Naujienos

Miškų apsaugos tarnyba prieš žievėgraužius

2017-06-25

Austrijoje pernykštė vasara buvo labai palanki veistis medžių kenkėjams žievėgraužiams (Ips typographus), labiausiai vabalai puolė eglynus. Nepaisant pastangų miškuose sudoroti pažeistą medieną, jos kiekis nesumažėjo, o rudeniop net padidėjo 200 000 ktm – iki 2,63 mln. ktm. Vietomis prieš žiemą jau trečia vabzdžių karta buvo pakankamai išsivysčiusi, kad sėkmingai peržiemotų. Miškų apsaugos tarnyba parengė rekomendacijas visiems miškų naudotojams, kad šiemet bendromis pastangomis būtų sustabdytas vabzdžių plitimas ir nesusiformuotų nauji jų židiniai.

Nuotraukoje – Ips typographus darbas

Mangrovių miškai

2017-06-21

Daugiausia mangrovių miškų auga Indonezijos, Brazilijos, Meksikos, Nigerijos, Tanzanijos pakrantėse. Jie teikia keleriopą naudą: tai įvairių žuvų prieglobstis, tradicinė žūklės vieta pajūrių gyventojams, saugo krantus nuo bangų erozijos, cunamių potvynių, sukaupia daug anglies iš atmosferos. Tarptautinis miškų tyrimo centras CIFOR paskelbtoje studijoje pažymi, jog prižiūrėdamos milijonus hektarų šios miškų juostos valstybių administracijos veikia neefektyviai, teisinė bazė supainiota, atsakomybe dalijasi kartais skirtingos ministerijos (pvz., miškų ir žvejybos) ir t. t. CIFOR rekomenduoja didelę dalį rūpesčio patikėti vietos bendruomenėms, finansiškai remiant valstybei. 

Paskelbė sprendimą

2017-06-16

 

Š.m. birželio 7 d. dvidešimties minučių posėdyje Visuomenės informavimo etikos komisija svarstė D. Šerono skundą dėl portalo zurnalasmiskai.lt redaktoriaus veiksmų ir po savaitės paskelbė savo sprendimą: 

Pripažinti, jog VšĮ „Baltijos miškai“, 2017 m. vasario 10 d. portale zurnalasmiskai.lt paskelbdama žinutę „Buvęs žurnalo MIŠKAI reklamos padalinio vadovas D. Šeronas galutinai prarado redakcijos pasitikėjimą ir yra atleistas nuo vykdytų pareigų. Nuo š.m. vasario 10 d. jisai jau nebedirba žurnale ir neturi teisės atstovauti leidinio jokiais klausimais“, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 53 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

MIŠKŲ praneš.

Šiaurės šalių mokslininkai ir kosminių tyrimų agentūros ESA programa

2017-06-15

 

Pagal Europos kosminių tyrimų agentūros ESA programą Copernicus, Žemės palydovai Sentinel siunčia keleriopos raiškos skaitmeninius planetos paviršiaus vaizdus. Šiaurės šalių mokslininkų grupė, suburta Suomijos technologijų tyrimų instituto VTT, sukūrė naują vaizdų analizės metodą, leidžiantį nustatyti įvairius aukštesnių nei 10 m medynų parametrus, taip pat augalų fotosintezės procese sukaupiamos ir gyvų augalų bei yrančios organinės medžiagos dirvoje išskiriamos anglies kiekį. Tai naudinga klimato kaitos faktoriams vertinti.

Vizualizacijoje – ESA palydovas Sentinel 2

„Greenpeace Canada“ siekia bendrovę priversti laikytis savo įsipareigojimų

2017-06-08

Kanados Ontario aukščiausiasis teismas atmetė popieriaus ir celiuliozės pramonės milžino „Resolute Forest Products“ 7 mln. dolerių ieškinį aplinkosaugos organizacijai „Greenpeace“ neva dėl šmeižto. Bendrovė Šiaurės Amerikoje valdo beveik 15 mln. ha miškų, daugiausia priklausančių Kanados valstybei. „Greenpeace Canada“ seniai siekia bendrovę priversti laikytis savo įsipareigojimų. 2014 m. bendrovė jau prarado tris FSC sertifikatus 9-iems mln. ha savo valdomų miškų. „Greenpeace“ žada toliau tęsti Šeino Mofato (Shane Moffatt) vadovaujamą protestų kampaniją.

Nuotraukoje – „Greenpeace Canada“ aktyvistas Š. Mofatas

CIFOR parengė Borneo salos atlasą

2017-05-29

Tarptautinis miškininkystės tyrimų centras CIFOR parengė Borneo salos atlasą, detaliai rodantį miškų kaitą ir jos priežastis nuo 1973 m. Borneo – trečia pasaulyje ir didžiausia Azijoje sala, ją dalijasi Malaizija, Indonezija ir Brunėjus. Miškai čia nyksta dėl jų sąskaita plečiamų aliejinių palmių plantacijų. Tyrimas rodo, kiek kuri bendrovė savo veikla prie to prisideda. Malaizijos dalyje dažniausiai plantacijos veisiamos tiesiog sunaikinant mišką, Indonezijos dalyje (Kalimantane) daugiau laikomasi „nulinės deforestacijos“ principo ir plantacijos sodinamos apleistų, degradavusių žemių plotuose, bet ir čia padėtis prastėja.