Bendrovės ir įmonės jau sukviestos, viešinimo kampanija prasidėjusi; lieka laukti, kol nutirps sniegas, kad būtų galima pereiti prie kito darbų etapo – prie konkrečių plotų ruošimo ir dalybų gerokai ūgtelėjusioje tarptautinėje miškininkystės parodoje „Baltijos miškai 2013“. Šalia Ukmergės esančiame Bugenėlių miške paroda šurmuliuos gegužės 16–18 dienomis.
Stebins naujovėmis
Parodos rengėjai ir rėmėjai siekia panaudoti praėjusių metų patirtį ir nustebinti naujovėmis. Didžiausia jų – papildomas, penktasis, sektorius, kuriame bus demonstruojama, ką įdomaus, pažangaus bei vertingo miškininkystei gali pasiūlyti patys lietuviai. Net trečdaliu ploto gilyn į Bugenėlius besiplečiantys „Baltijos miškai“ lankytojus žada pradžiuginti atveždami istorinį aštuonratį, apie kurį rašyta kovo žurnale. Tai lietuvių konstruktoriaus prieš Pirmąjį pasaulinį karą išrasta ir sukurta unikali važiuoklė – šiuolaikinės medkirtės ir medvežės pirmtakė.
Kitas parodoje numatomas demonstruoti lietuviškas eksponatas skirtas ne tik smalsumui patenkinti, bet ir verslo gerovei. Tai Kauno technologijos universiteto išradimas – naujovė, sukurta siekiant apsisaugoti ir nuo miško vagysčių, ir nuo medienos grobstymo iš sandėlių. Tai į rąstą kišamas prietaisas. „Jį dera pristatyti ir parodyti, pasidžiaugti, kad ir lietuviai sukuria svarbių dalykų?“, – apie miškininkams reikalingą inovaciją kalba „Baltijos miškai 2013“ organizacinės grupės vadovas Dainius Šeronas. Šiaulių universitetas viename iš parodos seminarų žada nagrinėti invazinių augalų – rododendrų ir kt. problematiką. Aukštoji mokykla jau daug metų atlieka šios srities tyrimus ir yra sukaupusi nemažai įdomios medžiagos. Aleksandro Stulginskio universiteto Inžinerijos fakultetas parodoje pateiks naujausių žinių apie biomasę ir jos gamybą. Savo programą parodai rengia ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.
D. Šeronas išskiria ir dar vieną lietuvišką eksponatą: parodoje bus demonstruojama vienintelė Baltijos šalyse šakų pakavimo mašina. „Gyvenimiškas pavyzdys: ūkininkas nupirko apleistą žemę Alytaus rajone prie Daugų, o ten auga natūraliai įsiveisusios pušaitės. Tos pušaitės jau apie du metrus siekė. Kitas paimtų ir tiesiog jas sudegintų lauke, o tas Dzūkijos ūkininkas pasielgė kitaip: pušeles nupjovė, pasamdė įmonę, kuri šakas suspaudė, supakavo ir nuvežė tiesiai į biokuro katilinę, – pasakoja D. Šeronas. – Taigi išties verta, kad visi pamatytų ir žinotų, jog yra tokia mašina, kaip ji dirba ir ką daro.“
Technika – ne riestainiai turguje
Pirmoji parodos diena skirta biokurui, tad ir bus demonstruojama pati įvairiausia šiai veiklai skirta technika. Savąjį medienos smulkintuvą demonstruos ir įmonės „Stefinga“ vadovas Steffen Jager, kuris viliasi „Baltijos miškuose 2013“ sutikti potencialių pirkėjų. Tokia paroda, pasak jo, tikrai patraukli šioje srityje dirbantiems ar su miškininkyste, biokuro gamyba, medienos verslu reikalų turintiems žmonėms. Vis dėlto parodos lankytojai technikos neperka kaip turguje riestainių: bendrovių atstovai apsikeičia kontaktais, šitaip padėdami pagrindus tolesniam bendravimui su galimais pirkėjais. „Į parodą atvešiu medienos smulkintuvų. Parodoje susirinks daug žmonių, kuriems įdomi būtent tokia technika. Manyčiau, kad tai tikrai naudingas renginys, dalyvavau jame ir pernai. Viskas buvo gerai, tik oras ne toks, kokio tikėjomės. Na, bet ką darysi, oras yra oras“, – šypteli „Stefingos“ direktorius.
Belieka tikėtis, kad šįsyk gegužė nepašykštės nei saulės, nei šilumos. Giedrą dieną bus smagiau ir medvežių operatorių varžybas stebėti. Jos vyks antrąją parodos dieną. Varžybose žadama rinkti geriausiai miško techniką valdančius profesionalus. Su lietuviais rungsis lenkai ir latviai, tokia pat technika dirbantys savo šalyse.
Bus ir seminarų, ir meno parodų
Vieni dalyviai jau žino savo vaidmenis ir veiklas, o kitos organizatorių pakviestos įmonės ir įstaigos dar svarsto, ką įdomaus ir masinančio atvežti į parodą. Renginyje dalyvausianti Valstybinė transporto inspekcija planuoja matuoti visų į parodą atvyksiančių transporto priemonių svorį ir stebėti, kaip gamybinė technika paruošta darbui. Bet parodoje pažeidėjai, jei tokių pasitaikys, nebus baudžiami. Priešingai – specialistai jiems patars, kaip geriausia tuos trūkumus pašalinti. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai organizuos seminarą miškininkams ir ūkininkams. Savo programas rengia ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos. Šioms įstaigoms bus skirtas A plotas, kurį jos dalysis su universitetais ir parodos rėmėjais. Šis sektorius jau pilnas ir gali keistis tik nežymiai, kaip ir kiti trys ekspozicijų plotai, skirti bendrovėms. Baigiamas pildyti ir naujas lietuviškasis sektorius; organizatorių dėmesio dar laukia miškininkų, fotografų, liaudies meistrų darbai, kuriems „Baltijos miškuose“ taip pat numatyta vietos. Anot organizacinės grupės vadovo, likus pusantro mėnesio iki parodos dalyvių sąrašas dar tikslinamas, bet pernykštis bendrovių skaičius jau viršytas. Jei bus daugiau norinčių, parodoje rasis ir papildomų vietų.
Vėl džiugins škudės
Parodoje bus ir aptvaras tradicinių „Baltijos miškų“ dalyvių statusą norinčioms pelnyti škudžių veislės avelėms. Jų augintojas Kęstutis Samušis dar šiandien pamena pernykščių parodos dalyvių susidomėjimą škudžių šeimyna, ypač avinu susižavėjusių medžiotojų vertinimus. „Jie labai žavėjosi, vos ne į eilę norėjo užsirašyti, kam įspūdingi avino ragai atiteks, kai ateis laikas. O ragai išties įspūdingi, šiek tiek panašūs į muflono“, – sakė K. Samušis. Parodoje škudžių avelės labai pritinka ne tik todėl, kad yra puslaukės ir pasitelkiamos pamiškėms bei technika nešienaujamiems plotams nuganyti, bet ir dėl to, jog lietuviškoje parodoje smagu pristatyti retą avių veislę, kilusią iš Lietuvos. Iki šiol dar vyksta škudžių, kaip vietinės kilmės veislės, įteisinimas, kiek užtrukęs dėl biurokratijos. „Tai sena lietuviška veislė, kurią iš Lietuvos išvežė ir išsaugojo vokiečiai. Dabar mes ją grąžinom į Lietuvą. Labai gryna genetinė linija, išsaugota per daug tūkstantmečių. Daug pasaulio mokslininkų tyrinėja šias avis, visur rašoma, kad jų kilmė – Baltijos kraštas, Lietuva, Rytų Prūsija, tik ironiška, kad mes patys to iki šiol nepripažįstam“, – daugiau kaip trisdešimties augintojų Lietuvoje laikomas avis apibūdina K. Samušis, šiemet parodoje ketinantis parodyti, kaip škudės kerpamos.
Kalbėdamas apie „Baltijos miškus“ škudžių augintojas sakė, kad paroda patraukia tokiomis pat geromis savybėmis, kaip ir žurnalas „Miškai“, – ji kokybiška ir verta dėmesio.
