Eilinis Nausėdos stovėjimas po medžiu

Albertas Žostautas / 2024-03-01
Lietuvos valstybė žlugdoma toliau. Ir ne kieno nors, o pačių aukščiausių šalies pareigūnų ir jiems pavaldžių institucijų rankomis. Jei po teismo sprendimo Seime ir toliau dirba už korupciją nuteistų partijų atstovai, o vienos iš jų pirmininkė ir toliau vadovauja LR Seimui, tai kaip kitaip galima vertinti tokią elgseną? Jeigu tautos atstovybė daugumos balsais palaimina lietuvių kalbos darkymą ir brėžia aiškią kryptį išstumti valstybinę kalbą į viešo gyvenimo paribius arba dauguma parlamentarų pritaria staigiam ir didelės apimties imigrantų įvežimui į Lietuvą, tai kaip galima vertinti tokį Seimo darbą? Jeigu šalies Prezidentas savo parašais patvirtina tokį valstybės pamatų griovimą, tai kaip galima vertinti jo elgesį? Todėl pavojaus varpai ir ima vis garsiau skambėti iš visų pašalių.

Naujienos

Naujas medžių dangos vertinimas

2024-03-01

Kopenhagos universiteto mokslininkai, panaudodami kosminį žemės paviršiaus atvaizdą ir dirbtinį intelektą, sukūrė algoritmą, galintį tiksliau nei ikišiolinėse miškų inventorizacijose įvertinti medžių dangą žemės paviršiuje. Pasirodo, Europoje už miškų ribų žemę dengia dar 15 mln. ha sąlyginai užimančių medžių miestuose, vasarvietėse ir pan., jų biomasė – milijardas tonų. Didžiausias į miškų statistiką neįeinančios medžių dangos santykinis plotas yra Nyderlanduose (beveik 20 % medynų ploto), taip pat Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Danijoje, o miškingose šalyse ji nežymi (Suomijoje 1 %). 

Nuotraukoje – Kopenhagos universitetas, įkurtas 1479 m.

Redakcijos skiltis

Eilinis Nausėdos stovėjimas po medžiu

Lietuvos valstybė žlugdoma toliau. Ir ne kieno nors, o pačių aukščiausių šalies pareigūnų ir jiems pavaldžių institucijų rankomis. Jei po teismo sprendimo Seime ir toliau dirba už korupciją nuteistų partijų atstovai, o vienos iš jų pirmininkė ir toliau vadovauja LR Seimui, tai kaip kitaip galima vertinti tokią elgseną? Jeigu tautos atstovybė daugumos balsais palaimina lietuvių kalbos darkymą ir brėžia aiškią kryptį išstumti valstybinę kalbą į viešo gyvenimo paribius arba dauguma parlamentarų pritaria staigiam ir didelės apimties imigrantų įvežimui į Lietuvą, tai kaip galima vertinti tokį Seimo darbą? Jeigu šalies Prezidentas savo parašais patvirtina tokį valstybės pamatų griovimą, tai kaip galima vertinti jo elgesį? Todėl pavojaus varpai ir ima vis garsiau skambėti iš visų pašalių. 

Redakcijos skiltis

Ar su Nausėda buvo gėda?

Sausio žurnale vienareikšmiškai rašėme – su Nausėda buvo gėda. Tai kodėl vėl reikia grįžti prie šito aiškaus klausimo? O, pasirodo, reikia. Dėl kelių priežasčių. Po Naujųjų metų skelbti visuomenės apklausų duomenys kažkodėl rodė, kad dabartinio prezidento reitingai yra ganėtinai aukšti ir dar šiek tiek pakilo, nors turėtų nuolat kristi žemyn. Juk turėtų kristi, nes nėra jokių objektyvių priežasčių jiems kilti. Tuoj pateiksime argumentus.

Redakcijos skiltis

Su Nausėda buvo gėda

Istorikas A. Bumblauskas, o su juo ir kitos „pažangios galvos“ kiekviena proga mėgsta sakyti: „Lietuva kaip niekada gyvena gerai.“ Tam pagrįsti pasitelkiamas vis augantis metinis šalies biudžetas, nuolat didėjanti bendro vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, didėjančios žmonių santaupos bankuose, turimos finansinės galimybės laisvai keliauti po pasaulį, gero asmeninio gyvenimo paliudijimai ir kita. Statistiškai ir formaliai su tuo sutikti galime. Tačiau.

Miškas ir mes

Referendumas dėl miškų ateities

Tokiu būdu Šimonių girios bendruomenė kviečia apsispręsti dėl Lietuvos miškų naudojimo

Politikos varpinė

Pranešėjo ir prezidento istorija

Seimo komisija kasinėja ne su ta „lopeta“

Pokyčių verpetuose

Mažoji Lietuva – etninis baltų kraštas

Sovietai pripažino, kad Karaliaučiaus sritis – etninės lietuvių žemės

Savas Miškas

NMA parama miško savininkams

Nuo rugsėjo 1 d. prasidėjo antrasis paraiškų surinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paraiškas bus galima teikti elektroniniu būdu iki lapkričio 17 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10 178 199 Eur paramos lėšų.

Miškas ir mes

Numatomi pokyčiai Lietuvos miškininkystėje

Paskutinėmis birželio dienomis pagaliau dienos šviesą išvydo ir oficialiai iš Aplinkos ministerijos į viešumą iškeliavo nuo šių metų pradžios anonsuotas naujos redakcijos Miškų įstatymo projektas. Šiame projekte siūlomos įtvirtinti tam tikros miškų politikos esminių pokyčių nuostatos jau buvo pristatytos suinteresuotai visuomenei įvairiais formatais nuo pat vasario mėnesio, bet dabar jos, suguldytos į įstatymo formuluotes, jau tampa konkrečios ir leidžia pamatyti visą vaizdą. Liepos mėnesį šiam projektui pastabas ir pasiūlymus renka Aplinkos ministerija, vėliau projektas bus tobulinamas, keliaus į Vyriausybę, o Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos metu.

Politikos varpinė

Karaliaučiaus krašto ateitis –branduolinė grėsmė ar lietuviškas kurortas?

Sunku atspėti ateitį ne tik dėl to, kad realybė dažnai pasirodo esanti gerokai lakesnė, nei mūsų fantazijos, bet ir todėl, jog žmogui būdinga tikėtis, kad kaip yra šiandien, taip bus ir rytoj, poryt ir... gal visada. Protu suvokiame, kad viskas laikina, kad galime susirgti, kad namo stogą gali nuplėšti galingas viesulas, o pasaulinė bankų krizė „praryti“ mūsų santaupas, bet vis tiek būname priblokšti, kai tai nutinka –   planuota juk buvo kitaip. Buvo ne vienas požymis, kad rusai gali pulti Ukrainą, bet vis tiek sukrėtė pernai vasario 24-os rytas. Kai prieš gerus tris dešimtmečius po nesėkmingo perversmo Maskvoje staiga, per kelias dienas, ėmė ir sugriūvo Sovietų Sąjunga, žymiausi amerikiečių strateginiai centrai tuo metu prognozavo „blogio imperijos“ egzistenciją bent jau iki 2030-ųjų. Nors juk gerokai anksčiau būta aiškių imperijos aižėjimo ženklų – Berlyno sienos griūtis, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas, Jelcino maištai...       

Politikos varpinė

Mokslininkų, kūrėjų, visuomenės veikėjų
VIEŠAS KREIPIMASIS
į prof. Igną Vėgėlę dėl dalyvavimo LR Prezidento rinkimuose

2023 liepos 29 d. 

Politikos varpinė

Varžoma saviraiškos laisvė VU

Dėl akademinės bendruomenės narių įsitikinimų reiškimo laisvės Vilniaus universitete.

Pokyčių verpetuose

Vasarokime atsakingai – rūšiuokime teisingai

Šilti orai pamažu sugrąžina miestiečius į gamtą – prasideda iškylų metas. Deja, kasmet matome taip pat ir pramogaujančiųjų gryname ore paliekamus pėdsakus: perpildytas šiukšliadėžes, šiukšles stovyklavietėse, šukes vandens telkiniuose, pamiškėse. Dalies žmonių įprotis palikti atliekas gamtoje, nesirūpinti jų išrūšiavimu ir išmetimu į tinkamus konteinerius – vis dar didžiulė našta ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir gamtai.

Savas Miškas

Kviečiame norinčius veisti mišką teikti paraiškas

Iki gegužės 31 d. elektroniniu būdu galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ (Priemonė). Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 16 909 093 Eur paramos lėšų.

Miškas ir mes

Gamta – mano namai

VMU Švenčionėlių regioninio padalinio medelyno specialistas Rimantas Nalivaika – gerai žinomas gamtos fotografas. Jo darbai džiugina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gyventojus. Asmeninės ir kolektyvinės parodos, fotografijų demonstravimas knygose, kalendoriuose, žurnaluose, įvairūs laimėjimai ir nominacijos Lietuvos bei užsienio fotografijos konkursuose. Meilė gamtai miškininką-fotografą dar vaikystėje sužavėjo, užbūrė ir nebepaleidžia. 

Miškas ir mes

2022-ieji – kontrastų metai miškų žmonėms

Jau tampa įprasta, kad su žurnalo „Miškai“ skaitytojais dalinuosi savo mintimis apžvelgdamas besibaigiančius metus. Šiemet tikrai buvo visko ir daug įvairovės – tai užsikabinau už žodžio „kontrastas“. O kai kalbu apie miškus, visuomet turiu galvoje su tais miškais susijusius žmones, ir ta sąsaja gali būti labai įvairi.

Miškas ir mes

Dovana Lietuvai

Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio vadovo ir didelio šios veiklos entuziasto, dabar jau šviesios atminties miškininko K. Patiejūno iniciatyva 1997 m. tuometinių miškų urėdijų miškininkų globojami šalies mokyklų jaunieji miško bičiuliai sumanė Lietuvai padovanoti 10 ąžuolų parkų, skirtų Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 1000-mečiui.

Verslas

Gera partnerystė – sėkmės raktas verslui

Medienos ruošos įmonių plėtra – tik su patikimu verslo partneriu 

Verslas

Kredito unija kaip alternatyva bankui

Patogumas ir aiškumas šiandieniniame pasaulyje yra privalomas – įsitikinusi Kredito unijos „NERIS“ vadovė

Miškas ir mes

Naujojji VMU būstinė

Rugpjūčio pradžioje paskelbtas Valstybinių miškų urėdijos (VMU) būstinės architektūrinio konkurso laimėtojas. VMU administracinio pastato Pylimų kaime, Vievio seniūnijoje, architektūrinio projekto konkursą laimėjo ir naująją būstinę projektuos architektų komanda After party ir Išora x Lozuraitytė studio for architecture. Administracinis pastatas taps medinės modernios architektūros pavyzdžiu Lietuvoje. Pastato konstrukcijoms bus naudojama tik mediena. Planuojama, kad projektavimo darbai truks metus. 

Miškas ir mes

Nacionalinis miškų susitarimas – apsisprendimo metas

Sau būdingu optimistiniu matymu dar balandžio mėnesį rašiau, jog Nacionalinis miškų susitarimas (NMS) – jau finišo tiesiojoje. Pasirodė, ta tiesioji gerokai ilgesnė – ne taip paprasta suderinti sunkiai tarpusavyje derančius, o dažnai vienas kitam prieštaraujančius skirtingų grupių interesus tiems patiems visų mūsų Lietuvos miškams. Kadangi bendrakūroje susitarti iki galo nepavyko ir liko nesutarta kertiniais klausimais, tai suprantama, kad ir politinis sprendimas negali būti nei lengvas, nei greitas.