Taigi pakalbėkime apie visų reikalų pabaigą.
Kairiųjų pažiūrų mirties kulto puoselėtojai XX amžiuje sunaikino daugiau kaip šimtą milijonų žmonių.
XXI amžiuje kairuoliai siekia pranokti savo pirmtakus ir sunaikinti milijardus.
Įvairių atspalvių bei nukrypimų kairieji nuo Los Andželo ir Sietlo iki Paryžiaus ir Varšuvos yra kuo puikiausiai apšviesti bei susipažinę su idėjinių bendražygių nusikaltimais žmogiškumui, pranokstančiais labiausiai iškrypusių maniakų kliedesius. Jie padarė atitinkamas išvadas, persigrupavo po trumpalaikės suirutės, griuvus sovietų blokui, tęsia naują, plataus masto puolimą tais pačiais tikslais. O būtent įvykdyti eilinį „revoliucinį“ holokaustą (vėl užsimota planetos mastu) bei sukurti „naująjį žmogų“.
Dar labiau „pažangūs“, tikri bolševikai kairuoliškumo fronte, norėtų išnaikinti vyrus ir moteris, vaikus ir senelius, sveikus ir ligotus, išsilavinusius ir beraščius, apskritai visus, ką galima įtarti esant žmonėmis. Juk pasaulis, kai bus „išgrynintas“ genocido, neva pažadėtas „žmogoms“.
Smiliumi, nevalingai kylančiu pasukinėti prie smilkinio, pavartykite vladimirų uljanovų-leninų, adolfų hitlerių ir kitokių pol potų tezes. Kol adekvatūs, bent šiokią tokią atsakomybę jaučiantieji bei atjautą išreiškiantieji lemendavo apie pakantumą, dialogo būtinybę, vienodą visų vertinimą, kairuoliškos ultros tokius šnekorius dalykiškai nusitempdavo prie sušaudymo griovių ir užkasdavo bendruose bevardžiuose kapuose. Tas pat kartojama ir šiandien, toli gražu ne vien Eritrėjoje ar Nikaragvoje.
Kai Hilari Rodem Klintonienė rišliai bei aiškiai dėsto apie „perauklėjimo stovyklų“ Jungtinėse Amerikos Valstijose būtinybę, naivu klausti, ar ji turi omenyje būtent koncentracijos stovyklas įtariamiesiems „neteisingomis“ politinėmis pažiūromis, ar vis dėlto psichiatrines gydyklas su jose besidarbuojančiais ideologiškai pasikausčiusiais baudžiamosios psichiatrijos virtuozais.
Kai prieš abortus pasisakantieji, bet nežudantys tų, kurie nepritaria jų pasaulėžiūrai, nedeginantys policijos automobilių ir neluošinantys pareigūnų, tiesiog propaguojantys kūdikių gyvybių išsaugojimą, Federalinio tyrimų biuro (FTB) prilyginami teroristams ir dėl to atitinkamai persekiojami, belieka konstatuoti faktą, kad FTB mutavo į NKVD. Kol apstulbę senatoriai teiraujasi, ar FTB nebeturi ką daugiau veikti, kad šniukštinėja ir persekioja katalikus vien dėl „pagrįstų įtarimų“, kad šie yra tradicijų besilaikantys krikščionys, aukšti FTB pareigūnai ne tik vilkina laiką, išsisukinėja, bet ir atvirai meluoja. Kaip antai senatoriui Chuckui Grassley’ui, kuris gali papūsti į uodegą tenykštei slaptajai policijai, katalikų persekiojimo estafetę perėmusiai iš totalitarinių bendražygių.
Kai specialiosios tarnybos, prisidauginusios kaip skėriai, neranda laiko, neturi ūpo ir galimybių imtis meksikietiškų narkokartelių, islamiškųjų teroristų ir, šiukštu, antifa galvažudžių, akivaizdu, ką entuziastingai stveria slaptoji policija, pasidabinusi pačiomis įvairiausiomis iškabomis bei sutrumpinimais. Antai visa kitaminčių persekiojimo rūstybė užgriūna interneto pašaipūnus, išdrįsusius paviešinti memus, suerzinusius valdančiosios demokratų partijos atstovus. Pavyzdžiui, Douglas Mackey’us buvo nuteistas ir pasiųstas už grotų dėl „skleidžiamų melagingų faktų“. Tiksliau tariant, įkalintas už satyrinį fotomontažą, kurį išplatino socialiniuose tinkluose. Neabejotinai verta ir naudinga pacituoti sovietų baudžiamojo kodekso 70-ąjį straipsnį: „Agitacija ar propaganda, vykdoma siekiant pakenkti sovietų valdžiai, ją susilpninti ar padaryti tam tikrus ypač pavojingus valstybinius nusikaltimus, šmeižikiškų prasimanymų, šmeižiančių sovietų valstybinę ir visuomeninę santvarką, platinimas tuo pačiu tikslu, taip pat tokio turinio literatūros platinimas, gamyba ar laikymas tuo pačiu tikslu – baudžiami laisvės atėmimu nuo šešių iki septynių mėnesių ir tremtimi (arba) laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki septynerių metų ir tremtimi nuo dvejų iki penkerių metų.“ Mackey’us pagal visus sovietinės baudžiamosios praktikos kanonus buvo įkištas kalėjiman septyniems mėnesiams.
Konkrečius faktus galima vardyti kone iki begalybės.
Dėl to ką tik nepavykęs bandymas nužudyti Donaldą Trampą, turint omeny neapykantos bangas, keliamas demokratų partijos ir ją aptarnaujančios sisteminės melasklaidos, stebina vien tuo, kad tai dar gali apskritai ką nors nustebinti.
Diena dienon oficioziniai ruporai abiejose Atlanto pusėse kartoja, kas yra mūsų laikų Adolfas Hitleris (kadaise taip tvirtino ir Vance’as, ką tik patvirtintas būsimuoju viceprezidentu...). Tuo pat metu ignoruoja valdančiojo isteblišmento korupciją, padaugintą iš neadekvatumo, puikybės, nepotizmo, veidmainystės ir karūnuotą visiška nekompetencija. Tačiau nėra apsiribojama vieno konkretaus asmens hitlerizavimu, jo dehumanizavimu. Veikiama kur kas plačiau – bet kuri(s), įtarta(s) nepalaikanti(s) generalinės linijos, primetamos neapykantos, net drįstanti(s) abejoti, kelti klausimus, kaipmat įrašomas į priešų sąrašą.
1. NUOTR.
Pasakytume „devyni gyvenimai, šmikiai“ – šmaikštūs, šypseną keliantys Donaldo Trampo memai užtvindė internetą. Ir nieko. Nekilo jokia „dešiniųjų ekstremistų“, „radikaliosios dešinės“ isterija, nereikalaujama už tai pokštautojus uždaryti „perauklėjimo stovyklose“, iš kurių nenumatyta teisė grįžti gyviems.
Ne kairuoliai juk. Įžeidžiai nepažangūs, patvoriniai tokie, užribio runkeliai, visiška „antroji Amerika“, atsiprašant. Junglių, voglių bei politšliundrų sėdmaišinių paspirtukininkų nuolatinės neapykantos objektai. (Liaudies) priešai, liberalbolševikiškai tariant.
Nors François-Marie Arouet’as, labiau žinomas kaip Voltaire’as, niekada neparašė šių žodžių (atskiro pasakojimo nusipelno paaiškinimas, kaip ir kodėl ši citata buvo sukurta anglų, o ne prancūzų kalba), vis dėlto mūsų laikais, siautėjant politinio korektiškumo terorui, jie skamba pranašiškai: „Kiekvienas, kuris gali priversti jus tikėti absurdais, gali priversti jus vykdyti žiaurius nusikaltimus.“
Jie pralaimi ir tą žino. Čia ne vienintelė priežastis, dėl kurios šiuo metu stebime demokratų partijos vidaus nesantaiką dėl Lavonido Iljičiaus Brežnevo... excusez-moi, Džozefo Robineto Baideno pakeitimo vyksiančiuose rinkimuose. Ideologinis susiskaldymas, korupcinių klanų nesantaika, jaunųjų demokratų partijos chunveibinų nepasitenkinimas vešančia gerantokratija yra tik dalis problemos. Tačiau visų pirma jie negali laimėti sąžiningų rinkimų. Jie pernelyg arogantiški, savimylos ir kvaili, kad pripažintų – politbiuro senolis Džo Baidenas yra ne tik problema pats savaime, bet ir kairuoliškos politikos pasekmė. Kitaip tariant, neatsiejama kairiosios politikos kasdienybė, kai vis dirbtinai sukeliama infliacija, atvertos ir neginamos sienos, nebaudžiamo ar net skatinamo nusikalstamumo bangos, užliejusios demokratų valdomus miestus, „lyčių“ ideologija, „įvairovės, teisingumo ir įtraukties“ (angl. diversity, equity and inclusion) politikos marazmas, jos sukelti katastrofiški padariniai, pagaliau galingiausios žmonijos istorijoje kariuomenės sunaikinimas, vykdant kenksmingiausią „socialinį eksperimentą“ pasaulyje...
Tai vos keli sąmoningai ir nuosekliai gimtuosiuose namuose vykdomo visų karo prieš visus fragmentai. Taktika grynai bolševikinė – apkaltinti savo oponentus nuodėmėmis, kokiomis patys kairuoliai it šunvotėmis aplipę. „Rusijos sąmokslas“? Į jį įsivėlęs ne Donaldas Trampas, ne respublikonai, o būtent Hilari Klintonienė (apie tai pakalbėsime atskirai). Vyriausybės vardu įkalinami politiniai oponentai? Čia vėl ne Trampo, bet Huseino Barako Obamos ir Džo Baideno administracijos rankų darbas (konkrečius atvejus panagrinėsiu vėliau). Savarankiškų nuomonių cenzūravimas ar net akivaizdžių faktų skelbimas „dezinformacija“? Spėkite. Ne, ne Trampo, bet Baideno akolitų vienas svarbiausių veiklos barų (ir tai atskirai aptarsime).
Eilinį kartą akivaizdžiai ir nenuginčijamai patys kairuoliai patvirtino, kad jie visiškai tapačiai elgiasi skirtingose epochose, valstybėse bei visuomenėse. Šeštadienio, 2024 metų liepos 14 dienos pasikėsinimas nužudyti (ne „įvykis“, ne „Trampo šalininkų sukelta sumaištis“ ir ne „nubrozdinta ausis“) Butleryje, Pensilvanijos valstijoje, vėl vaizdžiai parodė dirbtinai sukurtą, visais būdais gilinamą ideologinę bei moralinę takoskyrą tarp amerikiečių. CNN, MSNBC ir kiti valdančiajam isteblišmentui klusnūs apžvalgininkai, X (buvęs Twitter) ir kitų socialinių tinklų įžymybės atvirai džiūgauja, kad pagaliau pamėginta Trampą nušauti, bet yra giliai nusivylę, kad nepavyko. JAV demokratų partijos Atstovų Rūmų nario Benny’o Thompsono padėjėjo įrašas X socialiniame tinkle tėra vienas iš daugybės pavyzdžių pagiežos, piktdžiugos ir nusivylimo audros, kurią kelia demokratai po nenusisekusios žmogžudystės: „Aš nepritariu smurtui, bet prašau, pasiimkite keletą šaudymo pamokų, kad kitą kartą neprašautumėte, oops, ne aš tai pasakiau“ (originalas anglų kalba: I don't condone violence but please get you some shooting lessons so you don't miss next time oops that wasn't me saying that). Dar nė parai nepraėjus po pasikėsinimo į Trampą, amerikiečių duetui (Jack Black ir Kyle Gass) koncertuojant Australijoje, kai Gassas buvo paklaustas, ko norėtų savo gimtadienio proga, viešai pareiškė: „Sekantį kartą pataikykite į Trampą.“ Tokius pavyzdžius galima vardyti be galo be krašto. Bent kiek susivokiantieji tikrovėje girdi, mato.
Kalbama garsiai, rišliai, aiškiai ne tik savo draugams, viešai pasisakoma televizijos laidose ir internete. Jungtinėse Amerikos Valstijose dar palyginti neseniai buvo neįsivaizduojama lieti neapykantą viskam, kas neatitinka mirties kulto dogmų. Tai, kas garsiai sakoma, rašoma, atskleidžia kairuoliško spiečiaus kolektyvinio „proto“ nekintamumą.
Politiškai korektiški kairuoliai nenuilstamai demonizuoja nekenčiamus savo oponentus ar tiesiog neskubančius, gal nesusivokusius prisijungti. „Dešiniųjų“ ieškojimas, persekiojimas, pjudymas, net fizinis susidorojimas – ne vien Josifo Stalino totalitarinio valdymo neatsiejamas elementas. Isteriškas baimės kurstymas, kartojant mantras apie „dešiniuosius ekstremistus“, „fašistus“, „nacikus“ aidi nenutrūkstamai. Ryškesnių melasklaidos kalbėtojų, tokių kaip Johnas McWhorteris, pareiškimai, kaip būtų gerai, jei kas nors nužudytų buvusį prezidentą Trampą, arba rasinės nesantaikos skleidėjų, tokių kaip Alas Sharptonas ar demokratų lyderių, tokių kaip Maxine Waters pareiškimai apie Trampo pasekėjus – nepaliaujamas neapykantos kurstymas. Visiškai šabloniškas, pasitelkiant netgi tokį patį žodyną kaip Sovietų Sąjungoje, kastraitų Kuboje, čiavistinėje Venesueloje ar karinį komunizmą įdiegusioje Angoloje. Daugiau kaip šimtą metų kartojami veiksmai ir visiškai vienodos pasekmės nepamoko.
2 NUOTR.
Be išimčių, viena ir ta pati ideologinė iteracija: „Į rūstų teismą dešiniuosius atskalūnus – Tėvynės išdavikus“ (užrašas stalinistų mitingo plakate). Keičiasi metai ir dienos kalendoriuje, šalių pavadinimai, bet nekinta mirties kulto šalininkų skelbiamos antraštės ir klijuojamos etiketės.
Regime lūžio momentą. Daugiau negu akivaizdu, kas pastatyta ant kortos ir kokia yra priešingų pusių pozicija. Kaip įvykiai klostysis toliau? Viskonsino valstijos respublikonų senatorius Ronas Johnsonas pareiškė, kad pasikėsinimas į Donaldą Trampą „gali virsti šalies išgydymo ir vienybės akimirka“, jei amerikiečiai „supras, kas pastatyta ant kortos“. Ypač gerai tą suprato demokratų partijos, sukėlusios pirmąjį JAV pilietinį karą, subūrusios kukluksklaną, neįleidusios žydų pabėgėlių, bandžiusių išsigelbėti nuo nacių teroro (laivo „Sent Luisas“ keleivių 1939 m. tragedija – vienas ryškesnių pavyzdžių), adeptai. Kitą kartą jie būtinai pataikys.
Nebus nei išgijimo, nei vienybės. Šiuolaikinės Jungtinės Valstijos nėra Ronaldo Reagano laikų Amerika, kuri iš esmės susivienijo po 1981 m. pasikėsinimo į prezidento gyvybę. Dabar tai negrįžtamai susiskaldžiusi šalis, kurios galios ir valdžios struktūrose įsitvirtinęs kairysis aktyvas nori, kad savo šalį mylintys, dirbantys, o ne išlaikomi ir nuolankiai pavaldūs, mokesčius sąžiningai mokantys ir, o siaube, savarankiškai savo vaikais besirūpinantys asmenys tiesiogine prasme išnyktų. Pasikėsinimas nužudyti vieną iš kandidatų į prezidentus dar kartą patvirtino, kad naujos kartos marksistai įsitraukę į „šaltojo“ pilietinio karo pavertimą „karštuoju“.
Nuolat kurstomas smurtas išreiškia ne šiaip asmeninę neapykantą Trampui. Reguliariai vaizduojamas jo nužudymas tapo vyraujančiu, konformistiniu, priimtinu, ko niekados nebuvo. Ir net neįmanoma įsivaizduoti kitų JAV prezidentų atžvilgiu, nepaisant politinių intrigų, susiskaldymo ir nesantaikos. (Kas dabar prisimena rodeo klouną, kuris bulių išjodinėjo varžybose tiesiog dėvėjo Obamos kaukę ir nedelsiant buvo už tai nubaustas – Misūrio valstijos valdžia jam visam laikui uždraudė dalyvauti mugėse, nors nebuvo nė menkiausio grasinimo Huseinui B. Obamai, juo labiau užuominos apie jo nužudymą.) O kairuolių įžymybės, pramogų verslo „žvaigždės“ nuo 2016 m. tęsia savotišką „žaidimą“: neva juokaujama, tikimasi, svajojama, įsivaizduojant įvairius būdus, kaip nužudyti ar sunkiai sužaloti Trampą, net atvirai grasinama ir vaizduojama, kaip įvykdoma egzekucija. Leftistinis panoptikumas atveria platų pasirinkimą: peršauti veidą siūlo Robertas De Niro, nukirsti galvą (Kathy Griffin, Marilyn Manson), subadyti peiliu (siūlyta Niujorko festivalyje „Šekspyras parke“), mirtinai sumušti (Mickey Rourke), nušauti (Snoop Dogg), nunuodyti (Anthony Bourdain), nužudyti už atlygį (George Lopez), suvalgyti jo lavoną (Pearl Jam), uždusinti (Larry Whilmore), susprogdinti (Madonna, Moby), numesti nuo uolos (Rosie O’Donnell), tiesiog „nudobti“ (Johnny Depp, Big Sean) arba nukankinti (Reid Hoffman pareiškė: „Taip, gaila, kad nepaverčiau jo tikru kankiniu.“).
Prieš pasikėsinimą nužudyti JAV prezidentas Džo Baidenas, kreipdamasis į savo rėmėjus gyrėsi: „Turiu vieną darbą – nugalėti Donaldą Trampą. Esu visiškai įsitikinęs, kad esu geriausias žmogus, galintis tai padaryti. Taigi, baigėme kalbėti apie debatus, dabar atėjo laikas pastatyti Trampą į patį taikinio centrą“ (originalas anglų kalba: I have one job, and that’s to beat Donald Trump. I’m absolutely certain I’m the best person to be able to do that. So, we’re done talking about the debate, it’s time to put Trump in a bullseye.). Chunveibinai puikiai išgirsta valdančiosios partijos valią ir niekuomet nedvejoja ją vykdydami.
Jei Joy Reid ad nauseam nenuilstamai rėkia apie Trampą kaip Hitlerio tipo diktatorių ( „Tad leiskite man žinoti, už ką turiu balsuoti, kad Hitleris nepatektų į Baltuosius rūmus“ ir t. t.) arba Rachel Maddow kartoja apie „Hitlerio studijavimą“, kad perprastų Trampą, jeigu susitikimas vyksta demokratų kontroliuojamoje valstijoje, o slaptajai tarnybai vadovauja mažų mažiausiai nekompetentinga, bet demokratų partijai ištikima obamidė Kimberly Cheatle, nekeista, kad renginio dalyviai, atsitiktiniai praeiviai pastebėjo netoliese ant stogo esantį dvidešimtmetį su ginklu, vos už 130 metrų nuo kandidato į prezidentus, ir mėgino įspėti policiją apie grėsmę, tačiau bergždžiai stengėsi – demokratams paklūstančiai valstijos policijai rūpėjo kiti „prioritetai“ – regis, kas blogo čia galėtų nutikti? Demokratų partijos ir jų rėmėjų akimis vienintelis blogas dalykas, kad tas žioplys nesugebėjo pataikyti, netrukdomai įsitaisęs tobuloje pozicijoje pačiu puikiausiu atstumu.
Tai „naujoji norma“ primesta per prievartą, o prabilusieji apie esamos padėties siurrealumą vadinami „dešiniaisiais ekstremistais“, „patvoriniais“, Amerikos „maršistais“.
Tiesos labui būtina paminėti, kad po pasikėsinimo į Trampą kai kurie demokratai pradėjo sakyti oficiozines kalbas, kuriose ragino laikytis ramybės ir vienybės. Viena iš tokių yra Baideno kreipimasis. Tačiau kur tie oratoriai, dabar raginantys sugyventi ir būti tolerantiškiems, buvo tada, kai trečioji, įvardykime tiesiai šviesiai, Huseino B. Obamos administracija pastaruosius kelerius metus kurstė paranojos atmosferą ir neapykantą opozicijai? Jei išklausysime Baideno kalbą kiek atidžiau, joje aidi nuostaba ar net nusivylimas, kad sumanymas neišdegė: „Šįvakar noriu kalbėti apie tai, ką žinome. Buvęs prezidentas buvo pašautas, o Amerikos pilietis nužudytas – visi jie tiesiog pasinaudojo savo laisve palaikyti pasirinktą kandidatą. Mes negalime. Negalime eiti šiuo keliu Amerikoje. Per visą mūsų istoriją jau esame juo ėję. Smurtas niekada nebuvo išeitis, nesvarbu, ar tai būtų abiejų partijų Kongreso nariai, į kuriuos buvo taikomasi ir kurie buvo pašauti, ar sausio 6 d. smurtaujančios minios ataka, ar žiaurus išpuolis prieš buvusios Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi sutuoktinį, ar rinkimų pareigūnų bauginimas, ar sąmokslas pagrobti pareigas einantį gubernatorių, ar pasikėsinimas nužudyti Donaldą Trampą, Amerikoje nėra vietos tokiam ar bet kokiam kitam smurtui, niekada, be jokių išimčių“ (originalas anglų kalba: Tonight, I want to speak to what we do know. A former president was shot, an American citizen killed, all simply exercising their freedom to support the candidate of their choosing. We cannot. We must not go down this road in America. We’ve traveled it before throughout our history. Violence has never been the answer, whether with members of Congress in both parties being targeted and shot, or a violent mob attacking on January 6th, or the brutal attack on the spouse of former Speaker of the House Nancy Pelosi, or intimidation of election officials, or the kidnapping plot against a sitting governor, or an attempted assassination on Donald Trump, there is no place in America for this kind of violence or any violence ever, period, no exceptions.).
Beveik visais konkrečiais prezidento paminėtais atvejais demokratai ir konjunktūriniai žurnalistai melagingai kaltino respublikonus. Apie tikrą, o ne išsigalvotą sąmokslą nužudyti JAV Aukščiausiojo teismo teisėją Kavanaugh ar BLM riaušes 2020 m. Baidenas nepratarė nė žodžio. Arba visai neseniai apie ne vien JAV, bet visame Vakarų pasaulyje įvykdytus gerai koordinuotus Hamas ir jų šalininkų išpuolius net neužsiminė. Išsamiau panagrinėjus visą kalbą, aiškėja nuostata, kad tikrasis pavojus ir grėsmė yra būtent respublikonai. Tai nėra atsitiktinis sutapimas – tą pačią „žinią“ skelbia demokratus aptarnaujanti melasklaida. Juo labiau kad visai neseniai X paskyroje Baidenas rašė: „Donaldas Trumpas kelia tikrą grėsmę šiai tautai. Jis kelia grėsmę mūsų laisvei. Jis kelia grėsmę mūsų demokratijai. Jis tiesiogine to žodžio prasme kelia grėsmę viskam, ką laikome Amerika.“ Televizijos laidose, pokalbiuose su Baltuosius rūmus aptarnaujančiais žurnalistais, prezidentas kartoja: „Svarbiausia, ir tai sakau iš visos širdies, Trumpas yra grėsmė šiai tautai.“
Ar verta stebėtis, kad tokios kalbos priimamos kaip instrukcijos ir atitinkamai veikiama? Dėsningumas daugiau negu akivaizdus. Pavyzdžiui, demokrato, komunistuojančio Bernie’o Sanderso šalininkas atidengė ugnį per Kongreso beisbolo rungtynes Aleksandrijoje, Virdžinijos valstijoje. FTB melagingai tvirtino, neva jis į nieką nesitaikė. Sistemą aptarnaujantys žurnalistai kaltę suvertė respublikonams ir jų rėmėjams. Esmė labai paprasta – kairysis aktyvistas nuspaudžia gaiduką, bet dėl smurto politinis isteblišmentas unisonu su konjunktūrine žiniasklaida apkaltina tuos, kurie buvo nušauti.
Baidenas slaptosios tarnybos vadove pasirinko Kimberlę Čitl (Kimberly A. Cheatle), dirbusią jo apsaugoje, kai buvo viceprezidentas. Vadovaujant Čitl, šios organizacijos pagrindinėmis užduotimis tapo įvairovės, teisingumo ir įtraukties politika (angl. diversity, equity and inclusion; sutr. DEI), kartu su Baideno ir jo šeimos dangstymu. Slaptoji tarnyba buvo įpareigota tarnaujančių moterų skaičių padidinti iki 30 proc., o 48 proc. tarnavusių profesionalų paprasčiausiai išėsdinti iš tarnybos. Kaip moterys agentės, atrinktos dėl savo lyties, o ne dėl profesinių įgūdžių, „pasižymėjo“ per pasikėsinimą į Trampą, galima įsitikinti, peržiūrėjus vaizdo įrašus. Kai svarbiausia Slaptosios tarnybos užduotimi paskelbtas politiškai korektiškos darbotvarkės įgyvendinimas, neverta stebėtis, kuo ši tarnyba užsiėmusi. Pavyzdžiui, nuslėpė kelis Baideno šuns išpuolius prieš savo darbuotojus, ištrynė net vaizdo įrašus. Danas Bongino, buvęs Slaptosios tarnybos agentas, pareiškė: „Noriu pakartoti ir galiu patvirtinti, kad JAV slaptosios tarnybos direktorė Kim Cheatle ne kartą atmetė prašymus dėl didesnio saugumo užtikrinimo prezidentui D. Trampui. Nepaisant to, kad puikiai žinojo, jog grėsmės lygis yra katastrofiškas.“
Kyla patys paprasčiausi klausimai, antai Baidenų šeima jau ne kartą yra supainiojusi privačius ir viešuosius interesus (kad ir dėl darbuotojų, nesvarbu, ar jie būtų medikai, ar apsaugininkai). O faktas, kad Baidenas slaptosios tarnybos vadovu pasirinko su juo dirbusį, jam ištikimą asmenį, tėra paprastos dėlionės detalė. Slaptajai tarnybai buvo pavesta saugoti politinį jo oponentą, dėl ko kilo didelis interesų konfliktas, o kandidatas į prezidentus buvo sužeistas. Šių metų pradžioje paskelbta peticija, įspėjanti apie Slaptosios tarnybos krizę, reiškiamas „susirūpinimas dėl kelių pastarojo meto incidentų Slaptojoje tarnyboje, liudijančių apie netinkamą mokymą“, dėl dvejopų drausminių priemonių taikymo standartų ir pažeidžiamumo „dėl galimų grėsmių iš vidaus, galinčių kelti pavojų JAV nacionaliniam saugumui“. Negaiškite laiko spėliodami, ką už tai išmetė iš tarnybos.
Slaptoji tarnyba susimovė, saugodama buvusį prezidentą ir viešai keikiamos respublikonų partijos kandidatą, kuris vos per plauką liko nenužudytas. Ar tai didžiulė nesėkmė, ar beveik sėkmė?
Galima samprotauti apie tai, kad Baidenui per visą kadenciją reikėjo Trampo, o pasikėsinimas nužudyti tapo puikia proga, galinčia išgelbėti Džo kandidatūrą. Dabar tinkamiausias metas panaudoti „vienybės“ triuką. Raginimai vienytis, sumažinti retorikos įkarštį gali padėti ne tiek Trampui, kiek Baidenui. Galų gale pastarąjį nesunku pakeisti – kaip buvo iškeltas, taip bus nušalintas. Akivaizdu, kas bus paskirtas kitu zicprezidentu, apgailėtina, jog valstybė paversta „ragų ir kanopų kontora“ su brandaus brežnevizmo kvapeliu.
Aptariant politinę bufonadą, nederėtų užmiršti esminio dalyko. Stebime ne šiaip sau konkrečios šalies, o žvelgiant plačiau – Vakarų politinės sistemos deviacijas, kurios grasina tapti planetos masto kataklizmu. Verta prisiminti istoriko Williamo Jameso Durant’o žodžius: „Didžioji civilizacija nėra užkariaujama iš išorės, kol ji nesunaikina savęs iš vidaus.“ Arba Winstono Churchilio teiginį: „Kultūrinės atminties praradimas – tai savotiška mirtis, nes kultūrą palaiko atmintis. Mes neprivalome sutikti su kitų siaurai suprantamomis mūsų [sukurtomis] reikšmėmis.“ Vis dėlto kur kas aktualiau įvertinti visa ko pabaigos perspektyvas.
Sudėliojant labai paprastos mozaikos fragmentus, nėra jokio galvosūkio, veikiau nepakeliamas tikrovės aiškumas.
1 Mitch Kokai. Hillary Supports ‘Re-education’ of Trump Voters. John Lock Foundation, October 10, 2023. https://www.johnlocke.org/hillary-supports-re-education-of-trump-voters/ [žiūrėta: 2024-07-15].
2 Ken Klippenstein. The FBI Is Hunting a New Domestic Terror Threat: Abortion Rights Activists. The Intercept, June 15 2023. https://theintercept.com/2023/06/15/fbi-abortion-domestic-terrorism/ [žiūrėta: 2024-07-14].
3 Grassley: FBI Must Own Up To Congress On Origins Of Anti-Catholic Memo. Chuck Grassley, 08.25.2023. https://www.grassley.senate.gov/news/news-releases/grassley-fbi-must-own-up-to-congress-on-origins-of-anti-catholic-memo [žiūrėta: 2024-07-14].
New Report Details the Extent of the FBI's Weaponization of Law Enforcement Against Traditional Catholics. House of Representatives, Judiciary Committee, Chairman Jim Jordan, December 4, 2023. https://judiciary.house.gov/media/press-releases/new-report-details-extent-fbis-weaponization-law-enforcement-against [žiūrėta: 2024-07-14].
4 Far-right influencer sentenced to 7 months in 2016 voter suppression scheme. AP News, October 18, 2023. https://apnews.com/article/right-wing-influencer-sentenced-voter-suppression-6bbf876ed7b81cb137669129350791b9 [žiūrėta: 2024-07-14].
5 Amelia Neath. Senior Democrat fires aide over post urging Trump shooter ‘don’t miss next time’. Independent, 15.07.2024. https://www.independent.co.uk/news/world/americas/us-politics/trump-assassination-bennie-thompson-aide-b2579916.html [žiūrėta: 2024-07-15].
6 Chad de Guzman. Tenacious D’s Kyle Gass Stirs Controversy in Australia After ‘Birthday Wish’ at Concert: ‘Don’t Miss Trump Next Time’. Time, July 16, 2024. https://time.com/6999013/australia-deportation-jack-black-tenacious-d-kyle-gass-trump-shooting/ [žiūrėta: 2024-07-16].
Kultūros barai, 2024, Nr.7-8
