Lietuvos ir Rūtos Meilutytės triumfas Londono olimpiadoje, rudeniniai Seimo rinkimai, prievartinis Garliavos mergaitės perdavimas biologinei motinai – be abejonės, labai reikšmingi praėjusiųjų įvykiai šalyje. Tačiau, žvelgiant giliau ir plačiau, savo svarba juos užgožia prieš pat Kalėdas priimtas Seimo sprendimas panaikinti Kėdainių „kniaziaus“ ir dar dviejų jo bendražygių teisinę neliečiamybę. Žinant, jog mūsų šalyje jokie reikšmingi sprendimai neatsiranda be parlamentinių partijų, kurios, deja, pirmiausia rūpinasi grynai savo partiniais interesais, sandėrių politiniuose Gariūnuose, būtent toks Seimo balsavimas ženklina labai reikšmingą pokytį mūsų padangėje.
Gana aiškioje vienos partijos juodosios buhalterijos byloje net šešerius metus nebuvo jokio ryškesnio poslinkio. Dėl galimų pasekmių jos vadovas turėjo slėptis Maskvoje, vėliau – bandyti susitvarkyti savo nešvarius darbus iš Briuselio, o nuo praėjusių metų rudens, matyt, rengė planus, kaip „nusipirkti“ nekaltumą jau būnant Lietuvos Seimo nariu. Kadangi nieko labai nenustebinsi pasakęs, jog iki šiol Lietuvoje teisingumą dažnai nulemdavo pinigų kiekis ar kitokios įtakos iš šalies, buvo galima manyti, kad ir šįkart garsiajam suvirintojui pavyks išlipti sausam, na, bent jau ketveriems metams įšaldant bet kokius teisminius procesus. Bet prieš pat šv. Kalėdas įvyko esminis lūžis viešajame mūsų gyvenime: Seimas, nuo pat 1992-ųjų niekada nepasižymėjęs ypatingu principingumu ir visuomenės interesų paisymu, staiga aiškiai pasakė – teisėjai turi nuspręsti, kas ir kiek kaltas ar nekaltas toje byloje. Ir labai panašu, kad šįkart Lietuvos Temidė nepabūgs būti teisinga ir atsispirs visokioms pagundoms „pagražinti“ savo sprendimą. Tai jau bene didžiausias postūmis nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, susigrąžinant teisingumą šalies teismuose ir piliečių pasitikėjimą savo valstybe.
O medžio Lietuva buvo priversta naujuosius pradėti nepateisinamu akibrokštu: pagal praėjusių metų viduryje priimtas įstatymo pataisas nuo 2013 m. sausio 1 d. specialiam transportui krašto keliais leidžiama gabenti krovinius, kurių bendroji masė neviršija 48 t, tačiau ir pradėjus naujuosius to nebuvo galima daryti, nes šalies Vyriausybė neparengė būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, nustatančių praktinę įstatymo galiojimo tvarką. Taigi, ir toliau teko vežti medieną neviršijant 40 t bendrojo svorio, toliau patiriant nuostolių dėl neišnaudotų gamybinių pajėgumų, dėl didesnių degalų, darbo, laiko sąnaudų, dėl pralaimimos konkurencijos ir beprasmiško gamtos teršimo. Nuostolių patyrė ne tik verslas, bet ir miškų urėdijos, ir visa valstybė. Lieka neaišku, kodėl A. Kubiliaus Vyriausybė taip aplaidžiai vykdė savo pareigas. Matyt, tuo metu svajojo, kad apie ją bus rašomi vadovėliai, kaip reikia dirbti. O Pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis teigia priešingai: „Neefektyvus buvusios Vyriausybės darbas ne vienoje srityje Lietuvą nubloškė atgal, ir dabar jau daug kur turime vytis ne tik estus, bet ir latvius.“ Vis dėlto svarbiausias praėjusių metų įvykis teikia vilčių, kad Lietuvos ateities vyriausybės tiesiog neturės galimybių sau leisti visokius akibrokštus, nerizikuodamos nedelsiant būti nušalintos nuo pareigų.
Viltingai naujuosius pradeda ir „Miškai“ – toliau tobulinsime leidinį ir neužmiršime rūpintis prasmingomis naujovėmis. Tikriausiai jau pastebėjote, kad dar prieš Naujuosius pradėjome naują ir svarbią skiltį – žurnalo medienos rinkos apžvalgą. Lietuvoje to niekas nedarė. Nuo šiol ši spraga bus užpildyta, ir manau, kad ta informacija sėkmingai naudosis ne vienas „Miškų“ skaitytojas. Dar prieš naujuosius pradėjome viešinti ir vieną iš svarbiausių šių metų įvykių šalies miškininkystėje – antrąją tarptautinę parodą „Baltijos miškai 2013“. Kiekvieną mėnesį iki pat parodos gegužės viduryje bus galima sužinoti pačių aktualiausių su ja susijusių dalykų. Netrukus pradėsime naują teminį ciklą skiltyje „Pirma buvo žodis“. Bus ir daugiau naujovių šių metų žurnale. O kaipgi kitaip? Juk nauji metai – tai ir nauji lapai.
Džiugių, sveikų ir labai gerų prasidėjusių metų!
