Naujienos

100-metis nuo pirmosios miškų inventorizacijos

2019-07-15

Nilsas Vagstadas

Norvegijoje pažymėtas 100-metis nuo pirmosios miškų inventorizacijos Skandinavijoje. Į šia proga surengtą konferenciją Sundvolene netoli Oslo suvažiavo daugiau nei 200 mokslininkų iš 30-ties šalių. Kaip konferencijoje pažymėjo Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto NISI generalinis direktorius Nilsas Vagstadas, 1919 m. miškų būklė Norvegijoje buvo kritiška, diduma miškų buvo naudojami neatsakingai ir smarkiai degradavę, ir šių išteklių inventorizacijos turėjo lemiamos reikšmės gelbstint nuo visiško sunykimo Norvegijos miškus.

Švedija prieš eglės sėklų stygių

2019-07-08

Svenska Skogsplantor daigynas

Švedijoje jau senokai miškininkai nerimauja dėl eglės sėklų stygiaus, saugyklose jų užteksią tik iki kito pavasario. Eglėms žydint labai svarbu palankūs orai, o tokie pasitaiko kas 7–10 metai. Gana palankūs buvo 2018 ir, atrodo, šie metai. Bet kitos problemos – grybinė infekcija, kankorėžių rūdys, taip pat vabzdžiai – yra septynios kankorėžius ir sėklas gadinančios jų rūšys. Šioms grėsmėms neutralizuoti Švedijos valstybinių miškų veislininkystės padalinys Svenska Skogsplantor įgyvendino keletą milijonus kronų kainavusių projektų, šį rudenį tikimasi neblogo kankorėžių derliaus.

Paukščių apsaugos rekomendacijos Suomijoje

2019-07-03

Suomijos miškų paukštis – šiaurinė pilkoji zylė

Suomijoje nėra oficialių miško kirtimo draudimų paukščių perėjimo laikotarpiu, bet  yra kai kurių ribojimų sertifikavimo taisyklėse, o su miškinkystės ir miško pramonės šaka susijusi tyrimų įstaiga „Metsäteho“ parengusi bendras rekomendacijas, remdamasi įvairiems interesams atstovaujančios darbo grupės 2000 m. išvadomis apie vasaros miško ruošos darbus. Dabar „Metsäteho“ rengia atnaujintas paukščių apsaugos rekomendacijas, atsižvelgdama į pokyčius, naujus miškininkystės metodus, pvz., nevienaamžių medynų ugdymą. Ketinama parengti mobilaus ryšio programą, kurioje vartotojas  rastų informaciją apie rūpimo miško struktūrinius ypatumus ir jo paukščius.

Apsauga nuo sygliuočių kenkėjo

2019-06-28

Sygliuočių kenkėjo pušinio straubliuko antplūdžiai daro didelę žalą Europos miškams. Švedijos valstybinių miškų „Sveaskog“ veislininkystės padalinys „Svenska Skogsplantor“ sodmenų apsaugai sukūrė preparatą be cheminių pesticidų Conniflex – tam tikrų vandeninių klijų ir smėlio mišinį, kuriuo aplipęs augalo stiebas įgyja vabalo neįkandamą smilčių šarvą. Nuo 2010 m. preparatu apdorota 320 mln. sodinukų, jis pasirodė besąs veiksmingas. Šį pavasarį pirmąsyk iš „Skogsplantor“ daigyno Kalmare į Vokietiją iškeliavo 44 000 taip apsaugotų įsišaknijusių pocūgės sodinukų, kurių sėklos buvo atvežtos iš Žem. Saksonijos ir pasėtos pernai vasarį.

Medienos plaušo trimatės plokštės be formaldehido

2019-06-25

Portugalijoje prieš 60 m. įkurta ir dabar 9 šalyse medienos plaušo gamyklas turinti bendrovė „Arauco Sonae“ pagal savo sukurtą technologiją nenaudodama formaldehido gamina vidutinio tankio medienos plaušo trimates plokštes 3DF (Three Dimensional Fiberboard). Jos karšto presavimo būdu formuojamos įvairiausių formų, reljefų, tiesios ir lenktos, gali būti pritaikytos baldams, interjerams ir pan. Ši technologija spartesnė ir produktyvesnė už tradicinius medienos dirbinių dailinimo būdus.

Agromiškininkystės kongresas

2019-06-05

Monpelje mieste P. Prancūzijoje 3 dienas vyko 4-asis pasaulinis agromiškininkystės kongresas. Šis terminas reiškia tokią žemėnaudos sistemą ir technologijas, kai daugiamečiai augalai (medžiai, krūmai, palmės, bambukai ir pan.) įterpiami į javų kultūrų ar gyvulinkystės plotus, sukuriant ekologinę sinergiją. Toks ūkininkavimas perspektyvus siekiant švelninti klimato kaitos padarinius ir derinant esminius kaimo plėtros socialinius, ekonominius bei aplinkos išsaugojimo interesus. Šioms temoms skirtame kongrese dalyvavo apie 1200 delegatų iš daugiau nei 100 šalių.

Baltijos miškai 2019

2019-04-09

Šilčiausi metai Tiuringijos krašte

2019-04-09

Vokietijos Tiuringijos krašte (jo sostinė Erfurtas – nuo 1970 m. Vilniaus partneris) praėję metai buvo šilčiausi nuo 1881 m., vasara taip pat sausiausia. Sausra ypač palietė miškus, dirva džiūvo labiau nei atvirose vietose, išseko šaltiniai, nes kas ketvirtas lietaus lašas išgaravo ant medžių lajų, vandenį tiesiogiai pasiima dar spygliai, lapai. Nors miško žemė yra gera vandens saugykla, bet, kaip rodo stebėjimo stočių duomenys, po ilgų sausrų jai reikia daug daugiau laiko, kad atsikurtų drėgmės atsargos.