Vasarą daugelis miško savininkų aplanko valdas. Miškuose uogaujama grybaujama, planuojamos priežiūros, naudojimo ar kitos veiklos. Dažnai pastebima kas nors įdomaus ar neįprasto. Kiekviename miške gali būti retų ir saugomų organizmų rūšių, kurias tiesiog būtina žinoti kiekvienam privačios valdos savininkui, nes tai yra ne tik didelės gamtos vertybės, bet ir svarbūs elementai tolesnei Žemės ir visos žmonijos raidai. Dėl gana slapto gyvenimo būdo ir tinkamų buveinių tokie organizmai gali gyvuoti miškuose šimtmečius, kol juos atsitiktinai atras koks nors specialistas ar išprusęs miško savininkas.
Kiekviena rūšis reikalinga
Gamtininkai kartais pašiepiami dėl to, kad saugo visokius augalėlius, vabalėlius ir kitus organizmėlius. Visuomenei dažnai neaišku, kodėl turi būti saugomi kažkokie maži organizmai, daugeliui nematyti ir dažnai negražūs, o jų pavadinimai skamba labai keistai.
Paprastas atsakymas, kurį pateikia filosofai, – viskas, kas yra, ir turi teisę egzistuoti. Kitas pragmatinis, bet ilgas ir sudėtingas atsakymas – gamtinė įvairovė turi vertę žmonijai. Vertės nustatymas keblus, nes kartais šiandien niekam nereikalinga rūšis rytoj gali būti ypač svarbi. Pvz., Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje augantis trumpaspyglis kukmedis nebuvo vertinamas nei miškininkų, nei visuomenės. Viskas pasikeitė, kai chemikai iš medžio žievės išskyrė junginius, pavadintus taksanais. Dabar jie naudojami vaistams, skirtiems gimdos ir krūties vėžiui gydyti. Kiek dar šiandien neįvertintų rūšių ateityje bus svarbios žmogui, atsakyti negali niekas. Kiekvienos rūšies dabar žinoma vertė skirstoma į 5 grupes: ekonominę, dvasinę, intelektualiąją, ekologinę ir strateginę.
Ekonominė vertė
Ekonominė vertė tiesiogiai pamatuojama pinigais, kuriuos galima gauti panaudojus rūšį. Puikus pavyzdys – medžiai, grybai, uogos. Netiesiogiai tokių pajamų gaunama už medžioklės ir žvejybos leidimus, licencijas.
Dvasinė ar rekreacinė vertė
Būdamas gamtoje žmogus pailsi, atsipalaiduoja. Mūsų visuomenėje tai vienas iš svarbiausių lankymosi miškuose motyvų. 2007 m. Miškų instituto atliktos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad poilsiavimas miškuose pagal dažnumą nusileidžia tik grybavimui. Žinant, jog grybavimas, kaip ir žvejyba, daugeliui nėra darbas, tikriausiai poilsiavimas ir yra svarbiausias lietuvio apsilankymo miške tikslas.
Intelektualioji vertė
Nuo pat civilizacijos atsiradimo iki šių dienų atskiros rūšys ar visos ekosistemos mokslininkams ir filosofams yra idėjų ir įkvėpimo šaltinis. Stebėdami paukščius žmonės kūrė skraidykles, tirdami šikšnosparnius tobulino lokatorius ir pan.
Ekologinė reikšmė
Vis daugiau duomenų patvirtina tai, kad kuo didesnė įvairovė ekosistemoje, tuo ji atsparesnė. Atsparumas čia suprantamas kaip gebėjimas persitvarkyti keičiantis aplinkos sąlygoms ar patiriant netiesioginį žmogaus poveikį, tokį kaip tarša. Paulas ir Anna Erlichai siūlo tokį palyginimą. Jūs skrendate lėktuvu ir pro langą stebite lėktuvo sparną. Staiga pamatote, kaip išlekia viena atsipalaidavusi kniedė. Lėktuvo korpuse yra tūkstančiai kniedžių ir iškritus keletui jų tikriausiai nieko blogo neatsitiks, tačiau iškritus didesniam kiekiui kniedžių įvyks katastrofa. Kiek kniedžių turi iškristi, kad jūs pakiltumėt iš savo vietos ir praneštumėt apie tai pilotui? Dabar įsivaizduokim, kad kniedės – tai rūšys, kurios atlieka labai mažą ir nepastebimą vaidmenį ekosistemoje. Vienos rūšies praradimas tikriausiai neturės didesnių pasekmių ekosistemai, aišku, jei tai ne dominuojanti rūšis. Dešimčių eiliniam žmogui nepastebimų rūšių praradimas jau gali lemti ekosistemos atsparumo sumažėjimą ar visišką jos degradavimą.
Strateginė reikšmė
Gamtoje dirbantys žmonės kai kurias rūšis naudoja tam, kad aprašytų ir sugrupuotų tai, ką mato. Tiek miškininkai, tiek gamtininkai vartoja terminus tipinė rūšis ar indikatorinė rūšis. Nebūtina žinoti visų miško paklotės rūšių tam, kad nustatytum miško tipą. Užtenka žinoti per penkiasdešimt augalų ir galima nustatyti beveik visus Lietuvoje paplitusius miško tipus. Gamtosaugoje teritorijos vertė nustatoma papildomai naudojant skėtines ar specializuotas rūšis. Dažnai skėtinės rūšys yra lengvai apibūdinamos ir jos visada pasižymi tuo, kad jų gyvenamojoje aplinkoje yra kitų vertingų organizmų. Aptikęs skėtinę rūšį iškart žinai, kad aplinkoje gali būti keletas kitų svarbių, tačiau sunkiai apibūdinamų rūšių. Lygiai kaip ir pakanka sukurti sąlygas išlikti skėtinei rūšiai ir bus išsaugotos kitos rūšys.
Specializuotos rūšys – tai tokios rūšys, kurios turi ypač specifinius poreikius gyvenamajai aplinkai. Kertinių miško buveinių projekto metu tokiomis rūšimis buvo laikomos tik tos, kurioms išlikti būtinas ilgai ūkinės veiklos nematęs medynas. Kai kurios specializuotos rūšys gali būti ir skėtinės, be to, šie terminai dar galutinai nenusistovėję, todėl šiame straipsnyje jie vartojami kaip sinonimai.
Pasaulio gamtos fondo simbolis – didžioji panda – yra garsiausia skėtinė rūšis pasaulyje. Šiuo metu laisvėje gyvena tik pusantro tūkstančio šių gyvūnų. Jų išlikimas tiesiogiai priklauso nuo bambuko miškų. Išsaugojus pandas, tingiausius ir lepiausius bambuko giraičių gyventojus, bus išsaugotos ir kitos rūšys (paukščiai, beždžionės, augalai), priklausomos nuo bambuko miškų.
Straipsnis publikuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
