Miškas ir mes
Teikiama parama miškams saugoti nuo stichinių nelaimių
Redakcijos skiltis
Tai, kas Vakarus visu nuožmumu niokoja jau gerą dešimtmetį, – taip vadinama progresyvi, o iš esmės – susinaikinimo – ideologija, – labai konkrečiai kiekvieną mielą dieną pradėjo reikštis ir Lietuvoje. Tiesą sakant, pradėjo nuo pat paskutinių rinkimų į Seimą praėjusių metų spalio pabaigoje. Sakyti vieną, daryti kitą, priešinti įvairas visuomenės grupes, valstybinę kalbą stumti iš viešosios erdvės, ardyti valstybės vientisumą ir siekti sukurti atskirus regioninius darinius tautinių bendrijų pagrindu, iškelti vienos grupės tikras ir tariamas teises virš visų kitų grupių teisių, siūlyti antikonstitucinių įstatymų projektus, keisti moksleivių mokymo programų turinį ir pačias programas, prisidengiant kilniais tikslais prastūminėti Stambulo konvenciją, nors ir dabar netrūksta galiojančių įstatymų dėl smurto prieš moteris ar vaikus ir kt.
Miškas ir mes
Balandžio pabaigoje viešumoje pasirodė Lietuvos vyskupų konferencijos pranešimas: Vilniaus ir Kauno arkivyskupai neketina dalyvauti gegužės 15 d. Vingio parke numatome rengti „Didžiajame šeimos gynimo marše“.
Miškas ir mes
Nuo kovo 29 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) vėl bus renkamos paraiškos iš miškininkų, planuojančių plėsti Lietuvos miškų plotus.
Miškas ir mes
Kiminų auginimas aukštapelkinių buveinių atkūrimui ir (ar) galimybė ūkininkauti pažeistose pelkėse klimatui palankiu būdu
Politikos varpinė
1938 m. kovo 17 d. ir 1940 m. birželio 14 d. ultimatumų Lietuvai mutacija
Politikos varpinė
Seimo narys ir prezidento Valdo Adamkaus įsteigtos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris vasario 12 dieną socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą, kuriame paskleidė provokacinę informaciją apie tariamą jaunimo sambūrio „Pro Patria“ paramą kariniam perversmui Mianmare. Šiame įraše LR Seimo narys melagingai teigė, kad ,,propatria.lt gina Mianmaro perversmą, vadina jį būtinu demokratijai išsaugoti […]“. E. Zingeris teigė, kad „bet koks nacionalizmas yra demokratijos priešas, stabdantis valstybės vystymąsi“.
Politikos varpinė
Absurdas yra kaltinti naują genocido centro (LGGRTC) vadovybę, siekiant „politizuoti tyrimus“.
Politikos varpinė
Pusę amžiaus sovietinių okupantų propaganda lietuviams kalė į galvas – 1918 metų vasario 16 dieną paskelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė yra neteisėtas buržuazinių nacionalistų kūrinys. Istorinė ir geopolitinė klaida. Lietuvių tauta turėjo išnykti, o ne atgimti XIX a. pabaigoje. Jos atgimimas ir savos valstybės sukūrimas buvo nesusipratimas. Vasario 16–oji buvo trinama iš mūsų atminties visais būdais: buvo tyčiojamasi iš pačios lietuvių tautinės valstybės idėjos, juodinami ir šmeižiami iškiliausi jos kūrėjai, smerkiamos Nepriklausomybės kovos ir drąsieji savanoriai, menkinami ir karikatūrinami savo valstybę išsikovojusios Tautos pasiekti laimėjimai. Ir vis dėlto ta diena gyveno lietuvių protuose ir širdyse, kasmet matomiausiose vietose vis suplevesuodavo rizikavusių ilgais kalėjimo metais drąsuolių keliama Lietuvos valstybę primenanti Trispalvė. Sovietiniai okupantai trypė ir trynė Vasario 16-osios atmintį atvirai ir šiurkščiai – draudė minėti tą dieną ir negailestingai persekiojo ir baudė ją išdrįstančius švęsti Lietuvos patriotus.
Miškas ir mes
Šiemet Trys Karaliai žmonijai atnešė prastą žinią – Amerikoje mirė žodžio laisvė ir tikroji demokratija. Po sausio 6 d. JAV Kapitolijaus šturmo, kuriame, garsiojo prokuroro ir buvusio Niujorko mero Rudulfo Džiulijanio teigimu, rusiškų komandų fone po prezidento Donaldo Trampo šalininkų vėliavomis pagrindinį riaušininkų vaidmenį suvaidino kairuoliškos teroristinės organizacijos ANTIFA nariai.
Miškas ir mes
Valstybiniai ir privatūs miškai – vienodai tausotinas nacionalinis turtas
Politikos varpinė
JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija
Politikos varpinė
„Prisiekiu ginti Lietuvos teritorinį vientisumą...“ girdėjome iš priesaiką priimančio Prezidento lūpų, tą girdėjome iš priesaiką priimančių Seimo narių lūpų, tačiau kai per televiziją šnekėjo kandidatai į ministrus, jų programinės nuostatos rodė, kad jie pasiruošę ne tik šį, bet ir kitus Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką grindžiamus principus pažeisti.
Politikos varpinė
Dobrovolskos kandidatūros į Teisingumo ministrės pateikimas yra tik dar vienas Lietuvoje vykstančio ideologinio lūžio požymis. Jeigu ji bus paskirta, tai reikš, kad Lietuvos vyriausybėje atsiranda pirmoji ne ministrė, bet komisarė. Tai nėra žodžių žaismas.
Redakcijos skiltis
Šiųmečius rinkimus į Lietuvos Seimą laimėjo liberalių pažiūrų politikai, nors šalyje dar ne taip seniai buvo tik 12 nuošimčių tokios pasaulėžiūros rinkėjų. Šįkart tokių balsuotojų buvo kiek daugiau negu 15 procentų. Bet to užteko, kad dvi pačios svarbiausios valdžios šakos atitektų liberalams. Gal kas norės paprieštarauti, kad rinkimus laimėjo ne liberalai, o konservatoriai. Bet tai tik formalus prieštaravimas.
Miškas ir mes
Kažkaip nesimato, nesigirdi ir nesijaučia didelės euforijos po rinkimų. Gal tik Laisvės partijos armonaitės linkusios taškytis pergalės purslais. Bet čia daugiau lemia toks būdas pranešti pasauliui apie bet kokį ryškesnį stiprėjimo krypties pokytį savo kelyje. O šiaip – visuotinis santūrumas ir pagrindinių laimėtojų bei pralaimėtojų stovyklose.
Redakcijos skiltis
Jau visai čia pat. Vos kelios dienos beliko, ir vėl turėsime galimybę esmingai rinktis. Tai labai svarbu. Nors apžvalgininkai vienu balsu teigia, kad didelių stebuklų tikėtis neverta, bet tos galimybės reikšmė vis viena nesumažėja. Taip, stebuklo tikrai nebus, nes jis įvyko 1990 metų kovo 11-ąją, tiksliau, tądien buvo apiformintas, o pradėtas puoselėti nuo 1988 metų birželio 3-osios, kuomet užgimė Lietuvos Sąjūdis.
Miškas ir mes
„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.
Miškas ir mes
Ne vienas ekspertas ir ne vieną kartą yra patvirtinęs akivaizdžią tiesą: silpniausia dabartinės Lietuvos vieta – valstybės valdymas. Tai, kuo galime pasidžiaugti šalyje pirmiausia, yra privačios iniciatyvos, pastangų ir gebėjimų rezultatas. O dažnu atveju, prieš tai dar ir įveikus vienokias ar kitokias valstybės institucijų sukurtas kliūtis bei abejingumą. Ne išimtis buvo ir pastarieji ketveri metai. Pradėta skambiais pažadais apie geriausius profesionalus Vyriausybėje ir proveržį valstybės valdymo srityje.
Miškas ir mes
Kol Vilniaus meras žaidžia smėlio dėžėje, kažkodėl įrengtoje pagrindinėje valstybės aikštėje, toliau tęsiasi keista istorija dėl šalies nacionalinio stadiono statybų. Jau dešimt metų kaip tęsiasi. Bet galo dar nematyti. Tebevyksta teisminiai ginčai – kas, ką ir už kiek gali padaryti. Pirminė nacionalinio stadiono sąmata buvo 80 mln. eurų. Šiuo metu ji jau yra beveik dvigubai didesnė.
|
