Paukščių snapai ir vaisių sėklos

2022-07-05

Šveicarijos aplinkos tyrimų institutas WSL paskelbtoje studijoje rodo, kad atogrąžų miškų paukščių snapai dydžiu atitinka aplinkoje esančių medžių vaisius, kurių sėklas tos rūšies paukščiai pasėja. Faktus apie tokią per milijonus evoliucijos metų susiformavusią rūšių sąveiką mokslininkai surinko pirmąsyk globaliu mastu. Tyrimų duomenys svarbūs gamtinių bendrijų išsaugojimui, taip pat padeda rasti sunaikintų miškų ir jų ekosistemų atkūrimo sprendimus.

Nuotr. – Tukanas (Pteroglossus torquatus) Belize lesa sunokusius palmės vaisius

Plastikų mikrodalelytės ir Žemės atmosferoje

2022-06-30

Seniai žinoma, kad plastikų atliekomis dabar užteršti visi pasaulio vandenynai. Tačiau plastikų mikrodalelytės plevena ir Žemės atmosferoje, jos nunešamos labai toli ir gali net veikti planetos klimatą, absorbuodamos arba atspindėdamos Saulės radiaciją. Naujosios Zelandijos Viktorijos universiteto Velingtone ir Kanterberio universiteto mokslininkai tiria ore pasklidusių mikroplastikų poveikį žemės klimatui. Modeliavimo metodais nustatyta, kad mikroplastikai atmosferoje vienu atveju gali slopinti saulės radiaciją, kitu atveju prisidėti prie „šiltnamio efekto“, bet kol kas jų poveikis mūsų klimatui nežymus, nors jų yra jau visur – nuo gyvų organizmų iki Antarkties ledynų. Kitas dalykas – šių medžiagų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Įstatymas draudžiantis prekybą nelegalia mediena

2022-03-30

Nuo š. m. sausio 1 d. Šveicarijoje įsigalioja dar 2019 m. parlamento priimtas naujos redakcijos aplinkos apsaugos įstatymas, draudžiantis prekybą nelegaliai paruošta mediena ir jos produktais. Sykiu įsigalioja naujos prekybos mediena taisyklės. Nelegalūs kirtimai ir jų ekonominiai, socialiniai bei ekologiniai padariniai – pasaulinė problema, su ja kovoti priimti įstatymai JAV, Australijoje, taip pat ES (European Timber Regulation). Nauju įstatymu Šveicarija pašalina kliūtis dalyvauti platesnėje medienos rinkoje.

Nuotraukoje – Šveicarijos parlamento rūmai

Pažadėjai – ištesėk

2022-02-03

Bus tikrinama, ar agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantys ūkininkai laikosi gamtosauginių įsipareigojimų

Kovo 1 d. – svarbus įsipareigojimų terminas ūkininkams, kurie vykdo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas.

Nuo vasario 15 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai pradės tikrinti ūkininkus, kurie iki kovo 1 d. įsipareigojo išlaikyti pasėlius, ražienas.

Ūkininkai, vykdantys įsipareigojimus pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pasėtus tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus turi išlaikyti iki kovo 1 d., neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie vykdo veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, įsipareigojo nupjautų javų laukų neaparti iki kovo 1 d., iki ražienų aparimo nenaudoti įsipareigotame plote augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų bei srutų po derliaus nuėmimo, taip pat nekalkinti ir neskusti ražienų. Be to, įsipareigojo nuėmę derlių sutvarkyti šiaudus įsipareigotame plote, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti bei paskleisti juos dirvos paviršiuje.

Ar laikosi įsipareigojimų ūkininkai, gaunantys kompensacines išmokas už šlapynių tvarkymą („Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) ir dalyvaujantys nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimo veiklose, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai pradės tikrinti nuo kovo 2 dienos.

Ūkininkai, kurie įsipareigojo pagal veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, turėjo nušienauti likusį deklaruotą plotą (50 proc.) ir žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. Jei žolei išvežti reikalinga technika negalėjo įvažiuoti į lauką dėl aukšto gruntinio vandens lygio, iki spalio 1 d. nušienautą žolę turėjo sukrauti į krūvas, žolė turi būti išvežta iš lauko iki kovo 1 d. Šio įsipareigojimo turi laikytis ir dalyvaujantieji veikloje „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“.

Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, jog ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, nenuganytos žolės likučius turi nušienauti, o nušienautą žolę pašalinti iki kovo 1 d. Nenušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

NMA praneš.

Daugiau žaliųjų miestų Europai

2021-12-01

Šiemet ES paskelbė kampaniją „Daugiau žaliųjų miestų Europai“, jos iniciatorė – Europos medelynų asociacija ENA (European Nurserystock Association). Kampanijos tikslas – miestų komunalinę valdžią, plėtros planuotojus, kraštovaizdžio architektus, želdynų, parkų šeimininkus paskatinti labiau rūpintis miestų žaliąja aplinka. Kampanijoje dalyvauja 13 šalių (Lietuvos tarp jų nėra). Į geriausią vertinimą pretenduoja įvairūs projektai – pavyzdžiui, mokyklų, ligoninių aplinka, renatūruojami verslų plotai, parkai, nauji gyvenamieji rajonai ir t.t. Šių metų gruodžio mėnesį bus apdovanoti prizo European Green City Awards laimėtojai. 

Vokietijos nacionalinio paveldo medis

2021-10-28

Pirmąsyk Vokietijoje nacionalinio paveldo medžiu paskelbtas Berlyno ąžuolas „Dicke Marie“ („Storoji Marija“). Apie 600 m. amžiaus, 15 m aukščio ir 4,50 m kamieno apimties medis gali gyventi iki 1000 metų, jis stovi miške prie Tegelio ežero. Tokį vardą ažuolui davė jaunystės metus Tegelio pilyje leidę broliai Aleksandras ir Vilhelmas Humboldtai, turėdami omenyje labai apkūnią rūmų virėją. Esą vienos kelionės metu čia lankęsis ir poetas J. V. Gėtė (Goethe).

Invazinis kenkėjas

2021-10-20

Liepos 13 d. Šveicarijoje, netoli Bazelio, vabzdžių gaudyklėje aptiktas invazinis kenkėjas japoninis vabalas (Popillia japonica). Prieš tai toks vabalas buvo aptiktas 2017 m. P. Tesine prie sienos su Italija, kurioje jis išplito nuo 2014 m. Manoma, kad kol kas pavieniai vabalai į šiaurę nuo Alpių kalnagūbrių galėjo patekti su prekių transportu. Šis į karkvabalį panašus kenkėjas lervos stadijoje graužia daugelio kultūrinių augalų šaknis, o suaugėliai apninka įvairių medžių lapiją.

Kritiškai vertinami pasiūlymai

2021-10-14

Europos Komisija pateikė paketą energetikos ir klimato įstatymų projektų, numatoma oro taršos emisijas sumažinti 55 proc. iki 2030 m. ir 100 proc. iki 2050 m. Paketas „Fit for 55“ apima 13 siūlomų įstatymų, tačiau jie sulaukia medienos pramonės atstovų kritikos. Baiminamasi, kad pakeista žemėnaudos, jos keitimų ir miškų ūkio direktyva (LULUCF) bei ES miškų strategija galėtų tik padidinti anglies junginių emisiją. Kritiškai vertinama plečiami miškanaudos ribojimai biologinės įvairovės labui, medienos naudojimo didinimas elektros gamyboje bei kiti reikalavimai, sunkinantys naštą ES valstybėms.

Medienos paklausa kyla

2021-10-08

2021 m. pjautos medienos paklausa Europoje ir JAV labai pakilo, o dėl ribotos pasiūlos abipus Atlanto kainos pasiekė rekordinį lygį. Žurnalas Wood Resource Quarterly prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį daugumoje pasaulio regionų pjautos spygliuočių medienos paklausa bus aukšta. Tik nedaugelis šalių galės ženkliai padidinti medienos eksportą, ir Europa, ypač Skandinavija, ateityje įgis vis daugiau svarbos kaip medienos tiekėja. Įtampa medienos rinkoje paveiks lentpjūvystės, popieriaus, celiuliozės, kuro, statybų pramonę.