Pagaliau

Albertas Žostautas / 2020-09-30
Jau visai čia pat. Vos kelios dienos beliko, ir vėl turėsime galimybę esmingai rinktis. Tai labai svarbu. Nors apžvalgininkai vienu balsu teigia, kad didelių stebuklų tikėtis neverta, bet tos galimybės reikšmė vis viena nesumažėja. Taip, stebuklo tikrai nebus, nes jis įvyko 1990 metų kovo 11-ąją, tiksliau, tądien buvo apiformintas, o pradėtas puoselėti nuo 1988 metų birželio 3-osios, kuomet užgimė Lietuvos Sąjūdis. Dabar turėjome ketverius metus ruoštis esminiams pokyčiams šalies gyvenime, bet pripažinkime, kad ruošėmės ne itin stropiai, o labiau tiesiog gyvenome: kas laisvesnį, sotesnį, mobilesnį gyvenimą, o kas nuolatos skaičiavo eurus ir laukė piniginių palengvinimų iš valstybės, arba laukė valstybės pagalbos, bet ir pats darė, ką sugebėdamas, kad gyventi būtų linksmiau. Taigi, gyvenome, kaip kas išmanėme ir sugebėjome, ir, žinoma, stebėjome, kaip bendruosius valstybės reikalus tvarkė mūsų patikėtiniai, išrinkti besibaigiančiai kadencijai. Tų vertinimų yra visokių, nelygu kas vertina ir ko siekia savo vertinimu, bet akivaizdu, kad didžioji visuomenės dalis, ta, kuri ryžtingai patikėjo mandatą veikti dabartinei valdančiajai daugumai, šįkart balsuos kitaip.

Naujienos

Latvijos „2020 metų augalo“ titulas

2020-09-28

Latvijos botanikų draugija „2020 metų augalo“ titulu pagerbė miškinę žiomenę (lot. Dracocephalum ruyschiana, latv. Ruiša pūķgalve). Lotyniškame ir latviškame žolelės pavadinime yra užuomina apie jos žiedų pavidalą, primenantį slibino nasrus, taip pat nuoroda į olandų botaniką ir gydytoją Frederiką Ruyschą (1638–1731). Šis ir Lietuvoje retas bei saugomas augalas mėgsta  žvyringus pušynus, Latvijoje auga tik keliuose gamtos draustiniuose, bene gausiausias – Karsavos rajone rytiniame Latvijos pakraštyje, „Numernės pylimo“ gamtos parke, kur priskaičiuojama nuo 1200 iki 1500 egzempliorių.

Redakcijos skiltis

Pagaliau

Jau visai čia pat. Vos kelios dienos beliko, ir vėl turėsime galimybę esmingai rinktis. Tai labai svarbu. Nors apžvalgininkai vienu balsu teigia, kad didelių stebuklų tikėtis neverta, bet tos galimybės reikšmė vis viena nesumažėja. Taip, stebuklo tikrai nebus, nes jis įvyko 1990 metų kovo 11-ąją, tiksliau, tądien buvo apiformintas, o pradėtas puoselėti nuo 1988 metų birželio 3-osios, kuomet užgimė Lietuvos Sąjūdis.

Miškas ir mes

Kryžkalnyje – atidengiamas memorialas Lietuvos partizanamas

„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.

Miškas ir mes

Prarastas laikas

Ne vienas ekspertas ir ne vieną kartą yra patvirtinęs akivaizdžią tiesą: silpniausia dabartinės Lietuvos vieta – valstybės valdymas. Tai, kuo galime pasidžiaugti šalyje pirmiausia, yra privačios iniciatyvos, pastangų ir gebėjimų rezultatas. O dažnu atveju, prieš tai dar ir įveikus vienokias ar kitokias valstybės institucijų sukurtas kliūtis bei abejingumą. Ne išimtis buvo ir pastarieji ketveri metai. Pradėta skambiais pažadais apie geriausius profesionalus Vyriausybėje ir proveržį valstybės valdymo srityje.

Miškas ir mes

Karantino sūpuoklėse

Kol Vilniaus meras žaidžia smėlio dėžėje, kažkodėl įrengtoje pagrindinėje valstybės aikštėje, toliau tęsiasi keista istorija dėl šalies nacionalinio stadiono statybų. Jau dešimt metų kaip tęsiasi. Bet galo dar nematyti. Tebevyksta teisminiai ginčai – kas, ką ir už kiek gali padaryti. Pirminė nacionalinio stadiono sąmata buvo 80 mln. eurų. Šiuo metu ji jau yra beveik dvigubai didesnė.

Redakcijos skiltis

Po medžiu

Štai ir apsisuko pirmasis Gitano Nausėdos ratas Prezidentūroje. Greitai užsivėrė metai, bet tikro šalies lyderio ir valstybės vadovo kaip ir nematėme. Girdėjome drungnus, politkorektiškus pasisakymus ir vertinimus įvairiais mūsų bendro gyvenimo klausimais, bet lyderystės, išmintingo ir kryptingo veiksmo nematėme. Todėl lyderystę lengvai perėmė šalies Ministras Pirmininkas, palaikomas Seimo daugumos. 

Redakcijos skiltis

Robotėjimas

X Æ A-12. Tai ne kokios nors elektroninės naudmenos ar kokios prekės arba gaminio kodas. O elektroninės muzikos atlikėjos Grimes ir garsaus JAV verslininko Elono Musko pirmagimio sūnaus vardas. Ir nors kiekvienas to vardo ženklas turi savo prasmes ar tiesiogines sąsajas realiame gyvenime, ką galima pasakyti apie tokio vardo turėtoją?

Miškas ir mes

Internetinės programos darbui miške

MSK „Miško žemė“ kolegoms miškininkams siūlo informaciją, kaip kai kuriuos darbus atlikti  nuotoliniu būdu. Tokias galimybes suteikia debesų kompiuterijos panaudojimas miškininkystės versle. Planuojant bei skirstant darbus, miško savininkui gali pasitarnauti skaitmeninės technologijos. Senai pamiršome popierinius žemėlapius keliaudami automobiliu. Dabar ir elektroniniai medynų planai, perkelti į mobilius prietaisus, padės surasti reikiamus objektus, sklypų ribas miškuose, leis lengvai pasidalinti nuorodomis su kolega ar rangovu. Android telefone aplikacija nemokama. 

Miškas ir mes

(Iš)bandymas

Gal pastebėjote, kad miestų parkuose ir aplinkiniuose miškeliuose staiga padaugėjo bėgiojančiųjų. Tai netikėtas šalutinis koronaviruso poveikis. Nuo „senųjų“ bėgikų naujieji skiriasi ne tik stilinga apranga bei savo fizinės būklės sekimo įrankiais, kurie kas akimirką jiems praneša: jau tiek nubėgta, tiek kalorijų sudeginta, toks mano greitis, dar tiek liko… Treniruoklį iškeitus į vingiuotą takelį, įprotis fiksuoti kiekvieną savo žingsnį bei juo viešai dalintis su kitais išlieka.

Savas Miškas

Atsakinga miškininkystė – išeitis miško šeimininkui

Dažnas sąmoningas miško savininkas nekerta savo miško vien todėl, kad nenori sunaikinti savo turto, savo miško ekosistemos. Šiandien paplitęs, ypač intensyvus miško naudojimas daug kam yra nepatrauklus. Nuovokus ūkininkas supranta, jog nukirtus savo mišką plynai, teks įsivelti į ilgą želdinių atkūrimo ir priežiūros maratoną. Ką daryti?

Miškas ir mes

NMA kviečia kreiptis dėl paramos miškui įveisti

Nuo kovo 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai pirmasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais.

Savas Miškas

Pavasario dvelksmas

Laukiantiems pavasario pirmiausiai teks atsakyti į klausimą: ar tikrai buvo šiemet žiema? Besniegės žiemos pajūryje – įprastas dalykas, bet Ignalinos krašte nepamenu žiemos, kad sniegas būtų laikęsis trumpiau negu mėnesį. Šįmet panašu, kad taip bus. Akivaizdu, kad gamtoje vyksta ženklūs pokyčiai. Ir kad dalis tų pokyčių mums tikrai nepatiks.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Pataisos ar patąsos?

Metų sąvartoje pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos tikro susidomėjimo sulauks tik prasidėjus jų svarstymui Seime. Vadovaujantis gerąja viešųjų ryšių praktika penktadienio pavakare Prezidentūros paskelbta iniciatyva kol kas tik kritikuojama dėl esą galinčių kilti pavojų žmogaus teisėms.

Redakcijos skiltis

Ryškių pokyčių metai

Praėjusių metų politinis marmalas neužgožė svarbiausios šventės Lietuvoje. Kaip jau ne vieną tūkstantį kartų savo šeimose gražiai susėdome prie bendro Kūčių stalo, džiugiai atšventėme Kalėdas ir maloniai panirome į tarpušvenčio dvisavaitį, leidusį ramiai įsivertinti praėjusį laiko tarpsnį ir mesti žvilgsnį bent iki kitos metų sąvartos.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Kartelė, slenkstis ar barjeras?

Ginčą dėl „trijų procentų“ paveldėjome iš praėjusių metų. Seimas nusprendė, kad mandatų dalybose galėtų dalyvauti tris procentus rinkėjų balsų gavusios partijos ir penkis procentus surinkusios koalicijos. Prezidentas vetavo tokias Rinkimų įstatymo pataisas. Teigiama, esą jis paremtų nuosaikesnes keturių ir šešių procentų ribas, vietoj dabar taikomų penkių ir septynių. Tai nėra vien priešrinkiminiai gudravimai ar skaičių ekvilibristika, bet svarbus politinės kultūros klausimas. 

Miško žvėrys

Briedis – miškų galingasis

Briedžiai baigė vasaros – rudens klajonių sezoną. Susiėjo į žiemos buveines, kur sausiau. Po kelis ir pavieniui. Kur daugiau jaunų pušų. Kur daugiau šakelių pašarui. Šių žvėrių racioną sudaro daugiau kaip pustrečio šimto augalų. Vasarą ir rudenį – krūmų ir medžių lapai bei įvairios žolės. Labai mėgsta pelkių augalus – purienas, pupalaiškius, ožrožes, vingiorykštes. Vandens žoles peša įsibridę, nardydami ar net plaukiodami vandenyje. Tačiau žiemą žolių nelieka. Svarbiausiais patiekalais briedžiams tampa krūmų ir medžių ūgliai bei žievė. 

Miško žvėrys

Žebenkštis – miškų perlas

Lyg iš atsirišusio maišo biro sniegas kiaurą naktį. Sunkia našta užgulė medžių pečius. Rytui brėkštant, sunkiai atsiduso slėnumos eglė. Pasidavė į lomos pusę ir atgulė į baltą kapą. 

Žmogų pažinsi iš valdžios

Pakeliui į 2020

Baigiantis metams esame pratę prisiminti, kas per tą laiką atsitiko. Vieni skaičiuoja svetimus pelnus, kiti – savus nuostolius, nelygu kas kam svarbiau ir maloniau. Tai labai asmeniška. Nors dar tik gruodžio pradžia, tačiau jau galima pradėti suvedinėti visuomenines sąskaitas. Metai visada būna ilgi, net ir tuomet, kai jie nėra keliamieji. 

Redakcijos skiltis

Ar pasiduosime?

Patys muša, patys rėkia. Turim tokią patarlę, ir, matyt, joje yra tiesos grūdas. Ji kalba apie žydus, tiksliau, apie vieną jų savybę – pačiam padaryti kažką negera ir pačiam šaukti, kad esi skriaudžiamas. Ir kaip ją užmirši, kai daugelį metų visais įmanomais būdais nepaliaujamai kalama ir kalama – esi žydšaudys. Visi žinome zurofus, gochinus, vinokurus, kukliansky, venclovas, vanagaites, ivaškevičius bei kitus nepailstančius lietuvių tautos kaltintojus ir jų giesmes.

Miškas ir mes

Su kūju – per istoriją ir Lietuvą (I)

„Okupantai mėgdavo mus vadinti lietuvių vokiškaisiais nacionalistais. Taip jie mus vadindavo norėdami sukompromituoti krašte ir užsienyje — gal atsiras tokių, kurie patikės, kad mes kovojame už nacių reikalus, išduodame savo Tėvynę“, – 1955 m. savo atsiminimuose perspėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai nukankintas ir sušaudytas 39-erių metų.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Beširdystės mada

Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo herojų. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai diagnozuoti tautos dvasinę sveikatą. Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų autoritetus. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką.