Redakcijos skiltis
X Æ A-12. Tai ne kokios nors elektroninės naudmenos ar kokios prekės arba gaminio kodas. O elektroninės muzikos atlikėjos Grimes ir garsaus JAV verslininko Elono Musko pirmagimio sūnaus vardas. Ir nors kiekvienas to vardo ženklas turi savo prasmes ar tiesiogines sąsajas realiame gyvenime, ką galima pasakyti apie tokio vardo turėtoją?
Miškas ir mes
MSK „Miško žemė“ kolegoms miškininkams siūlo informaciją, kaip kai kuriuos darbus atlikti nuotoliniu būdu. Tokias galimybes suteikia debesų kompiuterijos panaudojimas miškininkystės versle. Planuojant bei skirstant darbus, miško savininkui gali pasitarnauti skaitmeninės technologijos. Senai pamiršome popierinius žemėlapius keliaudami automobiliu. Dabar ir elektroniniai medynų planai, perkelti į mobilius prietaisus, padės surasti reikiamus objektus, sklypų ribas miškuose, leis lengvai pasidalinti nuorodomis su kolega ar rangovu. Android telefone aplikacija nemokama.
Miškas ir mes
Gal pastebėjote, kad miestų parkuose ir aplinkiniuose miškeliuose staiga padaugėjo bėgiojančiųjų. Tai netikėtas šalutinis koronaviruso poveikis. Nuo „senųjų“ bėgikų naujieji skiriasi ne tik stilinga apranga bei savo fizinės būklės sekimo įrankiais, kurie kas akimirką jiems praneša: jau tiek nubėgta, tiek kalorijų sudeginta, toks mano greitis, dar tiek liko… Treniruoklį iškeitus į vingiuotą takelį, įprotis fiksuoti kiekvieną savo žingsnį bei juo viešai dalintis su kitais išlieka.
Savas Miškas
Dažnas sąmoningas miško savininkas nekerta savo miško vien todėl, kad nenori sunaikinti savo turto, savo miško ekosistemos. Šiandien paplitęs, ypač intensyvus miško naudojimas daug kam yra nepatrauklus. Nuovokus ūkininkas supranta, jog nukirtus savo mišką plynai, teks įsivelti į ilgą želdinių atkūrimo ir priežiūros maratoną. Ką daryti?
Miškas ir mes
Nuo kovo 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai pirmasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais.
Savas Miškas
Laukiantiems pavasario pirmiausiai teks atsakyti į klausimą: ar tikrai buvo šiemet žiema? Besniegės žiemos pajūryje – įprastas dalykas, bet Ignalinos krašte nepamenu žiemos, kad sniegas būtų laikęsis trumpiau negu mėnesį. Šįmet panašu, kad taip bus. Akivaizdu, kad gamtoje vyksta ženklūs pokyčiai. Ir kad dalis tų pokyčių mums tikrai nepatiks.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Metų sąvartoje pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos tikro susidomėjimo sulauks tik prasidėjus jų svarstymui Seime. Vadovaujantis gerąja viešųjų ryšių praktika penktadienio pavakare Prezidentūros paskelbta iniciatyva kol kas tik kritikuojama dėl esą galinčių kilti pavojų žmogaus teisėms.
Redakcijos skiltis
Praėjusių metų politinis marmalas neužgožė svarbiausios šventės Lietuvoje. Kaip jau ne vieną tūkstantį kartų savo šeimose gražiai susėdome prie bendro Kūčių stalo, džiugiai atšventėme Kalėdas ir maloniai panirome į tarpušvenčio dvisavaitį, leidusį ramiai įsivertinti praėjusį laiko tarpsnį ir mesti žvilgsnį bent iki kitos metų sąvartos.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Ginčą dėl „trijų procentų“ paveldėjome iš praėjusių metų. Seimas nusprendė, kad mandatų dalybose galėtų dalyvauti tris procentus rinkėjų balsų gavusios partijos ir penkis procentus surinkusios koalicijos. Prezidentas vetavo tokias Rinkimų įstatymo pataisas. Teigiama, esą jis paremtų nuosaikesnes keturių ir šešių procentų ribas, vietoj dabar taikomų penkių ir septynių. Tai nėra vien priešrinkiminiai gudravimai ar skaičių ekvilibristika, bet svarbus politinės kultūros klausimas.
Miško žvėrys
Briedžiai baigė vasaros – rudens klajonių sezoną. Susiėjo į žiemos buveines, kur sausiau. Po kelis ir pavieniui. Kur daugiau jaunų pušų. Kur daugiau šakelių pašarui. Šių žvėrių racioną sudaro daugiau kaip pustrečio šimto augalų. Vasarą ir rudenį – krūmų ir medžių lapai bei įvairios žolės. Labai mėgsta pelkių augalus – purienas, pupalaiškius, ožrožes, vingiorykštes. Vandens žoles peša įsibridę, nardydami ar net plaukiodami vandenyje. Tačiau žiemą žolių nelieka. Svarbiausiais patiekalais briedžiams tampa krūmų ir medžių ūgliai bei žievė.
Miško žvėrys
Lyg iš atsirišusio maišo biro sniegas kiaurą naktį. Sunkia našta užgulė medžių pečius. Rytui brėkštant, sunkiai atsiduso slėnumos eglė. Pasidavė į lomos pusę ir atgulė į baltą kapą.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Baigiantis metams esame pratę prisiminti, kas per tą laiką atsitiko. Vieni skaičiuoja svetimus pelnus, kiti – savus nuostolius, nelygu kas kam svarbiau ir maloniau. Tai labai asmeniška. Nors dar tik gruodžio pradžia, tačiau jau galima pradėti suvedinėti visuomenines sąskaitas. Metai visada būna ilgi, net ir tuomet, kai jie nėra keliamieji.
Redakcijos skiltis
Patys muša, patys rėkia. Turim tokią patarlę, ir, matyt, joje yra tiesos grūdas. Ji kalba apie žydus, tiksliau, apie vieną jų savybę – pačiam padaryti kažką negera ir pačiam šaukti, kad esi skriaudžiamas. Ir kaip ją užmirši, kai daugelį metų visais įmanomais būdais nepaliaujamai kalama ir kalama – esi žydšaudys. Visi žinome zurofus, gochinus, vinokurus, kukliansky, venclovas, vanagaites, ivaškevičius bei kitus nepailstančius lietuvių tautos kaltintojus ir jų giesmes.
Miškas ir mes
„Okupantai mėgdavo mus vadinti lietuvių vokiškaisiais nacionalistais. Taip jie mus vadindavo norėdami sukompromituoti krašte ir užsienyje — gal atsiras tokių, kurie patikės, kad mes kovojame už nacių reikalus, išduodame savo Tėvynę“, – 1955 m. savo atsiminimuose perspėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai nukankintas ir sušaudytas 39-erių metų.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo herojų. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai diagnozuoti tautos dvasinę sveikatą. Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų autoritetus. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką.
Redakcijos skiltis
Keliauti visada malonu. Pakeiti įprastą gyvenamąją aplinką, atnaujini pojūčius, pamatai naujus kraštus, žmones, geriau supranti žmogiškąją prigimtį, turi labai gerą galimybę palyginti savo šalį su lankomomis valstybėmis. Žinoma, visa tai stebint pro automobilio ar autobuso langą arba laukiant lėktuvo oro uoste yra fragmentiška, atsitiktina, o nemaža dalimi ir paviršutiniška. Bet iš atskirų detalių, autentiško išgyvenimo, asmeninių atradimų bei supratimų visumos ir susidaro vienoks ar kitoks paveikslas apie svečią šalį ir jos žmones.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Gyvename negailestingoje ekspertų priespaudoje. Tik negalvokite, kad rašau apie Lietuvą jau trečius metus valdančią vadinamąją ekspertų vyriausybę. Pamiršome, kad tos vyriausybės sudarymas tebuvo viešas eksperto vardo pažeminimas. Jeigu tuomet kai kuriuos atrinktuosius į ministrus ir galėjome vadinti savo srities žinovais, tai netrukus jie visi tapo politikais. Tie, kurie negebėjo ar nenorėjo jais tapti, turėjo trauktis iš ministro pareigų. Nenuostabu, kad prisiekus naujajam prezidentui vyriausybės pertvarka buvo ne ekspertinė, o kosmetinė ir politinė.
Miškas ir mes
Viena kertinių Miškų įstatymo nuostatų, įtvirtintų jau nuo šio įstatymo priėmimo 1994 metais, – miško ir jo išteklių apsauga nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, jo teršimo, šiukšlinimo, padegimo, naminių gyvulių daromos žalos, taip pat miško apsauga nuo ligų, kenkėjų, stichinių nelaimių, medžių pažeidimų ir kt. Daugeliui šių uždavinių spręsti organizuojama valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė, kuri šiuo metu Miškų įstatymu deleguota Valstybinei miškų tarnybai.
Miškas ir mes
Parama miškininkams teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. birželio pabaigoje buvo pakeistos paramos įgyvendinimo taisyklės: nėra numatyta remti viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimo ir atnaujinimo, padidinta kompensacinė išmoka už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta per 1,89 mln. eurų paramos. Paraiškas bus galima teikti iki rugpjūčio 30 d. užpildant ŽŪMIS elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga adresu https://zumis.lt. Kitais būdais pateiktos paraiškos nepriimamos, išskyrus atvejus dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją paraiškų priėmimo laikotarpio dieną. Paraiška per ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val.
Miškas ir mes
Pusantrų metų po urėdijų konsolidacijos veikianti viena centralizuota valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pradėjo susidurti su šiai įmonei ir jos vadovui nauju, bet ilgesnę institucinę atmintį turintiems miškininkams įprastu reiškiniu – žaliavinės medienos rinkos kainų kritimu. Taip jau yra, kad medienos kaina rinkoje atskirais metais svyruoja ir kartais pakankamai didele amplitude – tokia jau ta rinkos ekonomika. Reikia pripažinti, kad pastarasis kainų kritimas tikrai nemažas, tačiau tai ne naujiena: prieš maždaug dešimtį metų buvo analogiška situacija, kuomet žaliavinės medienos vidutinės kainos per vienerius metus nukrito nuo daugiau kaip 150 iki maždaug 90 tuometinių litų už kubinį metrą. Ir... tuometinės dar 42 miškų urėdijos nebankrutavo. Priešingai, dar ir mokesčiai į valstybės biudžetą miškų urėdijoms tuo metu dėl krizės buvo padidinti. Tiesiog reikia suvaldyti situaciją ir priimti reikiamus sprendimus, o padaryti tai vienos centralizuotos įmonės vadovui turėtų būti lengviau, nei koordinuoti 42 atskirų įmonių veiklą ir jų atskirus sprendimus.
|
