priekabos – ir užsieninės, ir lietuviškos gamybos. Pristatyti įvairių markių ir paskirčių traktoriai, kėlimo ir krovimo technika, medienos apdirbimo mechanizmai, rankiniai įrankiai. Lankytojams pateikta informacijos apie miškininkystės studijų galimybes A. Stulginskio universitete, Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Žinoma, parodos metu vykusios konferencijos „Inžinerija miškų ūkiui“ pranešimai buvo skirti specialistams.
O mažųjų parodos lankytojų susidomėjimo čempionės, be abejo, buvo… avys. Jos irgi buvo parodos dalyvės! Avių augintojai pristatė dvi jų veisles kaip „kraštovaizdžio avis“. Gamtininkai žino, kad nuo neatmenamų laikų gyvulininkystė, galvijų ganymas turėjo didelės, dažnai teigiamos įtakos miškų ir pievų ekosistemų raidai. Šiurkščiavilnės, nereiklios Koburgo avys ir lietuviškos škudės gali daug ką išvaduoti nuo nesibaigiančių sodybos aplinkos priežiūros darbų.
Kas ypač masino žiūrovus
Nuolat netrūko žiūrovų prie „Ginalo“ paviljono, kur dūzgė tai rankinis motorinis rąstų žievės skutiklis, tai „Logosol“ mažoji lentpjūvė – įprastas „Stihl“ grandininis pjūklas, pritaisytas prie metaliniu bėgiu judančio rėmo ir pjaunantis rąstą į gražias plačias lentas. „Puiku, kad šioje parodoje galima savo įrangą pademonstruoti veikiančią, – sako „Ginalo“ techninis konsultantas Eduardas Derenka. – Mes kasmet dalyvaujame keturiose ar penkiose parodose, bet jose paprastai mums neleidžiama to parodyti. Štai šio „Logosol“ negalėtume paleisti – mat triukšmas, dulkės… Negalima nuo asfalto patraukti kultivatoriaus, kad žiūrovas pamatytų, kaip jis dirba. Taigi ši paroda turi didelį pranašumą. Kad ji vyksta atokiai nuo didžiųjų miestų – specialistams ne kliūtis, bet jeigu ji vyktų šalia Kauno ar Vilniaus, sutrauktų dar daugiau žiūrovų. Nors paroda specializuota, skirta daugiau profesionalams, bet svarbus ir visuomeninis poveikis, platesnė žmonių pažintis su miškininkyste.“
Tą patį parodos pranašumą pabrėžė ir UAB „Biržų žemtiekimas“ technikos pardavimo vadovas Juris Čaikinas. Įmonė pristatė „Logset“ medkirtę ir rąstvežę. „Gerai, kad galime parodyti kirtimo ir medienos išvežimo operacijas, tai visai kas kita, negu atvežti mašiną ir pastatyti. Gaila, kad leista kirsti tik vienos rūšies medžius, nes negalėjome parodyti, kaip ta galvutė kerta eglę, pušį, beržą. Nors orai negaili lietaus, bet paroda mes patenkinti. Atvažiavo mūsų klientai iš visų urėdijų, aplankė privačių ruošos įmonių atstovai, kai kas išreiškė ketinimų – atėjus pirkimų, konkursų laikui, gal ir konkrečią parodos naudą pajusim. Susidomėjimas yra.“
Biokuro esam pertekę?
„Biržų žemtiekimo“ ekspozicijoje italų firmos „Becchio&Mandrile“ agregatą žolei, stagarams, krūmams iki 8 cm skersmens smulkinti įdėmiai apžiūrinėjo ūkininkas Tomas Stankūnas iš Panevėžio rajono. Ketina įsigyti. Jiedu su broliu dirba apie 600 ha žemės – pusė sava, pusė nuomojama. Melioracijos sistemos labai apaugusios krūmais, jas būtina valyti. Ūkininkas sakė tik ką grįžęs iš Švedijos – ten melioracijos sistemos tvarkingos, apšienautos, už tai mokamos išmokos, o pas mus tik skiriamos baudos to nedarant…
Stankūnai įsigijo apleistą ūkį, apžėlusį šabakštynais, krūmais. Pernai kirto visą mėnesį, susikaupė didžiulis kiekis biomasės. „Skambinau kelioms biokurą ruošiančioms įmonėms – atvažiuokit, susimalkit, pasiimkit veltui… Niekam nereikia. Po to deginom visą mėnesį“, – guodžiasi ūkininkas. Taigi nusižiūrėtas agregatas išvaduos nuo rūpesčių: jis sumala niekam nereikalingą biokurą į mulčią ir sumaišo su žeme.
Panašiai šį pavasarį skundėsi lentpjūvės šalia Mažeikių savininkas. Dirbant nuolat susikaupia atliekų, galėtų jas smulkinti ir tiekti šilumos ūkiui, tačiau net nedidelio buvusio įmonės namų kvartalo atskira katilinė atsisako. Ar tai nebus ir šioje srityje besirandančių monopolijų ženklai?
Kas gerai ir kas blogai
Apie parodą „Baltijos miškai“ visi arba bent dauguma dalyvių atsiliepia kaip apie labai naudingą ir reikalingą, nors niekas joje nesitikėjo ir nesiekė apčiuopiamos ar suskaičiuojamos naudos „čia ir dabar“. Antai UAB „Neste Lietuva“, tiekianti aukščiausios kokybės suomių „Neste Oil“ korporacijos kuriamas ir gaminamas mūsų klimatui pritaikytas alyvas, anot jos vadovo, Lietuvos rinkoje plėtros galimybes per 20 veiklos metų jau išsėmusi, taip pat ir miškų sektoriuje. Vis dėlto bendrovė dalyvavo parodoje, ir vadovas aukštai vertino jos organizaciją.
„HSM Baltic“ vadovas Egidijus Strelkauskis, lankęsis didžiosiose parodose Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, teigia, jog „Baltijos miškai 2012“ anoms ryškiausiai nusileidžia gal tik dydžiu: „Iš esmės visur pamatysi tą patį, tik ten viskas padauginta iš 20. Būna, eini eini, net nusibosta. O ši paroda organizuota tikrai gerai. Pavyzdžiui, tokia smulkmena, kaip tualetai. Jie stovi kas keliolika metrų, kad žmogui nereikėtų eiti už krūmo, o tose didžiosiose parodose jų dažnai pritrūksta. Aš matau tuo parodytą pagarbą ir žmogui, ir pačiam miškui…“
Viena, ko pasigedo visi kalbinti dalyviai – trūko išankstinių žinių, informacijos sklaidos, ji pasiekė ne visus net ir suinteresuotus žmones. Na, ką gi, parodos rengėjų biudžetas neprilygo kai kurių politinių partijų, kurių vadų portretai mėnesis iš mėnesio, diena iš dienos kyšo populiariausių interneto portalų ekranuose. Paroda turėtų tapti tradicine, tad ateityje ši spraga turėtų būti pašalinta.
Žurnalas „Miškai“ nuoširdžiai dėkoja pirmosios tarptautinės miškininkystės parodos „Baltijos miškai 2012“:
generaliniam rėmėjui korporacijai Stihl,
parodos partneriui Lietuvos Generalinei miškų urėdijai,
Ukmergės rajono savivaldybės administracijai,
Ukmergės MU miškų urėdui Vygantui Kraujaliui, Pašilės girininkui Marijonui Vilkeliui, urėdijos centrinio padalinio viršininkui Skirmantui Lučiūnui,
Kėdainių MU miškų urėdui Juozui Girinui,
privačių valdų savininkams Vladui Lapukui, Tadui Kasmauskiui, Vladai Zreckienei, Eonui Dabkevičiui.
Visiems parodos svečiams bei dalyviams, ypač toms įmonėms, bendrovėms ir organizacijoms, kurios parengė solidžias ir išmoningas ekspozicijas:
UAB Agrotaka, UAB Ama forest, ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultetas, ASU Miškų ir ekologijos fakultetas, UAB Autotoja, UAB Baltic lube, UAB Balzuva, UAB Betula, UAB Biržų žemtiekimas, UAB Cosmica servisas, UAB Dojus agro, UAB Dotnuvos projektai, UAB Džeiranos agroservisas, UAB Enax, UAB Galuotas, Mocevičiaus firma Ginalas, UAB Hnit-Baltic, UAB Horo mechanika, HSM Hohenloher Special-Maschinenbau GmbH & Co, KG, UAB Kentek, UAB Kia auto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, UAB KMT, UAB Konekesko Lietuva, Lietuvos avių ir Škudžių avių augintojų asociacijoms, UAB Lintera, UAB Lytagra, UAB Margučiai, UAB Medienos daktarai, UAB Medinta, UAB Parkų technika, UAB PGM technika, UAB Rovaltra, S. Videikos įmonė Santera, UAB Scania Lietuva, UAB Skuba, UAB Soloservis, UAB Stronga, UAB Sveikata tau, UAB TDS group, UAB Vitakus, UAB Western Fabrications.
