Miškas ir mes
Pusė metų dar nėra tas laikas, kai reikėtų tikėtis esminių pokyčių ir rimtesnių veiklos rezultatų naujai įsteigtoje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje, ypač kai pats valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje įmonėje iš karto buvo suplanuotas kaip rimtas, bet neesminis pokytis valstybinių miškų valdymo procese, o konsoliduotos naujosios įmonės veikla iš esmės mažai skiriasi nuo atskirų valstybės įmonių miškų urėdijų vykdytos veiklos.
Miškas ir mes
„Mes pradėjome pernelyg paranojiškai vertinti medžių pavojingumą“, – tokią mintį pasakė vienas žymiausių Europos arboristų Neville’is Fay, kalbėdamas prieš kelerius metus Lietuvos arboristikos centro organizuotoje konferencijoje. Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims.
Miškas ir mes
Žurnalo "Miškai" gegužės mėnesio numeryje spausdinome Miško darbų rangovų asociacijos rezoliuciją, priimtą š. m. balandžio 12 d. ir adresuotą: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdybos nariams, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriui Mariui Pulkauninkui.
Dabar spausdiname VĮ VMU vadovo Mariaus Pulkauninko atsakymus į rezoliucijoje keltus klausimus (kalba netaisyta).
Miškas ir mes
Miškininkystės ir medienos apdirbimo pramonės įmonės laukia gegužę vyksiančios šeštosios tarptautinės miškininkystės parodos „Baltijos miškai“. Naujas parodos partneris, bendrovių „Medeinės parkai“, „Geokupolai“ ir „Ūkas marine“ paslaugas ir gaminius pristatyti pasiruošęs verslininkas Kęstutis Kuoras įsitikinęs, kad paroda skirta ne tik miško technikai demonstruoti, bet ir miško kultūrai ugdyti bei visuomenės požiūriui keisti.
Savas Miškas
Ornitologai Lietuvoje priskaičiuoja trylika pelėdų rūšių. Menkiau besidomintys gamta paprastai žino tik dvi: apuoką ir pelėdą. Kalbant apie apuoką paprastai turima omenyje mažasis apuokas. Šis pelėdų šeimai priklausantis sparnuotis tikrai dažnas. Gyvena mažuose laukų miškeliuose, apsauginėse kelių ar geležinkelių juostose, peri senuose varnų ar šarkų lizduose. O tariant žodį „pelėda“ paprastai turima omenyje naminė pelėda. Būtent šis pelėdų šeimos paukštis kaimo gyventojams žinomas geriausiai.
Pokyčių verpetuose
Dar mokykloje esame išmokę, kad miškai yra planetos plaučiai. Medžiai, kaip ir kiti augalai, naudoja anglies dioksidą, kaupia anglį ir išskiria deguonį. Vis dėlto jei prieš dvidešimt metų didžiausias miškų nuopelnas buvo deguonies išskyrimas, tai šiandien kartu su klimato kaitos mažinimo svarba auga ir miškų, kaip anglį kaupiančios ekosistemos, vaidmuo.
Miškas ir mes
Kai prieš mėnesį Lietuvoje pasklido žinia, kad naujosios, visas 42 šalies miškų urėdijas ir Miškotvarkos institutą sujungusios Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininku išrinktas Gediminas Jasinevičius, nustebo ne tik miškininkai – daugeliui lietuvių pasirodė įdomu, kaip už 1000 km nuo Vilniaus, Šiaurės Karelijoje įsikūrinusiame tarptautiniame Europos miškų institute dirbantis mokslininkas vadovaus valstybinių miškų įmonei.
Pokyčių verpetuose
Kovo 11-tosios Lietuvoje laisvas baltojo raitelio skrydis kažkam labai nepatiko
Miškas ir mes
Ar kada nors matėte gyvačių meilės šokį ant pavasario sniego? Bet ar žinote, kad yra tokių gyvūnėlių, kurie po šios aistros šokio krinta negyvi, bet vis tiek jį šoka?
Miškas ir mes
Gamtai neabejingi Lietuvos keliautojai Simona Vidūnaitė ir Romas Usavičius laimėjo žygiavimo pėsčiomis per Europą konkursą „Eneloop expedition 2100“. Tai paaiškėjo spalio 20 d. Milane. Finaliniame konkurso etape jie aplenkė lenkų ir danų komandas ir pelnė 21 000 eurų prizą. Tarptautinės ekspedicijos „Eneloop expedition 2100“ organizatoriai lietuvių žygeivius atrinko iš 400 pretendavusių komandų. Į finalinį ekspedicijos etapą iškeliavo 3 komandos: lietuviai, lenkai ir danai.
Savas Miškas
Vasarą šilai nepašykštėjo bruknių, rudeniop lyg iš gausybės rago pasipylė grybai. Baravykų užteko visiems, kurie nepatingėjo pasičiupti krepšį ir nulėkti į mišką. Raistuose dar teberaudonuoja pažirę spanguolių karoliukai.
Medis ir aplinka
Kauno visuomenė sunerimo, kai miesto gatvių tvarkytojai be atodairos pradėjo kirsti pagrindinių gatvių medžius. Teko žmonėms išeiti į gatves, aštriai pasisakyti. Įprastiniu būdu pasitelkus policiją kauniečių nuraminti nepavyko, tad ir teko savivaldybės pareigūnams spaudoje atsakyti į visuomenės pateiktus klausimus dėl iškirstų medžių (Kauno diena, 2017 08 19, 3 psl.).
Savas Miškas
Lietuva nėra neįžengiamų džiunglių ar kirvio neliestų miškų šalis. Su plėšriaisiais žvėrimis susiduriame tikrai retai. Tačiau pastaruoju metu internete plinta straipsniai apie Lietuvoje matytas meškas, tad neretam miško lankytojui jau kyla klausimas – ar saugu mūsų miškuose?
Miškas ir mes
Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.
Miškas ir mes
Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks birželio 30 d. (penktadienį) nuo 8 iki 10 val.
Lietuva kur tu eini
Kol Europa blaškosi dėl tolesnės krypties, dauguma jos valstybių skuba įtvirtinti savo tradicijas, sau naudingas sąlygas ar taisykles. O Lietuva pasimetusi tyli. Tiksliau, tylomis vis sparčiau išsivaikšto.
Miškas ir mes
Aplinkos ministerijos siūloma urėdijų pertvarka, it senas vežimas per purvyną, ritasi braškėdama ir vis dar tebetaškydama purvus. Neseniai jo drėbtelėta ant miškų ūkio specialistų, už analizės atlikimą pasiūlius...100 eurų. Ką apie reformą ir reformatorius mano šios srities žmonės? „Miškai“ kalbina Raseinių miškų urėdą Antaną Kilčauską ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorių Marių Aleinikovą.
Būkime sveiki
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.
Miškas ir mes
Net ir intymiausioje savo aplinkoje, kur prabundame kiekvieną rytą, mėgaujamės puodeliu kavos, dirbame ar ilsimės, auginame gėles, įsirengiame akvariumą, nusiperkame šuniuką ar švelniai murkiantį katiną, o pakėlę akis nuo kompiuterio instinktyviai už lango ieškome medžio žalumos, balto debesies krašto ar sparnais mojuojančio priklydusio paukščio.
Lietuva kur tu eini
Lietuviai – konservatyvi tauta. Audringoje geopolitinėje kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų gyvenantiems lietuviams (dėl pavojingos Lietuvos geopolitinės vietos prof. Kazys Pakštas tarpukariu atkakliai ieškojo vietos „antrajai Lietuvai“ – Angoloje, Madagaskare, Argentinoje) tradicijos saugojimas, konservatyvus gyvenimo būdas yra būtinas stabilumo garantas. Dar tiksliau – išlikimo garantas.
|
