Atsakinga miškininkystė – išeitis miško šeimininkui

Raimundas Ereminas / 2020-03-30
Dažnas sąmoningas miško savininkas nekerta savo miško vien todėl, kad nenori sunaikinti savo turto, savo miško ekosistemos. Šiandien paplitęs, ypač intensyvus miško naudojimas daug kam yra nepatrauklus. Nuovokus ūkininkas supranta, jog nukirtus savo mišką plynai, teks įsivelti į ilgą želdinių atkūrimo ir priežiūros maratoną. Ką daryti?

Naujienos

Prancūzijos vyriausybės uždavinys statyboms

2020-04-03

Prancūzijos vyriausybė skelbia uždavinį, kad nuo 2022 m. visi nauji viešieji pastatai būtų statomi mažiausiai 50 % iš medžio ir kitų atsinaujinančių medžiagų. Paryžiuje jau dabar skatinama statybose kuo daugiau naudoti natūralių medžiagų, kaip kad mediena, šiaudai ir kanapės. Pastatai 2024 m. olimpinėms žaidynėms Paryžiuje turės būti ištisai mediniai. „Jei tai įmanoma olimpiadai, turi būti įmanoma ir įprastinei statybai“, – sakė miestų ir statybų ministras J. Denormandie. Ministras kelia idėją sukurti 100 priemiestinių ūkių maistui auginti: „Kaip tėvas, norėčiau, kad mano vaikų lėkštėse būtų vietoj užaugintas, o ne lėktuvais atskraidintas maistas“.

Savas Miškas

Atsakinga miškininkystė – išeitis miško šeimininkui

Dažnas sąmoningas miško savininkas nekerta savo miško vien todėl, kad nenori sunaikinti savo turto, savo miško ekosistemos. Šiandien paplitęs, ypač intensyvus miško naudojimas daug kam yra nepatrauklus. Nuovokus ūkininkas supranta, jog nukirtus savo mišką plynai, teks įsivelti į ilgą želdinių atkūrimo ir priežiūros maratoną. Ką daryti?

Miškas ir mes

NMA kviečia kreiptis dėl paramos miškui įveisti

Nuo kovo 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai pirmasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais.

Savas Miškas

Pavasario dvelksmas

Laukiantiems pavasario pirmiausiai teks atsakyti į klausimą: ar tikrai buvo šiemet žiema? Besniegės žiemos pajūryje – įprastas dalykas, bet Ignalinos krašte nepamenu žiemos, kad sniegas būtų laikęsis trumpiau negu mėnesį. Šįmet panašu, kad taip bus. Akivaizdu, kad gamtoje vyksta ženklūs pokyčiai. Ir kad dalis tų pokyčių mums tikrai nepatiks.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Pataisos ar patąsos?

Metų sąvartoje pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos tikro susidomėjimo sulauks tik prasidėjus jų svarstymui Seime. Vadovaujantis gerąja viešųjų ryšių praktika penktadienio pavakare Prezidentūros paskelbta iniciatyva kol kas tik kritikuojama dėl esą galinčių kilti pavojų žmogaus teisėms.

Redakcijos skiltis

Ryškių pokyčių metai

Praėjusių metų politinis marmalas neužgožė svarbiausios šventės Lietuvoje. Kaip jau ne vieną tūkstantį kartų savo šeimose gražiai susėdome prie bendro Kūčių stalo, džiugiai atšventėme Kalėdas ir maloniai panirome į tarpušvenčio dvisavaitį, leidusį ramiai įsivertinti praėjusį laiko tarpsnį ir mesti žvilgsnį bent iki kitos metų sąvartos.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Kartelė, slenkstis ar barjeras?

Ginčą dėl „trijų procentų“ paveldėjome iš praėjusių metų. Seimas nusprendė, kad mandatų dalybose galėtų dalyvauti tris procentus rinkėjų balsų gavusios partijos ir penkis procentus surinkusios koalicijos. Prezidentas vetavo tokias Rinkimų įstatymo pataisas. Teigiama, esą jis paremtų nuosaikesnes keturių ir šešių procentų ribas, vietoj dabar taikomų penkių ir septynių. Tai nėra vien priešrinkiminiai gudravimai ar skaičių ekvilibristika, bet svarbus politinės kultūros klausimas. 

Miško žvėrys

Briedis – miškų galingasis

Briedžiai baigė vasaros – rudens klajonių sezoną. Susiėjo į žiemos buveines, kur sausiau. Po kelis ir pavieniui. Kur daugiau jaunų pušų. Kur daugiau šakelių pašarui. Šių žvėrių racioną sudaro daugiau kaip pustrečio šimto augalų. Vasarą ir rudenį – krūmų ir medžių lapai bei įvairios žolės. Labai mėgsta pelkių augalus – purienas, pupalaiškius, ožrožes, vingiorykštes. Vandens žoles peša įsibridę, nardydami ar net plaukiodami vandenyje. Tačiau žiemą žolių nelieka. Svarbiausiais patiekalais briedžiams tampa krūmų ir medžių ūgliai bei žievė. 

Miško žvėrys

Žebenkštis – miškų perlas

Lyg iš atsirišusio maišo biro sniegas kiaurą naktį. Sunkia našta užgulė medžių pečius. Rytui brėkštant, sunkiai atsiduso slėnumos eglė. Pasidavė į lomos pusę ir atgulė į baltą kapą. 

Žmogų pažinsi iš valdžios

Pakeliui į 2020

Baigiantis metams esame pratę prisiminti, kas per tą laiką atsitiko. Vieni skaičiuoja svetimus pelnus, kiti – savus nuostolius, nelygu kas kam svarbiau ir maloniau. Tai labai asmeniška. Nors dar tik gruodžio pradžia, tačiau jau galima pradėti suvedinėti visuomenines sąskaitas. Metai visada būna ilgi, net ir tuomet, kai jie nėra keliamieji. 

Redakcijos skiltis

Ar pasiduosime?

Patys muša, patys rėkia. Turim tokią patarlę, ir, matyt, joje yra tiesos grūdas. Ji kalba apie žydus, tiksliau, apie vieną jų savybę – pačiam padaryti kažką negera ir pačiam šaukti, kad esi skriaudžiamas. Ir kaip ją užmirši, kai daugelį metų visais įmanomais būdais nepaliaujamai kalama ir kalama – esi žydšaudys. Visi žinome zurofus, gochinus, vinokurus, kukliansky, venclovas, vanagaites, ivaškevičius bei kitus nepailstančius lietuvių tautos kaltintojus ir jų giesmes.

Miškas ir mes

Su kūju – per istoriją ir Lietuvą (I)

„Okupantai mėgdavo mus vadinti lietuvių vokiškaisiais nacionalistais. Taip jie mus vadindavo norėdami sukompromituoti krašte ir užsienyje — gal atsiras tokių, kurie patikės, kad mes kovojame už nacių reikalus, išduodame savo Tėvynę“, – 1955 m. savo atsiminimuose perspėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai nukankintas ir sušaudytas 39-erių metų.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Beširdystės mada

Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo herojų. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai diagnozuoti tautos dvasinę sveikatą. Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų autoritetus. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką.

Redakcijos skiltis

Liūdesiai ir džiugesiai

Keliauti visada malonu. Pakeiti įprastą gyvenamąją aplinką, atnaujini pojūčius, pamatai naujus kraštus, žmones, geriau supranti žmogiškąją prigimtį, turi labai gerą galimybę palyginti savo šalį su lankomomis valstybėmis. Žinoma, visa tai stebint pro automobilio ar autobuso langą arba laukiant lėktuvo oro uoste yra fragmentiška, atsitiktina, o nemaža dalimi ir paviršutiniška. Bet iš atskirų detalių, autentiško išgyvenimo, asmeninių atradimų bei supratimų visumos ir susidaro vienoks ar kitoks paveikslas apie svečią šalį ir jos žmones.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Ekspertų valdžia

Gyvename negailestingoje ekspertų priespaudoje. Tik negalvokite, kad rašau apie Lietuvą jau trečius metus valdančią vadinamąją ekspertų vyriausybę. Pamiršome, kad tos vyriausybės sudarymas tebuvo viešas eksperto vardo pažeminimas. Jeigu tuomet kai kuriuos atrinktuosius į ministrus ir galėjome vadinti savo srities žinovais, tai netrukus jie visi tapo politikais. Tie, kurie negebėjo ar nenorėjo jais tapti, turėjo trauktis iš ministro pareigų. Nenuostabu, kad prisiekus naujajam prezidentui vyriausybės pertvarka buvo ne ekspertinė, o kosmetinė ir politinė. 

Miškas ir mes

Pertvarkoma valstybinė miškų kontrolė

Viena kertinių Miškų įstatymo nuostatų, įtvirtintų jau nuo šio įstatymo priėmimo 1994 metais, – miško ir jo išteklių apsauga nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, jo teršimo, šiukšlinimo, padegimo, naminių gyvulių daromos žalos, taip pat miško apsauga nuo ligų, kenkėjų, stichinių nelaimių, medžių pažeidimų ir kt. Daugeliui šių uždavinių spręsti organizuojama valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė, kuri šiuo metu Miškų įstatymu deleguota Valstybinei miškų tarnybai. 

Miškas ir mes

Parama miško kokybei gerinti

Parama miškininkams teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. birželio pabaigoje buvo pakeistos paramos įgyvendinimo taisyklės: nėra numatyta remti viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimo ir atnaujinimo, padidinta kompensacinė išmoka už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta per 1,89 mln. eurų paramos. Paraiškas bus galima teikti iki rugpjūčio 30 d. užpildant ŽŪMIS elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga adresu https://zumis.lt. Kitais būdais pateiktos paraiškos nepriimamos, išskyrus atvejus dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją paraiškų priėmimo laikotarpio dieną. Paraiška per ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val.

Miškas ir mes

Žvelgiant strategiškai

Pusantrų metų po urėdijų konsolidacijos veikianti viena centralizuota valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pradėjo susidurti su šiai įmonei ir jos vadovui nauju, bet ilgesnę institucinę atmintį turintiems miškininkams įprastu reiškiniu – žaliavinės medienos rinkos kainų kritimu. Taip jau yra, kad medienos kaina rinkoje atskirais metais svyruoja ir kartais pakankamai didele amplitude – tokia jau ta rinkos ekonomika. Reikia pripažinti, kad pastarasis kainų kritimas tikrai nemažas, tačiau tai ne naujiena: prieš maždaug dešimtį metų buvo analogiška situacija, kuomet žaliavinės medienos vidutinės kainos per vienerius metus nukrito nuo daugiau kaip 150 iki maždaug 90 tuometinių litų už kubinį metrą. Ir... tuometinės dar 42 miškų urėdijos nebankrutavo. Priešingai, dar ir mokesčiai į valstybės biudžetą miškų urėdijoms tuo metu dėl krizės buvo padidinti. Tiesiog reikia suvaldyti situaciją ir priimti reikiamus sprendimus, o padaryti tai vienos centralizuotos įmonės vadovui turėtų būti lengviau, nei koordinuoti 42 atskirų įmonių veiklą ir jų atskirus sprendimus.

Miškas ir mes

„Baltijos miškai 2019“: parodos akimirkos

Vienintelė tarptautinė miškininkystės paroda rytiniame pabaltijy kuria savo tradiciją.

Miško broliai

Dėl kaltinimų Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai)

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešojoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G. A. Gochinas Centrui pateikė dokumentų kopijas ir 69 p. tekstą viešai teigdamas, kad tai yra įrodymai, neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir vykdė nusikaltimus žmonijai. Taip pat G. A. Gochinas kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad pagal jo medžiagą Centras pakeistų savo 2015 m. pažymą. Centras, atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje išsakomas kontroversijas ir papildomai įvertinęs J. Noreikos antinacinės veiklos aplinkybes, skelbia šį paaiškinimą.

Miškas ir mes

Lietuvos rinkėjui – amžina Sizifo dalia?

Visi žinome pasakojimą apie Sizifą, dievų pasmerktą amžinai ridenti į statų kalną sunkų akmenį. Beviltiškas darbas arba veikiau prakeiksmas, nes herojaus nuridentas į tikslą akmuo tuojau pat nudarda žemyn ir jį vėl reikia ridenti iš naujo. Būtent šis mitas ir iš jo spinduliuojanti pasmerktumo nuotaika sukyla mintyse apžvelgiant Lietuvoje vykstančių rinkimų vaizdą. Šis vaizdas nesikeičia jau ilgiau kaip du dešimtmečius ir monotoniškai kartojasi kas penkeri metai. Rinkimais vadinamo spektaklio, kai nomenklatūriniai klanai reguliariai persistumdo dėl vietos prie valdžios lovio, vaizdas yra atgrasus ir slogus. Tačiau šitoks „santykių aiškinimasis“ – tų klanų vidaus reikalas, dėl kurio sielotis neverta.