Paskutinėmis birželio dienomis pagaliau dienos šviesą išvydo ir oficialiai iš Aplinkos ministerijos į viešumą iškeliavo nuo šių metų pradžios anonsuotas naujos redakcijos Miškų įstatymo projektas. Šiame projekte siūlomos įtvirtinti tam tikros miškų politikos esminių pokyčių nuostatos jau buvo pristatytos suinteresuotai visuomenei įvairiais formatais nuo pat vasario mėnesio, bet dabar jos, suguldytos į įstatymo formuluotes, jau tampa konkrečios ir leidžia pamatyti visą vaizdą. Liepos mėnesį šiam projektui pastabas ir pasiūlymus renka Aplinkos ministerija, vėliau projektas bus tobulinamas, keliaus į Vyriausybę, o Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos metu.
Tikslas – subalansuoti interesus ir siekius
Jau esu rašęs, kad pagrindinis šių Miškų įstatymo pataisų tikslas yra įtvirtinti tokį su miškais susijusios veiklos reguliavimą, kuris užtikrintų sveiką balansą tarp atskirų visuomenės grupių poreikių miškams, atlieptų šiandienos iššūkius biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos, bioekonomikos plėtros, na ir bendrai kintančių ir įvairėjančių visuomenės poreikių miškams kontekste. Tokį tikslą pasiekti tikrai nėra lengva užduotis, nes įvairių visuomenės grupių interesai miškų atžvilgiu labai skirtingi, dažnai tarpusavyje konkuruojantys ar prieštaraujantys vieni kitiems. Užduoties nepalengvina ir tai, kad Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu nebuvo susitarta kertinėse temose dėl įvairialypių miško naudų suderinamumo ir ilgalaikio balanso, dėl geresnės biologinės įvairovės apsaugos ir dėl miškų ekonominės naudos padidinimo. Tačiau faktas, kad to paties Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu bendrakūroje pavyko sutarti dėl ilgalaikės miškų vizijos ir nemažai kitų svarbių klausimų sprendimo, kurio įgyvendinimui kaip tik ir reikalingas tvirtas įstatyminis pagrindas.
Suprantama, kad nauja redakcija reiškia rimtus pokyčius lyginant su dabartiniu reguliavimu. Kai kurie jų pakankamai reikšmingai pakeis šiandien įprastą miškininkavimą, ypač gamtiškai vertingose ar socialiai jautriose teritorijose. Tam pirmiausia turėtų pasitarnauti numatoma miškų grupių pertvarka.
Pažintinis takas Varnikų miške
Taiklesnės miškų grupės
Dėl to numatoma mažiau plynų kirtimų socialiai ir gamtiškai jautriuose miškuose. Pirmiausia, siūloma aiškiai įtvirtinti, kad absoliuti dauguma šiandieninių Lietuvos miškų (išskyrus griežtos apsaugos (rezervatinius) ir plantacinius) yra daugiafunkciai, tai yra atlieka visą platų spektrą įvairių miško funkcijų ir kartu teikia įvairias miško ekosistemines paslaugas, įskaitant ir medieną. Šiuos daugiafunkcius miškus siūloma suskirstyti į tris grupes: ekologinio prioriteto, socialinio prioriteto ir ekonominio prioriteto. Tokiu būdu būtų aiškiai įvardijamas šių miškų daugiafunkciškumas, bet kartu išryškinama ir svarbiausia jų paskirtis, kuriai užtikrinti ir būtų nustatomi specifiniai veiklos reikalavimai konkrečiam prioritetui.
Pvz., socialinio prioriteto daugiafunkciams miškams priskyrus ne vien dabartinius rekreacinius miškus, bet ir bendruomenėms svarbius kitus miškus prie gyvenamųjų teritorijų, kultūros objektų ar istorinių vertybių ir juose atitinkamai pritaikant tinkamiausias miškininkystės priemones, būtų ne tik padidinamas jų plotas ir išryškinamos socialinės, kultūrinės ir dvasinės miško vertybės, bet ir eliminuojamos šiems miškams netinkamos plynųjų ar jiems artimų supaprastintų atvejinių pagrindinių miško kirtimų praktikos. Vėlgi, ekologinio prioriteto daugiafunkciuose miškuose būtų koncentruojamasi į gamtinių vertybių apsaugai ir puoselėjimui tinkamiausią miškininkavimą taikant specifines miškininkystės ar gamtovarkos priemones, bet nevykdant įprastų pagrindinių miško kirtimų.
Toks suskirstymas į penkias miškų grupes, kurių trys yra konkretaus prioriteto daugiafunkciai miškai, iš esmės sudarys prielaidas labiau subalansuotam miškų funkcijų užtikrinimui ir galimybes tarpusavyje derinti ekologines, socialines ir ekonomines reikmes miškui, atliepti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius. Atskirai skiriami griežtos apsaugos (rezervatiniai) miškai leis siekti ES lygmens tikslo, o kartu ir Nacionalinio miškų susitarimo proceso vieno iš susitarimų – turėti 10 nuošimčių griežtos apsaugos miškų. Aiškiai atskirai įvardinami plantaciniai miškai leis padidinti medienos gavybos potencialą, kartu mažinant miškų ūkio veiklos intensyvumą saugomose teritorijose. Kadangi šiuo metu plantacinių miškų Lietuvoje praktiškai nėra, tai kartu įtvirtinamas draudimas daugiafunkcius miškus transformuoti į plantacinius užtikrins, jog tas potencialas būtų kuriamas tik naujai įveisiamuose miško plotuose.
Medienos tiekimas nemažės
Dėl to bus intensyvesnis miškininkavimas ūkiniuose ir plantaciniuose miškuose. Suprantama, kad siekiant to paties ES Žaliojo kurso bioekonomikos plėtros tikslų, kur mediena vaidina svarbiausią vaidmenį pakeičiant neatsinaujinančius išteklius ar medžiagas statybose, pramonėje ar energetikoje, ir ateityje neišvengiamai būtina užtikrinti adekvatų ir artimą dabartiniam medienos tiekimą iš Lietuvos miškų.
Pertvarkius miškų grupes ir daugiau dėmesio skyrus biologinės įvairovės apsaugai, socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško vertybių išryškinimui, kartu nemedieninių miško ekosisteminių paslaugų plėtrai, natūralu, kad kirtimų apimtis sumažės ekologinio ir socialinio prioriteto miškuose. Tačiau ekonominio prioriteto miškuose, suteikus miško savininkams ir valdytojams galimybę laisviau taikyti adaptyviosios ir mažiau šabloniškos miškininkystės priemones, laisviau ir dažniau vykdyti tarpinius miško kirtimus, bendras iškertamos medienos kiekis padidės, žinoma, neperžengiant medienos prieaugio ribų, prisilaikant darnaus miškų ūkio principų. Jei šiuo metu panašiu ir sąlyginai nedideliu intensyvumu naudojame miškus tiek saugomose teritorijose, tiek už jų ribų, tai naujuoju reglamentavimu siekiama aiškios diferenciacijos – dar mažiau intensyvaus miškų (medienos) naudojimo socialinio ir ekologinio prioriteto miškuose ir atitinkamai intensyvesnio naudojimo ekonominio prioriteto miškuose.
Kaip papildomą medienos potencialą matome plantacinių miškų plėtrą žemės ūkio žemėse. Tam numatoma sudaryti palankesnes sąlygas – siūloma leisti plantacinius miškus dažniau kirsti ir lengviau transformuoti į kitas naudmenas, ko neleidžia šiandieninis reglamentavimas ir tai pristabdo žemės savininkų sprendimą turėti tokius miškus.
Taigi, pagrindinė žinia visiems miškų sektoriaus dalyviams yra ta, kad bendrai sudėjus toks reguliavimas leis išlaikyti medienos tiekimą rinkai iš Lietuvos miškų panašiame lygmenyje kaip ir šiandien, bet kartu užtikrinti geresnę gamtinių vertybių apsaugą ir sumažinti kirtimus socialiai jautriose vietovėse.
Didinamas privačių miškų sektoriaus konkurencingumas
Naujos redakcijos Miškų įstatymo projekte daug gerų žinių ir privačių miškų sektoriaus dalyviams. Pirmiausia, žinoma, miško savininkams, bet ir kitiems su privačiais miškais susijusiems. Privačių miškų savininkams naudingais pakeitimais įvardyčiau siūlymą atsisakyti pajamų iš privačių miškų medienos specifinio apmokestinimo – visiems žinomo taip vadinamo 5 % mokesčio – ir lygiagrečiai nustatyti, kad dėl miškų grupių pakeitimo atsiradę reikšmingesni veiklos apribojimai privačių miškų savininkams būtų kompensuojami ne vien saugomose teritorijose, bet ir socialinio prioriteto miškuose. Iki šios dienos kompensacijos taikomos tik saugomose teritorijose. Kai dabartiniai IIB grupės (rekreaciniai) privatūs miškai sudaro sąlyginai nereikšmingą dalį, tai išplėtojus socialinio prioriteto miškų apimtį ši dalis neišvengiamai tik didės, taigi augs ir kompensavimo poreikis. Valstybinės miškų tarnybos preliminariais skaičiavimais, bendrai kompensavimui pagal įstatymo pakeitimais siūlomus papildomus ūkinės veiklos apribojimus gali prireikti apie 70 mln. eurų. Vertinant kartu specifinio apmokestinimo atsisakymą ir papildomas kompensacijas, akivaizdu, kad tokiais pakeitimais bus pagerinta ekonominė padėtis privačių miškų sektoriuje, padidintas šio sektoriaus konkurencingumas lyginant su panašiais pirminės gamybos sektoriais, pvz., žemės ūkiu, tačiau tuo pačiu akivaizdžiai padidintas valstybės lėšų poreikis papildomiems privačios nuosavybės apribojimams kompensuoti.
Be to, siūloma atsisakyti apribojimo privačion nuosavybėn įsigyti ir turėti daugiau nei 1500 ha miško. Šis apribojimas vertinamas labai kontroversiškai, dėl jo Lietuvai potencialiai gresia Europos Komisijos pažeidimo procedūra. Apribojimo panaikinimas leistų suaktyvinti miško žemės rinką, sudarytų prielaidas formuotis racionalaus dydžio konkurencingiems privačių miškų ekonominiams vienetams, na o savo mišką ar dalį jo nusprendusiems parduoti miško savininkams – gauti didesnes pajamas ir mažiau biurokratinių procedūrų.
Planuojama atsisakyti ir privalomo miškotvarkos projekto iki 10 ha dydžio miško valdoms, taip pat leisti miške įrengti nesudėtingus rekreacinės paskirties objektus, nerengiant projekto. Kai vyrauja smulkios privačių miškų valdos, toks pakeitimas iš esmės palengvintų miškininkavimą didžiojoje dalyje privačių miškų. Kadangi tokiose valdose miškotvarkos požiūriu iš esmės nėra ką planuoti, tai šiuo pakeitimu tiesiog būtų išvengiama besidubliuojančių procedūrų, pvz., iš pradžių miškotvarkos projekte suprojektuojamas konkretus pagrindinis miško kirtimas, atliekama visa projekto derinimo ir tvirtinimo procedūra, o po to tas pats dar kartą atkartojama biržės atrėžimo ir leidimo kirsti mišką gavimo proceso metu.
Ne mažiau svarbūs ir tie pakeitimai, kuriais siūloma sudaryti sąlygas miško savininkams ar valdytojams patiems priimti miškininkavimo sprendimus, ypač ekonominio prioriteto miškuose, leidžiant patiems apsispręsti dėl tokio kiekio medžių iškirtimo, po kurio dar liktų normalaus tankumo (ne mažiau kaip 0,6 skalsumo) medynas. Tai leistų savininkui miškininkauti pagal jo poreikius ir situaciją ir kartu sumažinti vertės nekuriančio valstybinio reguliavimo apimtį. Iš kitos pusės, būtinieji aplinkosauginiai ir darbų saugos reikalavimai išliktų ir tai leistų užtikrinti, jog tokia miško savininko ar valdytojo veikla nepridarys žalos gamtai ar žmonėms.
Planuojami ir kiti svarbūs pakeitimai
Be jokios abejonės, naujoje redakcijoje siūloma ir daug kitų svarbių Miškų įstatymo pakeitimų. Juk vien Įstatymo aiškinamasis raštas užima 40 lapų. Visų jų šiame straipsnyje nėra galimybės detaliai aptarti. Todėl susikoncentravau į, mano nuomone, svarbiausius pakeitimus miškininkams ir miško savininkams. Be aptartųjų, siūlomi pakeitimai ir dėl pačių miškų priskyrimo miškų grupėms ar valstybinės reikšmės miškams procesų supaprastinimo, miškotvarkos projektų rengėjų atestavimo, medžių savaiminukais apaugusių žemės plotų įtraukimo į miškų apskaitą tobulinimo, miško genetinių išteklių apsaugos ir miškų atkūrimo kokybės gerinimo, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos tikslinimo, valstybinių miškų valdymo ir kitų su miškais susijusių reikalų reguliavimo.
Kadangi tai dar tik pirmieji naujojo projekto žingsniai į gyvenimą, tai tikrai bus galimybių diskutuoti visais numatomų pakeitimų klausimais įvairiuose formatuose iki pat Įstatymo priėmimo Seime.
