Miesto medis – ir estetiškas, ir saugus

/ 2016-06-09
Viešosiose erdvėse ir individualiuose sklypuose augančių želdynų tvarkymas vis dar gali tapti nemalonumų per valdiškus namus priežastimi. Atmetus piktavališkus žmogaus poelgius, neretai nesusipratimų kyla dėl teisės aktų nuostatų, sudarančių galimybes įvairioms interpretacijoms. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė Želdynų įstatymui ir kitiems su želdynais susijusiems teisės aktams tobulinti. Žurnalas „Miškai“ kalbina šios darbo grupės pirmininką aplinkos viceministrą Liną Jonauską.

Naujienos

Šveicarijoje pradėta didžiausio šalyje medinio pastato statyba

2016-06-21

Šveicarijos mieste Vintertūre, Ciuricho kantone, pradėta didžiausio šalyje medinio pastato statyba. Pagal projektą „sue&til“, sudėtingo meandrinio plano statinys atsiras netoli istorinio senamiesčio formuojamame antrame centre Noihegyje, jį sudarys iki 6 aukštų blokai su atikais, virš viešųjų erdvių bus įrengta apie 300 butų. Projektą sukūrė B. Brunerio architektų grupė, statinys bus hibridinis, bet daugiausia iš medžio, didelė dalis bus surenkama iš jau pagamintų elementų.

Miškas ir mes

Miesto medis – ir estetiškas, ir saugus

Viešosiose erdvėse ir individualiuose sklypuose augančių želdynų tvarkymas vis dar gali tapti nemalonumų per valdiškus namus priežastimi. Atmetus piktavališkus žmogaus poelgius, neretai nesusipratimų kyla dėl teisės aktų nuostatų, sudarančių galimybes įvairioms interpretacijoms. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė Želdynų įstatymui ir kitiems su želdynais susijusiems teisės aktams tobulinti. Žurnalas „Miškai“ kalbina šios darbo grupės pirmininką aplinkos viceministrą Liną Jonauską.

Pokyčių verpetuose

Menas ir konfidenciali informacija

Lietuvos televizijos žiūrovai beveik kasdieną mato Vijūnėlės dvaro vaizdą Druskininkuose. Šis reginys įsitvirtina visuomenės sąmonėje kaip pavyzdys, pagal kurį bus tvarkomos vandenų pakrantės Lietuvos kurortuose. Kurorto pastatai priartėja prie vandens, užtveria pakrantę, o krantai išgrindžiami akmenimis.

Miškas ir mes

Miškų vaidmuo tik didės

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės išskirtinis interviu žurnalui Miškai

Miškas ir mes

Lietuvos miškai tvarkomi neblogai

LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus atsakymai į žurnalo Miškai klausimus.

Pokyčių verpetuose

Gerbkime vilką ir žmogų

Tokį straipsnio pavadinimą pasiūlė Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiaus prižiūrėtojas Petras Dabrišius, jau apie 15 metų Laukstėnų kaime globojantis vilkus. Jam pritarė urėdas Bronislovas Banys bei telšiškiai gamtosaugininkai, kalbinti medžiotojai. Jų nuomone, vilkas turi teisę gyventi miške, bet plėšrūnų populiaciją būtina reguliuoti, ypač ten, kur pilkiai įsisuka skersti galvijų, pridarydami ūkininkams didelės žalos.

Pirma buvo žodis

Po dvidešimt penkerių metų

Ketvirtis amžiaus atkurtos valstybės gyvenimo. Regis, šis laikas galėjo tapti nueito Lietuvos Respublikos kelio ir jo galimos tąsos rimtesnių svarstymų metais. Tačiau netapo. Lietuvos bendruomenė tokiems svarstymams pristigo ir intelektualinių galių, ir noro. Prieš metus istoriko Zenono Norkaus studijoje „Du nepriklausomybės dešimtmečiai“ iškelti esminiai, „nepatogūs“ krašto raidos klausimai taip ir liko lėkštėjančioje viešumoje neaptarti. 

Pirma buvo žodis

Klydome, klystame, bet einame į priekį

Pusę šimtmečio buvusi inkorporuota į svetimą imperinę valstybę, Lietuva 1990 m. atgavo nepriklausomybę ir įgijo galimybę pati tvarkyti savo gyvenimą. Dabar, po 25 metų, šalies ekonominio būvio su anų laikų situacija net lyginti neįmanoma.

Redakcijos skiltis

Galvokime ir apie būsimus šimtmečius

Minėdami atkurtos Lietuvos dvidešimtpenkmetį, turime pripažinti, kad mums sunkiai sekasi kurti tikrai demokratišką ir gyvybingą šiuolaikinę valstybę. Nors matome ir neabejotinų šalies laimėjimų, bet kasdieniame gyvenime, kad ir kur pažvelgsi – įsisenėjusios bėdos. Už tai atsakomybė tenka mums visiems, šiandien gyvenantiems šiame Baltijos pakraštyje. Bet labiausiai – mūsų valdžiai, turinčiai reikiamus įgaliojimus veiksmingai tvarkyti kraštą. Tvarkyti, kad būtų ne gėda prieš mus pačius bei likusį pasaulį. 

Redakcijos skiltis

Vargas dėl Vyčio

Ir aš tvirtai manau, kad po Kovo 11-osios suklysta atkuriant ir įteisinant vieną iš svarbiausių mūsų tautos simbolių. Suklysta, nes dailininkui Arvydui Každailiui akivaizdžiai nepasisekė sukurti XXI a. lietuvius įkvepiančio, skatinančio, vienijančio, keliančio pasididžiavimą ženklo, o mes ėmėme ir patvirtinome nei šiokį, nei tokį jo kūrinį.

Pirma buvo žodis

Dvilypė Lietuva

Pažvelgus į Lietuvos nueitą 25 metų kelią po Kovo 11-osios, aiškiai matyti, kad galima parašyti du diametraliai priešingus straipsnius.