Lietuvos valstybė žlugdoma toliau. Ir ne kieno nors, o pačių aukščiausių šalies pareigūnų ir jiems pavaldžių institucijų rankomis. Jei po teismo sprendimo Seime ir toliau dirba už korupciją nuteistų partijų atstovai, o vienos iš jų pirmininkė ir toliau vadovauja LR Seimui, tai kaip kitaip galima vertinti tokią elgseną? Jeigu tautos atstovybė daugumos balsais palaimina lietuvių kalbos darkymą ir brėžia aiškią kryptį išstumti valstybinę kalbą į viešo gyvenimo paribius arba dauguma parlamentarų pritaria staigiam ir didelės apimties imigrantų įvežimui į Lietuvą, tai kaip galima vertinti tokį Seimo darbą? Jeigu šalies Prezidentas savo parašais patvirtina tokį valstybės pamatų griovimą, tai kaip galima vertinti jo elgesį? Todėl pavojaus varpai ir ima vis garsiau skambėti iš visų pašalių.
Naujausias stambaus masto akibrokštas – šalies Sveikatos ministerijoje. Nematydami kitos išeities, tos institucijos eiliniai darbuotojai griebėsi demokratinėse valstybėse veiksmingo ginklo – viešumo. Jie parašė laišką LRT Radijui, atskleisdami skandalingus A. Dulkio vadovaujamos ministerijos dalykus: dauguma dabar priimamų naujų šios institucijos skyrių vedėjų ir departamentų direktorių paskiriami darbui, neskelbiant viešų konkursų, kaip to reikalauja įstatymas. Jų teigimu, pastaruoju metu buvo net 10 tokių paskyrimų. Laiške nurodoma, kad per pastaruosius metus konkursai nebuvo skelbti Centralizuoto vidaus audito, Personalo valdymo, Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyrių vedėjų bei Strateginio valdymo ir Investicijų departamentų vadovų pareigoms užimti. Dabar šias pareigas jau eina be konkurso į jas paskirti asmenys.
„Būna ir tokių atvejų, kai penktadienį pradėjęs dirbti asmuo skyriaus ar departamento vadovu paskiriamas pirmadienį“, – rašo Sveikatos ministerijos darbuotojai. O šios ministerijos kanclerė J. Grebenkovienė paprasčiausiai atsako: „Žinot, yra sudarytos visos teisinės galimybės turėti vidinę karjerą ir gerai dirbančius darbuotojus vertinti, ir jiems pasiūlyti aukštesnes pareigas be jokių konkursų“. Atsako ir, ko gero, tikisi, kad tais ant ausų „kabinamais makaronais“ bus sotūs visi ir visi džiaugsis labai efektyviu šios svarbios ministerijos valdymu. Deja. Matyt, dėl tokios „efektyvios veiklos“ džiūgauja tik valstybės pamatus ardantys žmonės, nes jie gali labai lengvai įdarbinti juos palaikančius asmenis. O visi kiti? O Prezidentas? Kaipgi elgiasi G. Nausėda, paskyręs Sveikatos ministerijos vadovu A. Dulkį, beje, net ir skyrimo momentu kėlusį LABAI DIDELIŲ abejonių tinkamumu vykdyti ministro pareigas? O Prezidentas niekaip nereaguoja. Tiksliau – elgiasi pagal savo būdą ir supratimą, kaip turi elgtis šalies vadovas, siekiantis antros kadencijos, – „stovi po medžiu“, ramiai stebėdamas, kaip griaunama mūsų valstybė. Jau rašėme, kad jam tinka ir teisingumo ministrė be aukštojo mokslo, jam tinka ir energetikos ministro plėšikavimas vidury baltos dienos, kad jam tinka ir katastrofiška užsienio politika, kai šokama mokyti imperinės Kinijos, padarant Lietuvai daugiau kaip dviejų milijardų žalą, o po metų lyg niekur nieko vėl puolama bičiuliautis su ta pačia imperine Kinija. Anksčiau rašėme, kad jam tinka ir žemės ūkio ministras, į juodą neviltį varantis ūkininkus, kad jam tinka ir susisiekimo ministras, žlugdęs Lietuvos geležinkelius ir Klaipėdos uostą, kad jam tinka ir ekonomikos bei inovacijų ministrė, kuri žlugdo tinkamą ES fondų įsisavinimą ir apskritai naikina valstybės ekonominę pažangą, kad jam tinka ir kultūros ministras, kurio bemaž svarbiausias visos kadencijos darbas – atleisti Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą. Nausėdai tiko ir lietuvių savasties bei abėcėlės niokojimas. Negirdėjome jo balso ir kai „pažangiečiai“ mus norėjo pakrikštyti „žmogomis“. Ir dar daug kas jam tiko, kas buvo žalinga Lietuvos valstybei. Tai ir yra ne kas kita, o tikrų tikriausias „stovėjimas po medžiu“.
