Štai ir apsisuko pirmasis Gitano Nausėdos ratas Prezidentūroje. Greitai užsivėrė metai, bet tikro šalies lyderio ir valstybės vadovo kaip ir nematėme. Girdėjome drungnus, politkorektiškus pasisakymus ir vertinimus įvairiais mūsų bendro gyvenimo klausimais, bet lyderystės, išmintingo ir kryptingo veiksmo nematėme. Todėl lyderystę lengvai perėmė šalies Ministras Pirmininkas, palaikomas Seimo daugumos.
Bet visuomenės apklausos rodo, kad daugumos bendrapiliečių palaikymo jau senokai nebeturi nei Ministras Pirmininkas, nei valdančioji dauguma Seime. Tai jau aiškiai matėsi dar prieš Gitanui Nausėdai patvirtinant naująją šalies Vyriausybę su Sauliumi Skverneliu priešakyje. Ar tai buvo pirma didelė mūsų Prezidento klaida? Čia buvo ne tik akivaizdžiausia klaida, bet ir esminis ženklas, atskleidžiantis dabartinio Prezidento esmę – stovėjimą po medžiu, mėgaujantis pasiektomis savo gyvenimo aukštumomis ir kilniadvasiškai perleidžiant kitiems svarbiausius darbus šalyje ir dėl šalies. Gaila. Mums teks laukti dar ketverius metus, kol vėl turėsime galimybę ištaisyti savo klaidą. O už klaidas tenka mokėti. Kartais ir didelę kainą. Vienas politologas pirmuosius Gitano Nausėdos prezidentavimo metus apibendrino trumpa formule – „Neišeina būti Prezidentu“. Esmė, žinoma, išreikšta, bet ji tampa aiškesnė, kai supranti, kad ir negali išeiti, kai tavo svarbiausias tikslas – džiaugtis buvimu PREZIDENTU, o ne galimybe padaryti tai, ką daryti verkiant reikia ir kas nepadaryta iki šiol per trisdešimt atkurtos Laisvės metų. „Su Nausėda nebus gėda“,– kartojo žmonės, eidami rinkti Prezidento. Deja, šiandien tokio vertinimo nebesigirdi. Bet neprarandame vilties, kad ateis šventė ir į mūsų kiemą. Gal jau po ketverių metų?
Nors karantiną atšaukė ne tik Lietuva, bet ir dauguma senojo žemyno valstybių, neapibrėžtumas ir nežinia dar neišsisklaidė. Dar dauguma šalyje veikiančių bendrovių yra susigūžusios, apribojusios savo veiklą ir iki metų pabaigos yra apsisprendusios dirbti išgyvenimo režimu. Tai aiškiai patyrėme ruošdami šių metų parodą „Baltijos miškai 2020“. Net dalis tų, kurie norėtų judėti visa jėga, neretai yra ribojami nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Labiausiai – nuo savo partnerių Vakaruose. Kaip žinia, ten beveik visa gamyba, skirtingai negu pas mus, karantino laikotarpiu buvo visiškai sustabdyta. O iš naujo paleisti gamyklą nėra tas pat, kas nuspaudus jungiklį įjungti šviesą. Bet ir paleidus fabrikus, stambesni ir sudėtingesni daiktai, naudojami miškų sektoriuje, per savaitę ar dvi nepadaromi. Ir visa tai gula į koronaviruso nuostolius. Tačiau džiugina, kad kai kurios mūsų šalies bendrovės, aiškiai matydamos padėtį ir galimas perspektyvas, ryžtingai ieškojo ir surado gyvybingus sprendimus dar šiems metams. O kai kam jų net ieškoti nereikėjo, nes skubiai teko rūpintis išaugusios plėtros reikalais. Kai kurioms medžio perdirbimo įmonėms, gaminančioms laisvalaikio, asmeninės higienos daiktus ir įrangą, paklausa šoktelėjo kartais. Pirčių ir jų aksesuarų, medinių kubilų, medinių lauko baldų gamyba didėjo tris, keturis ar net penkis kartus. Žinoma, toks staigus šuolis ilgai tęstis negalės, bet šiuo – pereinamuoju – laikotarpiu tai labai džiugi realybė, užtikrinanti patikimą kelią iki stabilesnio tarpsnio. Tiesa, apie stabilumą niekas dar nešneka, juolab kad vis nesilpsta kalbos apie antrąją koronaviruso bangą jau šių metų vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Matysim.
Liepos žurnalas išeina kartu su parodos „Baltijos miškai 2020“ Katalogu, tačiau įdomių ir naudingų rašinių turėtumėt rasti ir šįkart. Dabar žurnalo skaitytojus su šeimomis ir draugais kviečiame liepos 3–5 dienomis apsilankyti Paluknio aerodrome šalia Vilniaus. Apžiūrėsit parodą, pasisemsit naujų minčių ir sumanymų, pasimėgausit parodos renginiais ir smagiai pasibūsit gamtoje.
