Miškas ir mes
Pusantrų metų po urėdijų konsolidacijos veikianti viena centralizuota valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pradėjo susidurti su šiai įmonei ir jos vadovui nauju, bet ilgesnę institucinę atmintį turintiems miškininkams įprastu reiškiniu – žaliavinės medienos rinkos kainų kritimu. Taip jau yra, kad medienos kaina rinkoje atskirais metais svyruoja ir kartais pakankamai didele amplitude – tokia jau ta rinkos ekonomika. Reikia pripažinti, kad pastarasis kainų kritimas tikrai nemažas, tačiau tai ne naujiena: prieš maždaug dešimtį metų buvo analogiška situacija, kuomet žaliavinės medienos vidutinės kainos per vienerius metus nukrito nuo daugiau kaip 150 iki maždaug 90 tuometinių litų už kubinį metrą. Ir... tuometinės dar 42 miškų urėdijos nebankrutavo. Priešingai, dar ir mokesčiai į valstybės biudžetą miškų urėdijoms tuo metu dėl krizės buvo padidinti. Tiesiog reikia suvaldyti situaciją ir priimti reikiamus sprendimus, o padaryti tai vienos centralizuotos įmonės vadovui turėtų būti lengviau, nei koordinuoti 42 atskirų įmonių veiklą ir jų atskirus sprendimus.
Miškas ir mes
Vienintelė tarptautinė miškininkystės paroda rytiniame pabaltijy kuria savo tradiciją.
Miško broliai
2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešojoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G. A. Gochinas Centrui pateikė dokumentų kopijas ir 69 p. tekstą viešai teigdamas, kad tai yra įrodymai, neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir vykdė nusikaltimus žmonijai. Taip pat G. A. Gochinas kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad pagal jo medžiagą Centras pakeistų savo 2015 m. pažymą. Centras, atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje išsakomas kontroversijas ir papildomai įvertinęs J. Noreikos antinacinės veiklos aplinkybes, skelbia šį paaiškinimą.
Miškas ir mes
Visi žinome pasakojimą apie Sizifą, dievų pasmerktą amžinai ridenti į statų kalną sunkų akmenį. Beviltiškas darbas arba veikiau prakeiksmas, nes herojaus nuridentas į tikslą akmuo tuojau pat nudarda žemyn ir jį vėl reikia ridenti iš naujo. Būtent šis mitas ir iš jo spinduliuojanti pasmerktumo nuotaika sukyla mintyse apžvelgiant Lietuvoje vykstančių rinkimų vaizdą. Šis vaizdas nesikeičia jau ilgiau kaip du dešimtmečius ir monotoniškai kartojasi kas penkeri metai. Rinkimais vadinamo spektaklio, kai nomenklatūriniai klanai reguliariai persistumdo dėl vietos prie valdžios lovio, vaizdas yra atgrasus ir slogus. Tačiau šitoks „santykių aiškinimasis“ – tų klanų vidaus reikalas, dėl kurio sielotis neverta.
Miškas ir mes
1. Mėginius imti sertifikavimo įstaigą įpareigoja ES Reglamentas 889/2008 65 str. 2 dalis
Miškas ir mes
Tiek specialistai, tiek plačioji visuomenė geriau ar blogiau suvokia mišką kaip gamtinę vertybę ar kaip gamtos paveldą. Tai savaime suprantamas dalykas, nes miškas yra vienas iš pagrindinių gamtinio kraštovaizdžio komponentų, kurį ne tik galima matyti, jame būvoti, bet ir elementarių žinių bei pažinimo dėka gerai suvokti jo ekologinę bei ekonominę reikšmę. Sunkiau jį tiesiogiai suprasti kaip socialinę vertybę ir kaip kultūros paveldo objektą.
Miškas ir mes
Nors ir baigiau tuos pačius mokslus, kaip ir kovotojų už Labanoro girią vadovas, bet daugiau mokiausi iš savo tėvo – paprasto eigulio, maniusio, kad miškininkystėje svarbiausia praktinė patirtis ir sąžinė. Todėl ir aš negaliu likti abejinga Labanoro girios pušims, kurias pastaruoju metu prie širdies taip meiliai glaudžia gausus žiniasklaidos priemonių herojų būrys. Per daug meiliai, jog imu įtarti, kad tai – nenuoširdi, desperatiška ir egoistinė meilė.
Miškas ir mes
Privačių valdų savininkai kviečiami teikti paraiškas pagal tris 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemones. Planuojantys plėsti miško plotus, įrengti ar rekonstruoti miško kelius, atkurti nukentėjusius nuo stichinės nelaimės miškus, įdiegti miškų gaisrų stebėsenos įrangą ar norintys įveistą mišką apsaugoti bei prižiūrėti tai gali padaryti pasinaudoję parama. Šiems tikslams skirta daugiau kaip 12 mln. eurų. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d.
Po žaliaisiais skliautais
Gerai prisimenu, kaip prieš pusę šimto metų mūsų botanikai ir visų pirma dendrologai su džiugesiu vardydavo sėkmingai Lietuvos klimato sąlygomis prisitaikiusias svetimžemes augalų rūšis. Sakyta, kad Lietuvos augalija praturtėjo naujomis augalų rūšimis. Jos pagarbiai buvo vadinamos introdukuotais augalais, egzotais ir dar kitaip.
Miškas ir mes
Pusė metų dar nėra tas laikas, kai reikėtų tikėtis esminių pokyčių ir rimtesnių veiklos rezultatų naujai įsteigtoje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje, ypač kai pats valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje įmonėje iš karto buvo suplanuotas kaip rimtas, bet neesminis pokytis valstybinių miškų valdymo procese, o konsoliduotos naujosios įmonės veikla iš esmės mažai skiriasi nuo atskirų valstybės įmonių miškų urėdijų vykdytos veiklos.
Miškas ir mes
„Mes pradėjome pernelyg paranojiškai vertinti medžių pavojingumą“, – tokią mintį pasakė vienas žymiausių Europos arboristų Neville’is Fay, kalbėdamas prieš kelerius metus Lietuvos arboristikos centro organizuotoje konferencijoje. Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims.
Miškas ir mes
Žurnalo "Miškai" gegužės mėnesio numeryje spausdinome Miško darbų rangovų asociacijos rezoliuciją, priimtą š. m. balandžio 12 d. ir adresuotą: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdybos nariams, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriui Mariui Pulkauninkui.
Dabar spausdiname VĮ VMU vadovo Mariaus Pulkauninko atsakymus į rezoliucijoje keltus klausimus (kalba netaisyta).
Miškas ir mes
Miškininkystės ir medienos apdirbimo pramonės įmonės laukia gegužę vyksiančios šeštosios tarptautinės miškininkystės parodos „Baltijos miškai“. Naujas parodos partneris, bendrovių „Medeinės parkai“, „Geokupolai“ ir „Ūkas marine“ paslaugas ir gaminius pristatyti pasiruošęs verslininkas Kęstutis Kuoras įsitikinęs, kad paroda skirta ne tik miško technikai demonstruoti, bet ir miško kultūrai ugdyti bei visuomenės požiūriui keisti.
Savas Miškas
Ornitologai Lietuvoje priskaičiuoja trylika pelėdų rūšių. Menkiau besidomintys gamta paprastai žino tik dvi: apuoką ir pelėdą. Kalbant apie apuoką paprastai turima omenyje mažasis apuokas. Šis pelėdų šeimai priklausantis sparnuotis tikrai dažnas. Gyvena mažuose laukų miškeliuose, apsauginėse kelių ar geležinkelių juostose, peri senuose varnų ar šarkų lizduose. O tariant žodį „pelėda“ paprastai turima omenyje naminė pelėda. Būtent šis pelėdų šeimos paukštis kaimo gyventojams žinomas geriausiai.
Pokyčių verpetuose
Dar mokykloje esame išmokę, kad miškai yra planetos plaučiai. Medžiai, kaip ir kiti augalai, naudoja anglies dioksidą, kaupia anglį ir išskiria deguonį. Vis dėlto jei prieš dvidešimt metų didžiausias miškų nuopelnas buvo deguonies išskyrimas, tai šiandien kartu su klimato kaitos mažinimo svarba auga ir miškų, kaip anglį kaupiančios ekosistemos, vaidmuo.
Miškas ir mes
Kai prieš mėnesį Lietuvoje pasklido žinia, kad naujosios, visas 42 šalies miškų urėdijas ir Miškotvarkos institutą sujungusios Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininku išrinktas Gediminas Jasinevičius, nustebo ne tik miškininkai – daugeliui lietuvių pasirodė įdomu, kaip už 1000 km nuo Vilniaus, Šiaurės Karelijoje įsikūrinusiame tarptautiniame Europos miškų institute dirbantis mokslininkas vadovaus valstybinių miškų įmonei.
Pokyčių verpetuose
Kovo 11-tosios Lietuvoje laisvas baltojo raitelio skrydis kažkam labai nepatiko
Miškas ir mes
Ar kada nors matėte gyvačių meilės šokį ant pavasario sniego? Bet ar žinote, kad yra tokių gyvūnėlių, kurie po šios aistros šokio krinta negyvi, bet vis tiek jį šoka?
Miškas ir mes
Gamtai neabejingi Lietuvos keliautojai Simona Vidūnaitė ir Romas Usavičius laimėjo žygiavimo pėsčiomis per Europą konkursą „Eneloop expedition 2100“. Tai paaiškėjo spalio 20 d. Milane. Finaliniame konkurso etape jie aplenkė lenkų ir danų komandas ir pelnė 21 000 eurų prizą. Tarptautinės ekspedicijos „Eneloop expedition 2100“ organizatoriai lietuvių žygeivius atrinko iš 400 pretendavusių komandų. Į finalinį ekspedicijos etapą iškeliavo 3 komandos: lietuviai, lenkai ir danai.
Savas Miškas
Vasarą šilai nepašykštėjo bruknių, rudeniop lyg iš gausybės rago pasipylė grybai. Baravykų užteko visiems, kurie nepatingėjo pasičiupti krepšį ir nulėkti į mišką. Raistuose dar teberaudonuoja pažirę spanguolių karoliukai.
|
