Žmonių sukčiavimas yra senas reiškinys. Tik nebuvo taip išplitęs, kaip mūsų dienomis. Tyrinėtojų teigimu, Vidurio ir Rytų Europoje jo būta kiek mažiau. Mūsų kraštui nuo senų laikų didelę įtaką darė sukčiavimo čempionai iš Rytų – carinės, o vėliau ir sovietinės Rusijos imperija. Turint tokį mokytoją, nesunku ir savo aukštumų pasiekti, žinoma, jeigu turi „gabumų“ toje srityje. Mes ir į Kovo 11-osios laisvę atėjome nutylėdami ar gražindami savo biografijas, t. y. klastodami savo ankstesnius gyvenimus. Ačiū Dievui, tai darė nedidelė bendrapiliečių dalis. Bet to buvo.
Tiesa, daugelis tikėjome, kad sustiprėjus mūsų laisvei, atsisakysime tos klastojimo ydos ir kursime teisingą, demokratinę, klestinčią valstybę, kurioje bus gera gyventi visiems, na, bent absoliučiai daugumai jos piliečių. Deja, iki šiol to padaryti mums nepavyko. Priešingai – pasiekėme naujų aukštumų sukčiavimo ir klastojimo srityje, kuomet buvę aukščiausi valstybės pareigūnai lyg niekur nieko vidury baltos dienos klastoja priimtus teisės aktus, kad apgautų ne tik savo oponentus, bet ir mus visus, kaip kad neseniai elgėsi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė. Apie tai nenuginčijamai paliudijo dr. D. Kuolys, kurio publikaciją spausdiname lapkričio žurnale. Ir kaipgi nusiritome iki tokio lygio, kad netgi viešo ginčo metu kažkas neteisėtai gali patekti į saugomų dokumentų bazes ir čia pat keisti galiojančių dokumentų turinį? Nusiritome, nes jau seniai esame pamynę teisingumo principus ir žingsnis po žingsnio nuosekliai keliaujame klastojimo pelkės kryptimi. Skandalingam ir skubiai taisytinam nuosmukiui ryžtingą postūmį davė buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Aplink save ji subūrė tokią komandą, kuri nesidrovėdama viešai sakė, jog „moralė yra ne šio pasaulio dimensija“. O jeigu taip, tai tarsi galima daryti visokias niekšybes. Ir darė. Iš juodo – baltą arba atvirkščiai, taikė dvigubus ar net keliagubus standartus, į svarbiausius postus skyrė naudingiausius sau, o ne tuos, kurie yra geriausi savo srityse. Ir taip toliau, ir taip toliau. Viso to pasekmė – didelio masto sukčiavimai ir klastojimai. Visur, kur galima išplėšti kokios nors naudos. Pirmiausia pinigų ir valdžios. Šiuo atžvilgiu tiesiog žydėjo praėjusios kadencijos valdantieji. Pradedant daugkartiniais klastojimais per pačius rinkimus. Tuos klastojimus yra fiksavusi Nepriklausomų stebėtojų gildija ir juos pateikusi teisėsaugos institucijoms. Tačiau gildijos surinkti faktai iš esmės buvo atmesti, nors ir nepaneigti. Ir niekas nepasikeitė. O surinkti pažeidimai – daugiau negu skandalingi: pvz., vien Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje fiksuota daugiau kaip 17 000 rinkimų biuletenių pažeidimų, kai iš viso balsavo tik 32 622 žmonės. Taigi, daugiau negu pusė klastočių, ir nieko – Vyriausioji rinkimų komisija tiesiog patvirtino suklastoto Seimo nario įgaliojimus. Maža to, visi matėme, kad netgi Laisvės partijos įregistravimas buvo neteisėtas, nes privalomi dokumentai buvo pateikti jau po 17 valandos, bet kažkodėl jie buvo priimti ir tai partijai suteikta teisė dalyvauti rinkimuose. Bet juk tai klastotė. Dar daugiau: tai reiškia, kad visas praėjusios kadencijos Seimas buvo neteisėtas ir visi to Seimo priimti sprendimai yra neteisėti. Visi matėme, kad rinkimų klastojimas pasikartojo ir per paskutinius Prezidento rinkimus: kai už I. Šimonytės teisę dalyvauti rinkimuose per dieną elektroniniu būdu buvo surinka 20 000 parašų. Aukščiausio lygio informacinių technologijų specialistas viešoje spaudos konferencijoje Seime įrodė, kad dauguma tų parašų buvo suklastoti ir pateikė nenuginčijamus argumentus, kaip tai buvo padaryta, bet I. Šimonytei vis vien buvo leista dalyvauti rinkimuose, ir tai esmingai pakeitė Prezidento rinkimų baigtį. Bet tuomet ir G. Nausėdos antroji prezidentavimo kadencija yra suklastota. Tokių klastočių fone visai nestebina Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės D. Čibirienės viešas liudijimas, kad per visą atstatytos nepriklausomybės laikotarpį buvo klastojamas valstybės pinigų naudojimas – kasmet trūkdavo pinigų, skaičiuojamų šimtais milijonų, panaudojimo dokumentų. Pernai tokių dokumentais nepagrįstų pinigų buvo 680 milijonų. Bet klastojamoje Lietuvoje – kapų tyla. Ar ilgai jinai tęsis?
