Medinės architektūros galimybės

Naujojoje Zelandijoje, netoli Naujojo Plimuto (New Plymouth) uostamiesčio pastatyta mokykla apdovanota Timber Design Award prizu. Ji ne tik keičia požiūrį į edukacijos normas, bet ir atskleidžia naujas medinės architektūros bei statybos galimybes. 60 ha plote, kur tebuvo ganyklos pašiūrė arkliams, nuo 2018 m. pastatyta grupė pastatų, suręstų beveik vien iš medienos, juose nėra stačiakampėmis plokštumomis apribotų erdvių. Pati aplinka formuoja kitonišką mokinių pasaulėjautą.   

Baltasis kiškis – metų žvėrelis Vokietijoje

Vokietijos 2025 metų žvėreliu paskelbtas baltasis kiškis Lepus timidus varronis – labai reta, tik Bavarijos Alpėse, daugiau kaip 1,3 km aukštyje gyvenanti rūšis. Žvėrelis prisitaikęs gyventi šaltyje ir sniege: kailis tankus, kojos, ausys trumpokos, o pėdos plaukuotos ir plačios. Bet žiemoms trumpėjant kiškio vasaros kailis tampa baltas dar nepasnigus ir lieka baltas sniegui greitai nutirpus, tad gyvūnėlį lengvai pastebi grobuonys – lapės ir ereliai. Kita grėsmė – gausėjančios kalnų slidinėjimo trasos.

Medis vėjo jėgainėje

Pradėjo veikti pirmoji pasaulyje vėjo jėgainė, kurios 150 m bendro (su sparnais) aukščio bokštas ne plieninis, o medinis, iš klijuotų sluoksnių. Jos galia tokia pat, kaip panašaus dydžio plieninės – 2 MW, pakankama aprūpinti energija 1000 namų ūkių. Bokštas sustatomas iš 7 sujungtų cilindrų, kiekvienas jų – iš 4 segmentų, šių iš viso 28, tad į vietą atvežti bokštą nesudėtinga. Lyginant su plieniniais, jis tarnaus tiek pat – 25–30 metų, bet turi ir pranašumų: lengvesnis, paslankesnis, atitarnavęs gali būti panaudotas kitur statyboms arba kurui, be to, daug pigesnis. Taigi firmos Modvion naujovė atveria naują perspektyvą energetikoje.

Nuotraukoje – Modvion bokšto statyba

Kankorėžių derlius Latvijoje

Latvijos valstybinė miškų bendrovė „Latvijas valsts meži“ eglių sėklų plantacijose renka pernykštį kankorėžių derlių ir doroja aižyklose. Eglių sėklos paprastai renkamos nuo spalio iki kovo mėn., jų uždera ne kasmet. Šiemet planuojama surinkti apie 560 hektolitrų kankorėžių, iš jų tikimasi gauti apie 300 kg aukščiausios kokybės sėklų. Apie 80 % viso reikiamo sėklų kiekio bus paruošta rytinėje ir vidurio Latvijoje, nes vakarinėje zonoje surinktos sėklos tinkamiausios tik šios zonos miškų atnaujinimui. 

Nuotraukoje – meistras Ivaras Kalejas dirba nuo 1895 m. veikiančioje aižykloje Vijcieme

Atšauktas draudimas

Škotijos vyriausybė atšaukė nuo balandžio 1 d. turėjusį įsigalioti draudimą naujuose ir atnaujintuose namuose šildymui naudoti tiesiogiai deginamą kurą – malkas, dujas ar naftos produktus. Pagal New Build Heat Standard reikalavimus, šildymui galėtų būti naudojamos tik oro neteršiančios sistemos, kaip kad šilumos siurbliai, saulės šilumos kaupyklės, elektra ir pan. Tokiems reikalavimams ypač priešinosi salų ir kaimo vietovių gyventojai, tad ir naujus namus leidžiama šildyti malkomis, bet dujų ir naftos draudimas išlieka.

Švytintis augalas

JAV mokslininkas dr. Kytas Vudas (Keith Wood) su bendradarbiais išvedė naktimis švytinčių petunijų rūšį. Dieną ši darželių ir balkonų gėlė niekuo nėra ypatinga, bet joje yra įdiegtas tamsoje švytinčio grybo Neonothopanus nambi genas. Naktį augalas skeidžia ramią, žmogui miego netrikdančią šviesą. Petunija JAV plačiai paplitusi, ji nėra vietinė, bet nelaikoma invazine, maža pavojaus, kad pakeistas genas paplis vietiniuose augaluose. Bet prireikė 10 metų, kol JAV institucijos pripažino išradimą leistinu. 

Didėjantis miškų plotas Vengrijoje

Pasak Vengrijos dienraščio Magyar Nemzet, per pastaruosius 100 metų miškų plotas šalyje padvigubėjo. Dabar vyriausybė siekia iki 2030 m. miškų plotą padidinti nuo 2 mln. iki 2,5 mln. ha. Vykdoma ir gyvenviečių apželdinimo programa, ketvirtojoje jos fazėje Žemės ūkio ministerija teikia paramą apželdinant mažiau nei 10 000 gyventojų turinčius miestelius, juose iki metų pabaigos planuojama pasodinti 56 000 medelių. 

Nesibaigiančios paieškos

Vokietijoje vis dar nesurastos ir neištirtos vietos saugiai visiems laikams padėti atominio kuro atliekoms. Pasak naujausios studijos, šios paieškos užtruks 43 metais ilgiau, nei iš pradžių planuota. Silpnai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinėje sankrovoje buvusioje druskos kasykloje Morslebene (Saksonijoje-Anhalte) jau sudėta daug konteinerių, bet didžiausio radioaktyvumo atliekoms saugoti vietų dar nėra. Iki 2050 m. turi būti surastos ir parengtos saugyklos po žeme 20 000 m³ kiekiui aukščiausio radioaktyvumo atliekų, susikaupusių Vokietijoje per 60 atominės energetikos metų. Tai tėra 5 % radioaktyvių atliekų, bet jose sukaupta daugiau kaip 90 % visose atliekose esančio radioaktyvumo potencialo.

Nuotraukoje – atominių atliekų saugykla Morslebene

Kad turistai netrikdytų koalų

Australijos turistai mėgsta gamtos parkuose fotografuotis su koalomis, jas glostyti, imti ant rankų. Tačiau dabar daugumoje Australijos valstijų liesti tuos žvėrelius uždrausta. Koalos minta sunkiai virškinamais eukaliptų lapais, gamtoje jos miega apie 20 valandų per parą, kad sukauptų energijos, o žmonių lankomuose parkuose jos nuolat trikdomos, priverstos ištisas dienas būti budrios ir patiria nuolatinį stresą. Tik Pietų Australijoje ir Kvynslende, kur beveik prieš šimtmetį įsteigtas seniausias koalų rezervatas, leidžiama artimiau bendrauti su koalomis, bet irgi ne nuolatos.