LMSA ir AM vėl skelbia konkursą

LMSA pranešimas, skelbiamas bendradarbiaujant su AM / 2016-08-10
LMSA kviečia visus privačių miškų savininkus pristatyti savo valdas ir dalyvauti konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2016“. Valdų apžiūros vyks 2016 m. liepos 15– rugpjūčio 31 d. Registruotis konkursui galima nuo dabar iki pat rugpjūčio 22 d. el. paštu info@forest.lt; tel.: 8 5 276 7590, 8 614 53 376, 8 686 07 496. Daugiau informacijos apie konkursą galite rasti svetainėje www.lietuvosmiskai.lt .

Naujienos

Didžiausias Europoje pagaminamos pjautinės spygliuočių medienos pirkėjas

2016-08-16

Po 2000 m. didžiausiu Europoje pagaminamos pjautinės spygliuočių medienos pirkėju tapo Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (vad. MENA) regionas. 2015 m. jam teko daugiau nei 10 % visos pasaulinės prekybos šiuo produktu. Į šias šalis įvežta daugiau nei 11 mln. kub. m medienos, daugiausia į Egiptą (45 %), Alžyrą ir Saudo Arabiją. Importas vis augo, nepaisant sumažėjusių pajamų iš naftos ir politinio nestabilumo regione. Svarbiausi tiekėjai – Suomija, Švedija ir Rusija; tiesa, pastarosios pigiausia mediena plaukia beveik tik į Egiptą.

Savas Miškas

LMSA ir AM vėl skelbia konkursą

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) su Aplinkos ministerija (AM) kaip ir kasmet rengia konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“. Bus renkami geriausiai besitvarkantys miško savininkai. Šis konkursas svarbus ne tik dėl garbės ar apdovanojimo. Jis miško savininkams suteikia galimybę palyginti savo mišką su kitomis to regiono ir šalies valdomis, gauti praktinių patarimų tiesiai iš savininko valdą vertinančios komisijos narių.

Žygis per pasaulį

Su Lietuvos vardu – per pasaulį

Lenkija – artimiausia mūsų kaimynė iš pietvakarių pusės. Su ja turime 110 km nusidriekusią bendrą sieną. Pasaulio mastu – nykštukė, bet Europoje viena didžiausių valstybių. Iš pietų į šiaurę tęsiasi 650 km, iš rytų į vakarus 690 km. Tranzito šalis, jos keliais dieną naktį nenutrūksta europinis krovinių srautas. 

Žygis per pasaulį

Su Lietuvos vardu – per pasaulį

Grupė lietuvių, aktyvių keliautojų ir visuomenės veikėjų, sumanė originaliai paminėti artėjantį Lietuvos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Žygeiviai praleis kelyje 3 metus, 4 automobiliais įveiks 200 tūkst. km, aplankys šimtą pasaulio valstybių.

Lietuva kur tu eini

Vaiko teisės

Atrodytų, nebetoli tas metas, kai nesustojamai plečiamos vaiko teisės leis jam pačiam nuspręsti, kokioje šeimoje jis nori gyventi, kokią tautybę, rasę ar tėvynę pasirinkti. 

Miškas ir mes

Miesto medis – ir estetiškas, ir saugus

Viešosiose erdvėse ir individualiuose sklypuose augančių želdynų tvarkymas vis dar gali tapti nemalonumų per valdiškus namus priežastimi. Atmetus piktavališkus žmogaus poelgius, neretai nesusipratimų kyla dėl teisės aktų nuostatų, sudarančių galimybes įvairioms interpretacijoms. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė Želdynų įstatymui ir kitiems su želdynais susijusiems teisės aktams tobulinti. Žurnalas „Miškai“ kalbina šios darbo grupės pirmininką aplinkos viceministrą Liną Jonauską.

Pokyčių verpetuose

Menas ir konfidenciali informacija

Lietuvos televizijos žiūrovai beveik kasdieną mato Vijūnėlės dvaro vaizdą Druskininkuose. Šis reginys įsitvirtina visuomenės sąmonėje kaip pavyzdys, pagal kurį bus tvarkomos vandenų pakrantės Lietuvos kurortuose. Kurorto pastatai priartėja prie vandens, užtveria pakrantę, o krantai išgrindžiami akmenimis.

Miškas ir mes

Miškų vaidmuo tik didės

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės išskirtinis interviu žurnalui Miškai

Miškas ir mes

Lietuvos miškai tvarkomi neblogai

LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus atsakymai į žurnalo Miškai klausimus.

Pokyčių verpetuose

Gerbkime vilką ir žmogų

Tokį straipsnio pavadinimą pasiūlė Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiaus prižiūrėtojas Petras Dabrišius, jau apie 15 metų Laukstėnų kaime globojantis vilkus. Jam pritarė urėdas Bronislovas Banys bei telšiškiai gamtosaugininkai, kalbinti medžiotojai. Jų nuomone, vilkas turi teisę gyventi miške, bet plėšrūnų populiaciją būtina reguliuoti, ypač ten, kur pilkiai įsisuka skersti galvijų, pridarydami ūkininkams didelės žalos.

Pirma buvo žodis

Po dvidešimt penkerių metų

Ketvirtis amžiaus atkurtos valstybės gyvenimo. Regis, šis laikas galėjo tapti nueito Lietuvos Respublikos kelio ir jo galimos tąsos rimtesnių svarstymų metais. Tačiau netapo. Lietuvos bendruomenė tokiems svarstymams pristigo ir intelektualinių galių, ir noro. Prieš metus istoriko Zenono Norkaus studijoje „Du nepriklausomybės dešimtmečiai“ iškelti esminiai, „nepatogūs“ krašto raidos klausimai taip ir liko lėkštėjančioje viešumoje neaptarti.