Kompensacijos už ūkininkavimo suvaržymus
Švedijos aukščiausiojo teismo sprendimu valstybė miško savininkams už ūkininkavimo suvaržymus turi mokėti kompensacijas. Bylos nagrinėjimas užtruko penketą metų. Švedijos ūkininkų sąjungos (LRF) vertinimu, pagal šį sprendimą valstybė per artimiausius metus miško savininkams turės sumokėti kelis šimtus milijardų kronų (dešimtis mlrd. EUR) kompensacijų, jeigu toliau taikys dabar galiojančias rūšių išsaugojimo prievoles. Esą šis sprendimas ypač pagerins smulkiųjų ūkininkų būklę.
Nuotraukoje – Švedijos Aukščiausiojo teismo rūmai
Interaktyvi kampanija miško lankytojams
Austrijos valstybinių miškų bendrovė (Öbf) pradėjo interaktyvią kampaniją miško lankytojams geriau supažindinti su lankymosi miškuose etika. Viktorinoje #waldfairliebt miško lankytojai žodžių žaidimo forma gali pagilinti savo žinias tokiomis temomis, kaip laužas, stovyklavimas, šiukšlės, sportavimas, elgesys keliuose ir takeliuose, pavadėlio klausimai iškylaujant su šunimi ir kt. „Miške esame gamtos svečiai ir taip turime elgtis“, pristatydamas naują kampaniją pabrėžė šalies miškų žinybos vadovas Georgas Schöpplis.
Problemos su meškų populiacija
Italijoje nuo pavasario nerimsta ginčai, kaip tvarkytis su meškų populiacija šiaurinėje Trentino provincijoje, kur meška kalnuose sudraskė besitreniruojantį sportininką. Šalies aplinkos ministro G. P. Fratino nuomone, pusė iš šimto Trentine esančių meškų turi būti iškeldinta į kitus regionus, net į kaimyninę Austriją, užuot tik nušovus „probleminę“ mešką. Atkuriant meškų populiaciją, buvo numatyta, jog Trentine gyvens apie 50 meškų, dabar jų ten dvigubai daugiau. Diskusijose prisiminta, jog minimoji meška žudikė, kodiniu vardu JJ4, turėjo tikrą brolį Bruno (kodas JJ1). Šis 2006 m. atsibastė iš Austrijos į Bavariją (VFR), ten apie mėnesį plėšė bičių avilius, vištides, draskė avis ir ožkas, kol buvo nušautas.
Nauji produktai automobilių pramonei
Suomijos medienos pramonės bendrovė UPM Biochemicals ir Vokietijos Haertol, didžiausia Europoje aušinimo medžiagų motorams ir baterijoms gamintoja, bendrai gamins naujus, CO2 koncentracijos ore nedidinančius produktus automobilių pramonei. UPM už 750 mln. eurų pastatys medienos biochemikalų gamyklą Vokietijoje, ji pradės veikti šių metų gale ir gamins kasmet 220 000 t produkcijos. Vienas produktų – bio-monoetilenglikolis (Bio-MEG) – perdirbamas į pirmąjį neutralų CO2 apykaitoje motorų aušiklį.
Nuotraukoje – UPM Biochemicals gamykloje
Gaisrų padariniai Kanadoje
Šiemet Kanadoje jau išdegė daugiau nei 5,1 mln. ha miškų. Iki šiol užfiksuoti gaisringiausi metai – 1995-ieji, tuomet išdegė 7,1 mln. ha. Panašu, jog šiemet dar iki vasaros vidurio šis rekordas bus viršytas. Vidutinis kasmet gaisrų nuniokojamas plotas jau šio sezono metu viršytas 15 kartų, o paprastai daugiausia miško gaisrų Kanadoje kyla liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tuomet lietūs pristabdo gaisrų plitimą, bet daugumą naujų gaisrų sukelia žaibas. Šiemet Kanados miško gaisrų poveikis atmosferai pastebimas ir JAV rytinėje pakrantėje, Niujorke.
Bengalijos tigro pėdsakai ir nelegalios kirtavietės
Š. R. Indijoje, Narunačalo provincijoje, antrąsyk po 7 metų pertraukos pastebėti Bengalijos tigro pėdsakai tankiai gyvenamoje vietovėje toli nuo tigrų rezervato – Namdafos nacionaliniame parke. Tigrą netgi užfiksavo stebėjimo kameros prie Debano miškų inspekcijos namelio. Speciali ekspedicija žvėriui susekti netikėtai aptiko medienos sandėlius nelegaliose kirtavietėse pačioje parko gilumoje. Kontrabandininkai net iškirtę mišką nutiesti 20 km keliui parke ir buferinėje zonoje, kad galėtų mašinomis išvežti vagiamą medieną.
Nauja tvarka Badeno-Viurtembergo žemėje
Švarcvaldo miškuose Vokietijoje nuo seno įprasta iš kirtaviečių išvežti ilgus, į sortimentus nesupjaustytus spygliuočių stiebus. Daugelis lentpjūvių specializavosi apdoroti būtent tokią žaliavą. Tačiau Badeno-Viurtembergo krašto susisiekimo ministerija šiemet nebeleidžia krašto keliais važiuoti ilgesniam nei 23 m transportui. Be to, ir keliones federaliniais keliais medienos vežėjai nuo dabar privalo atskirai derinti su Autobahn GmbH valdyba. Nauja tvarka – rimtas apsunkinimas medienos verslui.
2022 metai – Švedijos miško pramonei pelningi
Praėję metai Švedijos miško pramonei buvo rekordiškai pelningi, nepaisant karo Ukrainoje, infliacijos, pakilusių energijos kainų ir netikrumo dėl rinkos. Eksporto vertė pasiekė 16 mlrd. EUR, daugiausia dėl išaugusių celiuliozės ir popieriaus kainų. Šių produktų parduota mažiau, bet jie davė 22 % daugiau pajamų. Pajamos už medieną liko tokios pačios. Metų pabaigoje smarkiai pašoko švediškos pjautos medienos paklausa Kinijoje ir Egipte, ji leido parduoti susikaupusias atsargas. Tačiau ekspertai šiuos metus prognozuoja ne taip optimistiškai.
Nuotraukoje – pelninga Stora Enso popieriaus gamykla
Miškų plėtra Airijoje
Airijoje neseniai paskelbtoje COFORD (Miškų tyrimų ir plėtros tarybos) studijoje žadama, kad iki 2035 m. nuosavos apvaliosios medienos pasiūla išaugs 68%. Valstybė finansiškai remia žemės ūkiui naudojamų plotų apsodinimą mišku, pagal naują 20-čiai metų pratęstą programą kasmetinės išmokos žemdirbiams didės 66 %, joms skirta 1,3 mlrd. EUR. Pasak COFORD, medienos pasiūla nuo 4,7 mln. m³ 2021 m. išaugs iki 7,9 mln. m³ 2035 m., visgi lentpjūvystės sektoriui to nepakaks, Airija ir toliau bus priklausoma nuo medienos importo.
Nuotraukoje – Airijos žemės ūkio, maisto ir jūros reikalų ministrė Pippa Hackett
