Tas Labanoras...

Barbora Tautvilienė / 2018-11-13

Gamtoje reikia vengti šablonų

Nors ir baigiau tuos pačius mokslus, kaip ir kovotojų už Labanoro girią vadovas, bet daugiau mokiausi iš savo tėvo – paprasto eigulio, maniusio, kad miškininkystėje svarbiausia praktinė patirtis ir sąžinė. Todėl ir aš negaliu likti abejinga Labanoro girios pušims, kurias pastaruoju metu prie širdies taip meiliai glaudžia gausus žiniasklaidos priemonių herojų būrys. Per daug meiliai, jog imu įtarti, kad tai – nenuoširdi, desperatiška ir egoistinė meilė. Labanoro girios gynėjai, iš pradžių prabilę apie senųjų pušų išsaugojimą, kuris neišvengiamai turi būti siejamas ir su jų populiacijos atkūrimo problemomis, vėliau kažkodėl nuklydo į šalį – pradėjo gilintis į kirtimo būdų šablonų paieškas, Natura 2000 teritorijų, paukščių, vabalų ir kitos gyvosios gamtos apsaugą, o garsiąsias pušis, po kurių lajom ir susiformavo ši gamtos gėrybių bažnyčia ir kurioj dabar taip garsiai meldžiamasi, lyg ir pamiršo. Nepaisydama blogos nuojautos, vis dar naiviai tikiu, kad kažkas staiga ims ir prabils apie šių unikalių aukštaūgių ir siauralajų Labanoro pušų populiacijos išsaugojimą (tiksliau – atkūrimą) ne vien tik savo glėbiui, bet ir tiems, kurie ateis čia gyventi vėliau nei po šimto metų...


Naujienos

Vietoje miškų – sparčiai augantys krūmai

2018-11-16

Pietų Australijos valstijoje Virabaros ir Bandalyro miškuose gaisrai sunaikino daugiau nei 2 200 ha (80 %) brandžių komercinių pušų ir eukaliptų plantacijų. Užuot jas atkūrusi, Miškų administracija šiemet pasodino pirmuosius 1 000 šluotinių sėklučių (manukų) – sparčiai augančių krūmų, kurių medus pasižymi ypatingu biologiniu aktyvumu. Planuojama per 3 metus šluotinėmis sėklutėmis užsodinti 10 ha bandomąjį plotą. Jos natūraliai auga Naujojoje Zelandijoje ir kai kur Australijoje. Per 5 pastaruosius metus, ištyrus nepaprastas šluotinių sėklučių medaus savybes, jo paklausa ir kaina rinkoje žaibiškai kyla, už 1 kg mokama iki 400 USD.

Miškas ir mes

Tas Labanoras...

Nors ir baigiau tuos pačius mokslus, kaip ir kovotojų už Labanoro girią vadovas, bet daugiau mokiausi iš savo tėvo – paprasto eigulio, maniusio, kad miškininkystėje svarbiausia praktinė patirtis ir sąžinė. Todėl ir aš negaliu likti abejinga Labanoro girios pušims, kurias pastaruoju metu prie širdies taip meiliai glaudžia gausus žiniasklaidos priemonių herojų būrys. Per daug meiliai, jog imu įtarti, kad tai – nenuoširdi, desperatiška ir egoistinė meilė.

Miškas ir mes

Priimamos paraiškos

Privačių valdų savininkai kviečiami teikti paraiškas pagal tris 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemones. Planuojantys plėsti miško plotus, įrengti ar rekonstruoti miško kelius, atkurti nukentėjusius nuo stichinės nelaimės miškus, įdiegti miškų gaisrų stebėsenos įrangą ar norintys įveistą mišką apsaugoti bei prižiūrėti tai gali padaryti pasinaudoję parama. Šiems tikslams skirta daugiau kaip 12 mln. eurų. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d. 

Po žaliaisiais skliautais

Pritarimai ir abejonės

Gerai prisimenu, kaip prieš pusę šimto metų mūsų botanikai ir visų pirma dendrologai su džiugesiu vardydavo sėkmingai Lietuvos klimato sąlygomis prisitaikiusias svetimžemes augalų rūšis. Sakyta, kad Lietuvos augalija praturtėjo naujomis augalų rūšimis. Jos pagarbiai buvo vadinamos introdukuotais augalais, egzotais ir dar kitaip.

Miškas ir mes

Daug žadanti pradžia

Pusė metų dar nėra tas laikas, kai reikėtų tikėtis esminių pokyčių ir rimtesnių veiklos rezultatų naujai įsteigtoje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje, ypač kai pats valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje įmonėje iš karto buvo suplanuotas kaip rimtas, bet neesminis pokytis valstybinių miškų valdymo procese, o konsoliduotos naujosios įmonės veikla iš esmės mažai skiriasi nuo atskirų valstybės įmonių miškų urėdijų vykdytos veiklos.

Miškas ir mes

Pavojingų medžių grėsmės

„Mes pradėjome pernelyg paranojiškai vertinti medžių pavojingumą“, – tokią mintį pasakė vienas žymiausių Europos arboristų Neville’is Fay, kalbėdamas prieš kelerius metus Lietuvos arboristikos centro organizuotoje konferencijoje. Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims.

Miškas ir mes

DĖL MIŠKO DARBŲ RANGOVŲ ASOCIACIJOS SUSIRINKIMO REZOLIUCIJOS

Žurnalo "Miškai" gegužės mėnesio numeryje spausdinome Miško darbų rangovų asociacijos rezoliuciją, priimtą š. m. balandžio 12 d. ir adresuotą: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdybos nariams, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriui Mariui Pulkauninkui.
Dabar spausdiname VĮ VMU vadovo Mariaus Pulkauninko atsakymus į rezoliucijoje keltus klausimus (kalba netaisyta).

Miškas ir mes

Požiūris į mišką turi keistis

Miškininkystės ir medienos apdirbimo pramonės įmonės laukia gegužę vyksiančios šeštosios tarptautinės miškininkystės parodos „Baltijos miškai“. Naujas parodos partneris, bendrovių „Medeinės parkai“, „Geokupolai“ ir „Ūkas marine“ paslaugas ir gaminius pristatyti pasiruošęs verslininkas Kęstutis Kuoras įsitikinęs, kad paroda skirta ne tik miško technikai demonstruoti, bet ir miško kultūrai ugdyti bei visuomenės požiūriui keisti. 

Savas Miškas

Naminė pelėda

Ornitologai Lietuvoje priskaičiuoja trylika pelėdų rūšių. Menkiau besidomintys gamta paprastai žino tik dvi: apuoką ir pelėdą. Kalbant apie apuoką paprastai turima omenyje mažasis apuokas. Šis pelėdų šeimai priklausantis sparnuotis tikrai dažnas. Gyvena mažuose laukų miškeliuose, apsauginėse kelių ar geležinkelių juostose, peri senuose varnų ar šarkų lizduose. O tariant žodį „pelėda“ paprastai turima omenyje naminė pelėda. Būtent šis pelėdų šeimos paukštis kaimo gyventojams žinomas geriausiai.

Pokyčių verpetuose

Sengirės ir klimato kaita

Dar mokykloje esame išmokę, kad miškai yra planetos plaučiai. Medžiai, kaip ir kiti augalai, naudoja anglies dioksidą, kaupia anglį ir išskiria deguonį. Vis dėlto jei prieš dvidešimt metų didžiausias miškų nuopelnas buvo deguonies išskyrimas, tai šiandien kartu su klimato kaitos mažinimo svarba auga ir miškų, kaip anglį kaupiančios ekosistemos, vaidmuo. 

Miškas ir mes

Gediminas Jasinevičius: Esu už miškus

Kai prieš mėnesį Lietuvoje pasklido žinia, kad naujosios, visas 42 šalies miškų urėdijas ir Miškotvarkos institutą sujungusios Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininku išrinktas Gediminas Jasinevičius, nustebo ne tik miškininkai – daugeliui lietuvių pasirodė įdomu, kaip už 1000 km nuo Vilniaus, Šiaurės Karelijoje įsikūrinusiame tarptautiniame Europos miškų institute dirbantis mokslininkas vadovaus valstybinių miškų įmonei.

Pokyčių verpetuose

Išlaisvinti Vytį

Kovo 11-tosios Lietuvoje laisvas baltojo raitelio skrydis kažkam labai nepatiko

Miškas ir mes

„Miško metai“ – graži kalėdinė dovana visiems

Ar kada nors matėte gyvačių meilės šokį ant pavasario sniego? Bet ar žinote, kad yra tokių gyvūnėlių, kurie po šios aistros šokio krinta negyvi, bet vis tiek jį šoka?

Miškas ir mes

Sveikiname nugalėtojus!

Gamtai neabejingi Lietuvos keliautojai Simona Vidūnaitė ir Romas Usavičius laimėjo žygiavimo pėsčiomis per Europą konkursą „Eneloop expedition 2100“. Tai paaiškėjo spalio 20 d. Milane. Finaliniame konkurso etape jie aplenkė lenkų ir danų komandas ir pelnė 21 000 eurų prizą. Tarptautinės ekspedicijos „Eneloop expedition 2100“ organizatoriai lietuvių žygeivius atrinko iš 400 pretendavusių komandų. Į finalinį ekspedicijos etapą iškeliavo 3 komandos: lietuviai, lenkai ir danai.

Savas Miškas

Rudeniniai darbai

Vasarą šilai nepašykštėjo bruknių, rudeniop lyg iš gausybės rago pasipylė grybai. Baravykų užteko visiems, kurie nepatingėjo pasičiupti krepšį ir nulėkti į mišką. Raistuose dar teberaudonuoja pažirę spanguolių karoliukai.

Medis ir aplinka

Daugiau ne visada geriau

Kauno visuomenė sunerimo, kai miesto gatvių tvarkytojai be atodairos pradėjo kirsti pagrindinių gatvių medžius. Teko žmonėms išeiti į gatves, aštriai pasisakyti. Įprastiniu būdu pasitelkus policiją kauniečių nuraminti nepavyko, tad ir teko savivaldybės pareigūnams spaudoje atsakyti į visuomenės pateiktus klausimus dėl iškirstų medžių (Kauno diena, 2017 08 19, 3 psl.).

Savas Miškas

Plėšrūnai šalia mūsų

Lietuva nėra neįžengiamų džiunglių ar kirvio neliestų miškų šalis. Su plėšriaisiais žvėrimis susiduriame tikrai retai. Tačiau pastaruoju metu internete plinta straipsniai apie Lietuvoje matytas meškas, tad neretam miško lankytojui jau kyla klausimas – ar saugu mūsų miškuose?

Miškas ir mes

Idėjų mišrainė veda į neviltį

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

Miškas ir mes

Miškininkai skelbia streiką

Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks birželio 30 d. (penktadienį) nuo 8 iki 10 val.

Lietuva kur tu eini

Skverneliai

Kol Europa blaškosi dėl tolesnės krypties, dauguma jos valstybių skuba įtvirtinti savo tradicijas, sau naudingas sąlygas ar taisykles. O Lietuva pasimetusi tyli. Tiksliau, tylomis vis sparčiau išsivaikšto. 

Miškas ir mes

Kaip burtažodis virto keiksmažodžiu

Aplinkos ministerijos siūloma urėdijų pertvarka, it senas vežimas per purvyną, ritasi braškėdama ir vis dar tebetaškydama purvus. Neseniai jo drėbtelėta ant miškų ūkio specialistų, už analizės atlikimą pasiūlius...100 eurų. Ką apie reformą ir reformatorius mano šios srities žmonės? „Miškai“ kalbina Raseinių miškų urėdą Antaną Kilčauską ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorių Marių Aleinikovą.