Lietuvos miškininkų sąjungos nepritaria strateginės įmonės privatizavimui, prašo atlikti nepriklausomą 2018 m. reformos auditą
LR aplinkos ministerijai
Kopija:
Lietuvos Respublikos Prezidentui G. Nausėdai
LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui
LR Vyriausybės kanceliarijai
IŠVADA ĮSTATYMŲ PROJEKTAMS
(TAIS NR. 24-6673(2))
Lietuvos miškininkų sąjunga, išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos pateiktus derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Įstatymų projektai), teikia šias pastabas.
Nepritariame Įstatymų projektams, numatantiems prielaidas valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją pertvarkyti į akcinę bendrovę, nes bet kokie svarstymai dėl naujos valstybinių miškų valdymo ar nuosavybės formos galimi tik atlikus nepriklausomą 2017 metais pradėtos reformos auditą ir pačios reformos vertinimą aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais.
Vienas po kito kyla skandalai dėl nejautraus ir neatsakingo VĮ Valstybinės miškų urėdijos požiūrio vykdant ūkinę veiklą saugomose ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Tokia veikla nuteikia visuomenę ne tik prieš visą miškininkų bendruomenę, bet ir prieš ilgamete praktika ir mokslu pagrįstą tradicinę miškininkystę, kurios pagrindu ir miškininkų pastangomis suformuoti miškai, kuriuose dabar išskiriamos gamtinės vertybės.
Tačiau, neatlikus 2018 m. padarytų klaidų analizės ir vertinimo, nepareikalavus atsakomybės iš neatsakingų reformų sumanytojų ir vykdytojų, toliau planuojamos ir pradedamos vykdyti naujos reformos – VĮ Valstybinių miškų urėdijos pertvarkymas į akcinę bendrovę. Manome, kad tai neatsakingas žingsnis, nes nepateikta jokių konkrečių duomenų ir išvadų, kad tai bus naudinga Lietuvos valstybei ir jos piliečiams bei miškams.
Valstybinių miškų pertvarkymo reformos pradžioje Aplinkos ministerija teigė, kad sujungus buvusias miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą į vieną įmonę, darbo vietos regionuose bus išsaugotos. Tačiau šiuo metu iš 4 tūkst. sektoriuje dirbusių darbuotojų liko apie 2,3 tūkst., iš buvusių 337 girininkijų liko 192, o tokio girininkijos vieneto kaip eiguva neliko visiškai. Jeigu anksčiau vidutinė girininkija buvo iki 3 tūkst. ha ir joje dirbo 3–4 darbuotojai, po pertvarkos vidutinė girininkija yra daugiau kaip 6 tūkst. ha dydžio, o joje dirba tiek pat – 3–4 darbuotojai. Panaikinus eiguvas, pagal dabartinę struktūrą girininkijų darbuotojai neturi saugojimui ir stebėjimui priskirtų konkrečių miško plotų, o prie dabartinių girininkijų plotų bei darbų apimčių trūksta laiko vykdyti savalaikę miškų sanitarinės būklės stebėseną, miškų apsaugą ir priežiūrą. Tai nemaža dalimi prisidėjo prie nekontroliuojamo miško kenkėjų išplitimo, dėl ko šešių savivaldybių miškuose 2023 m. paskelbta stichinė nelaimė, iškirsta apie 1 mln. m3 sausuolių, valstybei padarant didelių finansinių nuostolių. Dabar vienintelis, nuolat besiplečiantis struktūrinis padalinys – centrinė administracija (286 etatai), praradusi gyvybiškai būtiną ryšį su mišku, kai buvusioje Generalinėje miškų urėdijoje 42 miškų urėdijų veiklą planavo, koordinavo ir visas statistines ataskaitas suformuodavo tik 39 darbuotojai. Norime atkreipti dėmesį, kad centralizuojant funkcijas, etatai iš regioninių padalinių perkeliami į centrą, regioniniuose padaliniuose darbuotojų nuolat mažėja, tačiau dalis tų funkcijų darbų lieka regioniniuose padaliniuose arba vienam specialistui priskiriama funkcijas atlikti keliuose padaliniuose. Pateikiant pasiektus rezultatus, neatsižvelgiama, kad daug darbų atliekama pažeidžiant darbuotojų darbo laiko ir poilsio režimą, neapskaitant viršvalandinio darbo. Įsidarbinę ir susidūrę su neadekvačia situacija, jauni darbuotojai greitai palieka įmonę, kuri kol kas laikosi ant lojalių savo profesijai, nenorinčių ar negalinčių dėl siauros specializacijos arba dėl amžiaus jos pakeisti, darbuotojų pečių. Tačiau eilinis pertvarkymas paskatins ir dalį iš jų palikti darbą.
Nepritariame Įstatymų projektų pakeitimams, numatantiems atsisakyti valstybinių miškų apsaugos pareigūnų, nes tai turės neigiamos įtakos miškų apsaugai. Vadovaujantis Miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybiniai miškų apsaugos pareigūnai vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Šios miško pažaidos nustatomos kiekvienais metais, o atsisakius valstybinių miškų apsaugos pareigūnų, šių pažeidimų rizika dar padidėtų, kadangi visoje Lietuvoje po kitos – miškų kontrolės reformos liko tik 35 Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdantys kontrolę miškuose, geriausi iš jų dėl nepakeliamo darbo krūvio taip pat palieka šią instituciją. Be to, labai svarbus valstybinių miškų apsaugos pareigūnų atliekamas prevencinis darbas, vykdomi reidai ir kita veikla, kas reikšmingai mažina neteisėtų veiksmų riziką ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose. Nesutinkame, kad valstybinių miškų apsaugos pareigūnų atliekamas miškų apsaugos nuo pažeidimų faktines ir prevencines funkcijas dubliuoja Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir ši veikla nedera su valstybės įmonės vykdoma veikla – valstybinių miškų apsaugos pareigūnai stiprina miškų apsaugą, atlieka didžiulį prevencinį darbą ir papildo valstybinę miškų kontrolę. Kad būtų užtikrintas vienodas valstybinės kontrolės standartų taikymas valstybiniuose ir privačiuose miškuose, siūlome išplėsti valstybinių miškų apsaugos pareigūnų įgalinimus ir į privačius miškus.
Manome, kad ne tik esanti, bet ir būsima valstybinių miškų valdymo teisinė forma nesudaro galimybių veikti efektyviai, taikyti gerosios valdysenos, gamtai artimos miškininkystės praktiką, lanksčiau priimti skubius sprendimus, o sunaikintas valstybinių miškų apsaugos pareigūnų institutas tik blogins Lietuvos miškų apsaugą. Todėl siūlome atsižvelgti į kaimynių šalių gerąją praktiką, pvz., Lenkijoje valstybinių miškų valdytojas turi specialų statusą. Todėl prašome išskirtinio Lietuvos turto – miškų – valdytojo nepertvarkyti į akcinę bendrovę, bet atlikti po 2018 m. vykdytos veiklos išsamų auditą ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, gamtosauginiu aspektais, atlikti kiekybinių ir kokybinių miško išteklių pokyčių analizę ir tik po to imtis naujų reformų, įvertinti valstybinių miškų apsaugos pareigūnų reikšmę ne tik tinkamai ir laiku vykdomai miškų apsaugai, bet ir pažeidimų prevencijai.
Lietuvos miškininkų sąjungos narius neramina pasikeitęs politikų, pertvarkos iniciatorių, viešojo veikimo būdas pristatyti pertvarkos būtinybę ir pagrindimą ne patiems, bet Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų lūpomis. Pabrėžiame, jog atsakomybę už pertvarkos rezultatus prisiims 2020–2024 metų Seimo ir Vyriausybės politikai, ne miškininkai.
Tebūnie miškai!
Lietuvos miškininkų sąjungos vardu – LMS Prezidentas Zbignevas Glazko
Vilnius, 2024 m. gegužės 24 d.
