Tobula ženklinimo sistema

Austrijos startuolių grupė „Beetle ForTech“ (sutr.„Beetle For(est) Tech(nology)“) sukūrė tobulą medienos ženklinimo sistemą, kuri leis atpažinti ir pašalinti iš rinkos nelegaliai iškirstą medieną, o tokia dabar sudaro iki 30 % pasaulyje paruošiamos medienos. Iki šiol tiksliai nustatyti medienos kilmę buvo galima tik su brangių laboratorinių tyrimų pagalba, todėl tiekimo grandinėse šiaip pasitenkinama dokumentų įrodymais. Naujasis įtaisas rankiniu būdu ar jau kirtimo galvutėje žymės rąstą giluminiu nematomu kodu, kurį vėliau bus lengva perskaityti išmaniuoju telefonu, jame bus ir medžio kilmės koordinatės.

Nuotraukoje – „Beetle ForTech“ grupė

Keliai nacionaliniame parke

Kipro vyriausybė pasirašė 6,3 mln. EUR kontraktą su privačia bendrove, kuri imasi pagerinti 13,4 km kelių tinklą nacionaliniame miško parke Akamas, užimančiame 230 ha pusiasalį salos šiaurės vakaruose. Įgyvendintas planas pagerins kelių saugumą, leis reguliuoti tranzitą per parko teritoriją ir sustabdyti judėjimą ne keliais, ypač rizikinguose ruožuose, užtikrinti reikiamą aplinkosaugos režimą europinės reikšmės Natura 2000 teritorijose. Bus įgyvendinami ir kiti parko veiklos tobulinimo planai.

Nuotraukoje – Akamas nacionalinis parkas

Medienos granulių importas į Vokietiją

Pasak portalo holzkurier.com, medienos granulių importas į Vokietiją pernai per I pusmetį buvo 170 000 t, šiemet per tą patį laikotarpį 175 000 t. Importas iš Rusijos išaugo net 280 % – iki beveik trečdalio viso importuoto kiekio. Kitos svarbios granulių Vokietijai tiekėjos – Lenkija, Danija ir Belgija, iš jų įvežta 44 % viso kiekio. Importas iš Lietuvos išaugo net 1 103 % – iki 3 700 t nuo 300 t pernai per tą patį laikotarpį.

Išvados apie kavą

Kava – bent 2–3 puodeliai per dieną – ne tik mažina širdies ligų ir ritmo sutrikimų riziką, bet ilgina gyvenimą tiek sveikiems, tiek sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokias išvadas, neigiančias nuomonę apie kavos žalą širdies sveikatai, šiemet vykusioje Amerikos kardiologijos kolegijos 71-ojoje kasmetinėje sesijoje skelbė prof. dr. Peteris Kistleris iš Melburno, širdies tyrimų Bakerio institute grupės vadovas. Jo komanda remiasi UK BioBank sukaupta informacija – tai plati duomenų bazė apie daugiau nei pusės mln. žmonių sveikatą per pastarąjį dešimtmetį.

Nuotraukoje – kavamedžio vaisiai

Aukščiausias medinis pastatas pasaulyje

Masyvios medienos 86,6 m statinys „Ascent“ Milvokyje (JAV, Viskonsino valst.) pagal Korb + Associates Architects projektą š. m. liepos mėnesį sertifikuotas kaip aukščiausias medinis pastatas pasaulyje, pralenkęs 85,4 m aukščio „Mjostarnet“ Norvegijoje. 25 aukštų bokštas pastatytas iš klijuotų sijų ir laminuotų plokščių CTL, tik pamatas ir laiptų bei liftų šachtos iš betono. Pastato išorės apdailai daugiausia panaudotas stiklas. Pirmuosiuose 6 aukštuose įrengtos prekybos, poilsio erdvės ir mašinų stovėjimo vietos, aukščiau – butai.

Nuotraukoje – „Ascent“ pastatas (centre)

Itin tausojanti gamtinę aplinką ir žmogaus galias mašina

Bendradarbiaujant Švedijos miškų pramonės bendrovėms Södra, Sveaskog, SCA, Holmen, Norra Skog, Mellanskog, Stora Enso ir BillerudKorsnäs kartu su mašinų gamintoja Komatsu Forest sukurta nauja, itin tausojanti gamtinę aplinką ir žmogaus galias mašina, vadinama Centipede. Ji išlaikė pirmuosius bandymus ir teikia daug vilčių: mažai ardo miško paklotę, yra greitesnė, operatoriui dirbti patogiau. Nauja vikšrų sistema, daug kitų patobulinimų žymiai padidino mašinos našumą. 

Nuotraukoje – mašina Centipede

Voverė skraiduolė

Voverė skraiduolė Pteromys volens – Eurazijos šiaurės gyventoja, ES negausiai paplitusi tik P. Suomijoje ir Š. R. Estijoje, čia ji yra saugoma rūšis. Gyvūnėlis perpus mažesnis už mūsiškę voverę, turi išskleidžiamą skraistę tarp priekinių ir užpakalinių kojų ir gali toli sklęsti oru. Tačiau yra baikštus ir aktyvus daugiausia naktį. Kad daugiau sužinotų apie šį gyvūną ir jo arealą, šiemet Estijos mokslininkai pasitelkė dresuotus Niufaundlendo veislės šunis, kurie aptinka šiaip nepastebimus skraiduolių veiklos ženklus. 

Nuotraukoje – voverė skraiduolė Pteromys volens

Medžių fenologiniai stebėjimai apie klimato kaitą

Žurnale „Nature Climat Change“ Šveicarijos mokslininkai, remdamiesi medžių fenologinių stebėjimų faktais, skelbia duomenis apie Žemės klimato kaitą. Be kita ko, autoriai analizuoja seniausius išlikusius reguliarius duomenis apie medžių žydėjimo ir sulapojimo metą, pvz., Kinijoje nuo XIX a., Europoje nuo XVIII a., Japonijoje – dar seniau. Akivaizdu, kad klimatui šylant medžių vegatacijos periodas ilgėja, ypač pastaruosius 4 dešimtmečius. Dabar, pvz., Šveicarijoje vegetacija prasideda mėnesiu anksčiau, negu 1950 m., o Japonijoje, Kioto apylinkėse, 2021 m. pavasaris buvo ankstyviausias per pastaruosius 1200 metų.

Tropikų medžių kamienų rievės

Tropikų medžių kamienų skerspjūviai yra be aiškių metinių rievių, nes per metus aplinkoje nebūna temperatūros ir drėgmės svyravimų. Bet pastaraisiais dešimtmečiais medienos rievių formavimasis pastebimas šimtuose tropikų medžių rūšių, kurios jautrios sausroms ir kasmet bent mėnesį išgyvena lietaus stygių. JAV Arizonos universiteto mokslininkai tyrė šį reiškinį plačioje juostoje tarp 30° šiaurės ir pietų lygiagrečių. Paaiškėjo, kad sausesnių ir karštesnių metų efektas ryškesnis pusiaujo zonoje, negu vidurinėse platumose, tokiais laikotarpiais tropikų medžiai kur kas mažiau kaupia iš atmosferos CO2. Apie tai rašoma žurnale Nature Geoscience.