Laisvės simbolis ar našta gamtai

Nuo pirmųjų europiečių įsikūrimo Australijoje 1788 m. išplito svetimžemės gyvūnų rūšys – lapės, triušiai, taip pat „brumbies“ – čia sulaukėję arkliai. Kalnuotame Kosciuškos nacionaliniame parke jų klajoja apie 14 tūkstančių, žadindami ginčus visuomenėje: vieniems – tai romantiškas laisvės simbolis, kitiems – našta gamtai. Arkliai kanopomis žaloja jautrias ekosistemas, dirvą, dėl jų išnyko daug vietinių rūšių. Kol kas arklių skaičiui reguliuoti leidžiama tik medžioklė snaiperiams iš sraigtasparnių. 

Latvijos metų gyvūnas

Latvijoje šių metų gyvūnu išrinktas ežys. Jis iki šiol turėtų būti paniręs į žiemos miegą. Tačiau jau sausio pradžioje Preilių apylinkėse (Rytų Latvijoje) jis sutiktas veiklus. Ir ne vienintelis: nuo pernykščio gruodžio iki š. m. sausio 10 d. veiklių ežių pastebėta 5 kartus. Matyt, ežiai pakirdo dėl šiltos žiemos, o gal išvis nebuvo įmigę. Latvijoje gyvena dvi ežių rūšys: baltkrūtinis ežys Erinaceus roumanicus ir gana retas rudkrūtinis ežys Erinaceus europaeus. 

Saugomi ir atkuriami mangrovių miškai

Mangrovių miškai Pietų Kinijos jūrų pakraščiuose užima 30 tūkst. ha plotą. Šie sąžalynai švarina jūrų vandenį, mažina vėjų ir bangų poveikį, palaiko biologinę įvairovę. Pasak oficialių šaltinių, per pastarąjį penkmetį pasodinta 8,8 tūkst. ha ir atkurta dar 8,2 tūkst. ha mangrovių. Tai dalis platesnės šlapynių apsaugos programos – nuo 2012 m. jų sukurta arba atkurta apie 1 mln. ha ir dabar pastovių šlapynių yra 56,35 mln. ha.    

Grenlandijos ledynų tirpsmas spartėja

Žurnale Nature Geoscience tarptautinė mokslininkų grupė, apibendrindama 8 tūkstančių 3D formato Grenlandijos atvaizdų duomenis, tikslina informaciją apie salos ledynų kaitą nuo 2016 iki 2021 metų. Ledo skydo plyšiai, ypač jūros link slenkančiuose pakraščiuose, tapę kai kur net iki 25 % gilesni ir platesni nei prognozuota. Šis procesas dar spartina dėl klimato kaitos vykstantį ledynų tirpsmą, dėl tos priežasties pasaulinis jūros lygis nuo 1992 m. pakilo apie 14 mm.

Nuotraukoje – sparčiausiai pasaulyje slenkantis Sermeq Kujalleq ledynas

Tarptautinei parodai LIGNA – 50

2025 m. gegužės 26–30 d. LIGNA paroda vėl atvers duris Hanoveryje, Vokietijoje, ir švęs savo 50-metį. Daugiau nei 114 000 kvadratinių metrų ploto mugė, kurioje dalyvauja daugiau nei 1 300 įmonių iš viso pasaulio, išlieka vienu svarbiausių tarptautinių medienos pramonės renginių. Nuo pat savo premjeros 1975 m. LIGNA tapo nepakeičiama inovacijų, tinklaveikos ir technologinės pažangos platforma.

Istorija: miškininkystės ir medžio apdirbimo pramonės lyderė

Pirmoji LIGNA buvo surengta 1975 m. kaip nepriklausoma „Tarptautinė medžio apdirbimo pramonės mašinų ir įrangos paroda“. Parodoje dalyvavo 720 įmonių, iš kurių 50 proc. buvo iš užsienio, todėl jau tada buvo padėti tarptautinės sėkmės pamatai. Nuo to laiko LIGNA nuolat plėtėsi tiek savo dydžiu, tiek svarba pramonei. Pastaraisiais metais paroda ypač daug dėmesio skyrė skaitmeninimui ir tvarumui.

Pagrindinis dėmesys – skaitmeninimui, tvarumui ir medžiagoms

LIGNA 2025 daugiausia dėmesio skirs trims pagrindinėms temoms: skaitmeninimui, tvariai gamybai ir medienos medžiagoms. Šios pagrindinės temos atspindi dabartinius pokyčius medienos perdirbimo pramonėje. Parodos pagrindą sudarys skaitmeniniai gamybos procesai („Pramonė 4.0“) ir išmaniosios technologijos. Įmonės parodys, kaip toli jau pažengė skaitmeninimas – nuo robotų iki automatizuotų mašinų.

Kita svarbi tema – tvari gamyba. Atsižvelgdama į didėjančią aplinkai nekenksmingų produktų paklausą, LIGNA vis daugiau dėmesio skiria žiediniam vertės kūrimui ir išteklių tausojimui. Įmonės pristatys naujausius gamybos procesų optimizavimo ir efektyvius medienos, kaip tvarios žaliavos, naudojimo būdus.

Trečioji kryptis – medienos medžiagos – pabrėžia didėjantį medienos, kaip tvaraus statybos ir medžiagų sprendimo, potencialą, ypač besivystančiose šalyse. LIGNA 2025 pristatys naujas technologijas ir inovacijas medienos apdirbimo srityje, kurios dar labiau sustiprins pasaulinę rinką.

Visa informacija www.ligna.de/en.

Inga Laurušonė

Pelningi Norvegijos miškų ūkio metai

2024-ieji metai Norvegijos miškų ūkiui buvo pelningi kaip niekad: medienos parduota už 680 mln. eurų, 33 % daugiau negu 2023 m. Miškų savininkai pardavė pramonei 11,997 mln. kub. m medienos – 336 tūkst. kub. m daugiau negu rekordiniais 2022 m. Tai aiškinama išaugusia medienos paklausa ir kainomis, taip pat geromis darbų sąlygomis šią žiemą. Medienos poreikis išaugo dėl vabalo žievėgraužio invazijos Š. Amerikoje ir Europoje padarinių, taip pat sustabdžius importą iš Rusijos. Tuo metu pramonė Norvegijoje ir kitur išplėtė gamybą ir pareikalavo didesnių kiekių medienos.

Medinės architektūros galimybės

Naujojoje Zelandijoje, netoli Naujojo Plimuto (New Plymouth) uostamiesčio pastatyta mokykla apdovanota Timber Design Award prizu. Ji ne tik keičia požiūrį į edukacijos normas, bet ir atskleidžia naujas medinės architektūros bei statybos galimybes. 60 ha plote, kur tebuvo ganyklos pašiūrė arkliams, nuo 2018 m. pastatyta grupė pastatų, suręstų beveik vien iš medienos, juose nėra stačiakampėmis plokštumomis apribotų erdvių. Pati aplinka formuoja kitonišką mokinių pasaulėjautą.   

Baltasis kiškis – metų žvėrelis Vokietijoje

Vokietijos 2025 metų žvėreliu paskelbtas baltasis kiškis Lepus timidus varronis – labai reta, tik Bavarijos Alpėse, daugiau kaip 1,3 km aukštyje gyvenanti rūšis. Žvėrelis prisitaikęs gyventi šaltyje ir sniege: kailis tankus, kojos, ausys trumpokos, o pėdos plaukuotos ir plačios. Bet žiemoms trumpėjant kiškio vasaros kailis tampa baltas dar nepasnigus ir lieka baltas sniegui greitai nutirpus, tad gyvūnėlį lengvai pastebi grobuonys – lapės ir ereliai. Kita grėsmė – gausėjančios kalnų slidinėjimo trasos.

Medis vėjo jėgainėje

Pradėjo veikti pirmoji pasaulyje vėjo jėgainė, kurios 150 m bendro (su sparnais) aukščio bokštas ne plieninis, o medinis, iš klijuotų sluoksnių. Jos galia tokia pat, kaip panašaus dydžio plieninės – 2 MW, pakankama aprūpinti energija 1000 namų ūkių. Bokštas sustatomas iš 7 sujungtų cilindrų, kiekvienas jų – iš 4 segmentų, šių iš viso 28, tad į vietą atvežti bokštą nesudėtinga. Lyginant su plieniniais, jis tarnaus tiek pat – 25–30 metų, bet turi ir pranašumų: lengvesnis, paslankesnis, atitarnavęs gali būti panaudotas kitur statyboms arba kurui, be to, daug pigesnis. Taigi firmos Modvion naujovė atveria naują perspektyvą energetikoje.

Nuotraukoje – Modvion bokšto statyba