Lietuvai svarbiau, ne kas, o koks jos miškų šeimininkas

Algimantas Patašius / 2020-12-29

Valstybiniai ir  privatūs miškai – vienodai tausotinas nacionalinis turtas

Taip turi būti sveiko proto valdomoje šalyje. Vienadieniai piniginiai interesai – suprantamas dalykas, pvz., turgaus prekyboje: atvežei, pardavei – uždirbai, jei nepardavei – rytoj prekė gal suges, teks ją išmesti, turėsi nuostolį. O miškas kasdien, kas minutė neša naudą stovėdamas šimtą metų gyvas žalias, nesvarbu, kieno jis – valstybės ar privataus savininko. Tai niekuo nepakeičiama, gyvybiškai svarbi ir tausotina biosferos dalis. Apie tai sužinome jau mokyklos suole, ir niekas dėl tokios universalios miško naudos nesiginčija. Tokia filosofija remiasi ir ES priimta plėtros kryptis, vadinamasis „žaliasis kursas“.


Naujienos

Bendrovė GEDOR ir tradicijos

2021-01-22

Kirvakočiai iš sintetinių medžiagų populiarėja dėl menamo jų patvarumo, nors yra brangesni. Tačiau Vokietijos bendrovė GEDORE, gaminanti rankinius įrankius ir veikianti daugiau nei 70-je šalių, laikosi tradicijų ir tiekia kirvius mediniais uosio arba kiek brangesnius amerikinio riešutmedžio (hickory) kirvakočiais. Mat jie amortizuoja kirčio atatranką ir tausoja riešo sąnarius. Bendrovė prieš 100 metų įkurta Remšaide iš Klaipėdos krašto kilusių trijų brolių Dowidat (Dovydaičių), pavadinimas – santrumpa iš GEbrüder DOwidat REmscheid (broliai Dovydaičiai Remšaide).

Miškas ir mes

Lietuvai svarbiau, ne kas, o koks jos miškų šeimininkas

Valstybiniai ir  privatūs miškai – vienodai tausotinas nacionalinis turtas

Politikos varpinė

Laplaso demonas

JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

Politikos varpinė

Prisiekiu ginti

„Prisiekiu ginti Lietuvos teritorinį vientisumą...“ girdėjome iš priesaiką priimančio Prezidento lūpų, tą girdėjome iš priesaiką priimančių Seimo narių lūpų, tačiau kai per televiziją šnekėjo kandidatai į ministrus, jų programinės nuostatos rodė, kad jie pasiruošę ne tik šį, bet ir kitus Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką grindžiamus principus pažeisti.

Politikos varpinė

Vytautas Radžvilas: E. Dobrovolska – tobula ministrė

Dobrovolskos kandidatūros į Teisingumo ministrės pateikimas yra tik dar vienas Lietuvoje vykstančio ideologinio lūžio požymis. Jeigu ji bus paskirta, tai reikš, kad Lietuvos vyriausybėje atsiranda pirmoji ne ministrė, bet komisarė. Tai nėra žodžių žaismas.

Redakcijos skiltis

Tikimės

Šiųmečius rinkimus į Lietuvos Seimą laimėjo liberalių pažiūrų politikai, nors šalyje dar ne taip seniai buvo tik 12 nuošimčių tokios pasaulėžiūros rinkėjų. Šįkart tokių balsuotojų buvo kiek daugiau negu 15 procentų. Bet to užteko, kad dvi pačios svarbiausios valdžios šakos atitektų liberalams. Gal kas norės paprieštarauti, kad rinkimus laimėjo ne liberalai, o konservatoriai. Bet tai tik formalus prieštaravimas.

Miškas ir mes

Kur džiugesys?

Kažkaip nesimato, nesigirdi ir nesijaučia didelės euforijos po rinkimų. Gal tik Laisvės partijos armonaitės linkusios taškytis pergalės purslais. Bet čia daugiau lemia toks būdas pranešti pasauliui apie bet kokį ryškesnį stiprėjimo krypties pokytį savo kelyje. O šiaip – visuotinis santūrumas ir pagrindinių laimėtojų bei pralaimėtojų stovyklose.

Redakcijos skiltis

Pagaliau

Jau visai čia pat. Vos kelios dienos beliko, ir vėl turėsime galimybę esmingai rinktis. Tai labai svarbu. Nors apžvalgininkai vienu balsu teigia, kad didelių stebuklų tikėtis neverta, bet tos galimybės reikšmė vis viena nesumažėja. Taip, stebuklo tikrai nebus, nes jis įvyko 1990 metų kovo 11-ąją, tiksliau, tądien buvo apiformintas, o pradėtas puoselėti nuo 1988 metų birželio 3-osios, kuomet užgimė Lietuvos Sąjūdis.

Miškas ir mes

Kryžkalnyje – atidengiamas memorialas Lietuvos partizanamas

„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.

Miškas ir mes

Prarastas laikas

Ne vienas ekspertas ir ne vieną kartą yra patvirtinęs akivaizdžią tiesą: silpniausia dabartinės Lietuvos vieta – valstybės valdymas. Tai, kuo galime pasidžiaugti šalyje pirmiausia, yra privačios iniciatyvos, pastangų ir gebėjimų rezultatas. O dažnu atveju, prieš tai dar ir įveikus vienokias ar kitokias valstybės institucijų sukurtas kliūtis bei abejingumą. Ne išimtis buvo ir pastarieji ketveri metai. Pradėta skambiais pažadais apie geriausius profesionalus Vyriausybėje ir proveržį valstybės valdymo srityje.

Miškas ir mes

Karantino sūpuoklėse

Kol Vilniaus meras žaidžia smėlio dėžėje, kažkodėl įrengtoje pagrindinėje valstybės aikštėje, toliau tęsiasi keista istorija dėl šalies nacionalinio stadiono statybų. Jau dešimt metų kaip tęsiasi. Bet galo dar nematyti. Tebevyksta teisminiai ginčai – kas, ką ir už kiek gali padaryti. Pirminė nacionalinio stadiono sąmata buvo 80 mln. eurų. Šiuo metu ji jau yra beveik dvigubai didesnė.

Redakcijos skiltis

Po medžiu

Štai ir apsisuko pirmasis Gitano Nausėdos ratas Prezidentūroje. Greitai užsivėrė metai, bet tikro šalies lyderio ir valstybės vadovo kaip ir nematėme. Girdėjome drungnus, politkorektiškus pasisakymus ir vertinimus įvairiais mūsų bendro gyvenimo klausimais, bet lyderystės, išmintingo ir kryptingo veiksmo nematėme. Todėl lyderystę lengvai perėmė šalies Ministras Pirmininkas, palaikomas Seimo daugumos. 

Redakcijos skiltis

Robotėjimas

X Æ A-12. Tai ne kokios nors elektroninės naudmenos ar kokios prekės arba gaminio kodas. O elektroninės muzikos atlikėjos Grimes ir garsaus JAV verslininko Elono Musko pirmagimio sūnaus vardas. Ir nors kiekvienas to vardo ženklas turi savo prasmes ar tiesiogines sąsajas realiame gyvenime, ką galima pasakyti apie tokio vardo turėtoją?

Miškas ir mes

Internetinės programos darbui miške

MSK „Miško žemė“ kolegoms miškininkams siūlo informaciją, kaip kai kuriuos darbus atlikti  nuotoliniu būdu. Tokias galimybes suteikia debesų kompiuterijos panaudojimas miškininkystės versle. Planuojant bei skirstant darbus, miško savininkui gali pasitarnauti skaitmeninės technologijos. Senai pamiršome popierinius žemėlapius keliaudami automobiliu. Dabar ir elektroniniai medynų planai, perkelti į mobilius prietaisus, padės surasti reikiamus objektus, sklypų ribas miškuose, leis lengvai pasidalinti nuorodomis su kolega ar rangovu. Android telefone aplikacija nemokama. 

Miškas ir mes

(Iš)bandymas

Gal pastebėjote, kad miestų parkuose ir aplinkiniuose miškeliuose staiga padaugėjo bėgiojančiųjų. Tai netikėtas šalutinis koronaviruso poveikis. Nuo „senųjų“ bėgikų naujieji skiriasi ne tik stilinga apranga bei savo fizinės būklės sekimo įrankiais, kurie kas akimirką jiems praneša: jau tiek nubėgta, tiek kalorijų sudeginta, toks mano greitis, dar tiek liko… Treniruoklį iškeitus į vingiuotą takelį, įprotis fiksuoti kiekvieną savo žingsnį bei juo viešai dalintis su kitais išlieka.

Savas Miškas

Atsakinga miškininkystė – išeitis miško šeimininkui

Dažnas sąmoningas miško savininkas nekerta savo miško vien todėl, kad nenori sunaikinti savo turto, savo miško ekosistemos. Šiandien paplitęs, ypač intensyvus miško naudojimas daug kam yra nepatrauklus. Nuovokus ūkininkas supranta, jog nukirtus savo mišką plynai, teks įsivelti į ilgą želdinių atkūrimo ir priežiūros maratoną. Ką daryti?

Miškas ir mes

NMA kviečia kreiptis dėl paramos miškui įveisti

Nuo kovo 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai pirmasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais.

Savas Miškas

Pavasario dvelksmas

Laukiantiems pavasario pirmiausiai teks atsakyti į klausimą: ar tikrai buvo šiemet žiema? Besniegės žiemos pajūryje – įprastas dalykas, bet Ignalinos krašte nepamenu žiemos, kad sniegas būtų laikęsis trumpiau negu mėnesį. Šįmet panašu, kad taip bus. Akivaizdu, kad gamtoje vyksta ženklūs pokyčiai. Ir kad dalis tų pokyčių mums tikrai nepatiks.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Pataisos ar patąsos?

Metų sąvartoje pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos tikro susidomėjimo sulauks tik prasidėjus jų svarstymui Seime. Vadovaujantis gerąja viešųjų ryšių praktika penktadienio pavakare Prezidentūros paskelbta iniciatyva kol kas tik kritikuojama dėl esą galinčių kilti pavojų žmogaus teisėms.

Redakcijos skiltis

Ryškių pokyčių metai

Praėjusių metų politinis marmalas neužgožė svarbiausios šventės Lietuvoje. Kaip jau ne vieną tūkstantį kartų savo šeimose gražiai susėdome prie bendro Kūčių stalo, džiugiai atšventėme Kalėdas ir maloniai panirome į tarpušvenčio dvisavaitį, leidusį ramiai įsivertinti praėjusį laiko tarpsnį ir mesti žvilgsnį bent iki kitos metų sąvartos.

Žmogų pažinsi iš valdžios

Kartelė, slenkstis ar barjeras?

Ginčą dėl „trijų procentų“ paveldėjome iš praėjusių metų. Seimas nusprendė, kad mandatų dalybose galėtų dalyvauti tris procentus rinkėjų balsų gavusios partijos ir penkis procentus surinkusios koalicijos. Prezidentas vetavo tokias Rinkimų įstatymo pataisas. Teigiama, esą jis paremtų nuosaikesnes keturių ir šešių procentų ribas, vietoj dabar taikomų penkių ir septynių. Tai nėra vien priešrinkiminiai gudravimai ar skaičių ekvilibristika, bet svarbus politinės kultūros klausimas.