Kurdama mokslo, studijų ir verslo slėnius, Lietuva taikosi pirmūnų greton, bet drauge su technologijomis turi atsinaujinti ir požiūris į mokslo vaidmenį bei įtaką visuomeniniame gyvenime.
Rezultatai nepastebimi
Sausio pabaigoje Gamtos tyrimų centre vyko džiugus renginys – pristatyta Atviros prieigos centrų įranga. Taip dabar vadinamos mokslo ir studijų institutuose naujai sukurtos arba atnaujintos laboratorijos. Įgyvendindamos slėnių projektus šios laboratorijos veiks atviros prieigos principu. Vadinasi, atnaujintos laboratorijos bus prieinamos ne tik gamtos tyrimų darbuotojams ir doktorantams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų institucijų ar verslo įmonių.
Džiugesys, bet platesnį ratą žmonių tie įrenginiai, kurie bus naudojami trijuose atviros prieigos centruose – Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų centre, Ekotoksikologijos centre ir Geotyrimų centre – mažai domina. Tai natūralu, nes priemones išmano ir vertina profesionalai, o su akademiniu gyvenimu mažiau susijęs žmogus gali tik pasidžiaugti, kad mokslininkams kuriamos geresnės darbo sąlygos ir krutama prie Lietuvos, kaip inovatyvios ir mokslų srityje stiprios valstybės, vizijos įgyvendinimo.
Atrodo, kad ne tik techninių priemonių pristatymas, bet ir didelio struktūrinio centro, sujungusio buvusius Vilniaus universiteto Ekologijos, Geologijos ir geografijos bei Botanikos institutus, darbo rezultatai lieka be didesnio dėmesio. Įstaigos pavadinimas retai sušmėžuoja nacionalinių naujienų ar visuomenę jaudinančių problemų kontekste, nors Gamtos tyrimų centras yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, veikiantis kaip biudžetinė valstybės įstaiga, kuriai patikėta vykdyti visuomenei ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
Kels darbuotojų gebėjimus
Institutų atstovų veiklą atspindi publikacijos mokslo žurnaluose, tačiau tai nedideliam būriui žmonių prieinamas šaltinis, nepajėgus ir neskirtas mokslo tyrimams platesnei visuomenei pristatyti. „Nacionalinė geografija“, „Geo“ ir „Iliustruotasis mokslas“, nors idėjiškai tinkami kalbėti visuomenei apie aktualius mokslo tyrimus, negali būti Lietuvos institutų darbuotojų tribūna, mat juose publikuojami verstiniai kitų šalių autorių kūriniai. Dar esti žurnalai „Mokslas ir technika“, „Miškai“, knygos ir interneto terpė, kurioje žiniasklaidos vartotojai gali rasti naujienų apie vykdomus tyrimus. Bet apie Gamtos tyrimų centro atradimus maža kas girdėti, tad lieka spėti, ar nėra būdų informacija pasidalyti, ar nėra nieko reikšmingo, ką būtų galima skelbti.
Centras pripažįsta, kad darbuotojų gebėjimai nepakankami, ypač konkuruojant tarptautiniu mastu. Praeitų metų liepą pasirašyta sutartis, užtikrinusi finansavimą Gamtos tyrimų centro mokslininkų ir tyrėjų gebėjimams stiprinti. Projektas tęsis dar pusantrų metų, biudžete nustatyta išlaidų suma – 807 672,00 Lt. Didžiąją dalį šių pinigų skiria Europos Sąjunga, Lietuvos biudžetas prie mokslininkų gebėjimų stiprinimo prisidės beveik 81 tūkst. litų, o pats Gamtos tyrimų centras atidėjo šiam tikslui kiek daugiau nei 40 tūkst. litų. Tikimasi, kad investavus šimtus tūkstančių litų pagerės ne tik įstaigos valdymas ir veikla, bet ir darbuotojų kompetencija, tad centras galės geriau atlikti jam pavestas užduotis, dalyvauti tarptautinių organizacijų ir tinklų veikloje.
Europos mokslo bendradarbiai
Vienas tarptautinių Gamtos tyrimų centro vaidmenų – veikla COST (Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijos srityje). Ši europinė institucija palaiko Europos mokslininkų ir tyrėjų bendradarbiavimą. 2006 m. Ekologijos institutas įsitraukė į Danijos technikos universiteto koordinuojamą tyrimą, siekiantį įvertinti ksenobiotikų vaidmenį miesto vandenų cikle ir sukurti strategijas jų poveikiui žmonėms ir ekosistemoms mažinti. Ksenobiotikai – tai negamtinės ar žmogaus sukurtos medžiagos, nepriklausančios jokiai biologinei sistemai. Tai sunkieji metalai, kuro degimo produktai, detergentai, medikamentai, asmens higienos priemonės bei jų skilimo produktai. Nei šaltiniai, nei patekimo į vandenis būdai ar koncentracijos vandenyje, nei šių ksenobiotikų likimas vandens cikle ir jų biologiniai padariniai nėra žinomi, nes pagal ISO standartus šių teršalų nereikia nustatinėti.
Ekologijos instituto mokslininkai dalyvavo dviejose darbo grupėse: nustatinėjo, kokie teršalai, jų šaltiniai ir srautai esti Lietuvos miestų nuotekose bei vertino jų poveikį. Turint galvoje, kad į atmosferą patekę teršalai nusėda arba yra kritulių išplaunami į žemės paviršių, patenka į vandens telkinius, tai tema, kuri turėtų būti svarbi kiekvienam gyventojui. Tačiau Gamtos tyrimų centro darbuotojai kaip neatrastas bičių spiečius – gyvena atokiai nuo šurmulio niekieno nekliudomi, dirba, o jų sunešto medaus taip niekas ir neiškopinėja, kad ir koks skanus bei vertingas jis būtų.
Panašiai ir su kita tarptautine iniciatyva: Ekologijos institutas darbavosi siekdamas išsaugoti biologinę įvairovę bei mažinti kormoranų ir žuvininkystės konfliktus europiniu mastu. Apie tai galima paskaityti nebent knaisiojantis po mokslo įstaigų arba Europos Sąjungos dokumentų archyvus, nors kormoranų gausa – tiek Lietuvos, tiek visos Europos aktualija.
Botanikos institutas, kuris yra viena didžiausių botanikos mokslo institucijų Lietuvoje, skelbia atliekantis fundamentinius ir taikomuosius botanikos, mikologijos, bakteriologijos ir virusologijos mokslo tyrimus, taip pat dalyvavo ir dalyvauja aštuoniose COST veiklose. Mokslininkai tyrė bakterines kaulavaisių ir riešutinių augalų ligas, miško mikobiotikos įvairovę ir su klimato kaita susijusius pokyčius, ieškojo tinkamiausių būdų, kaip tvarkyti miškus po gaisrų, tyrė bioaktyvius maisto junginius, mitochondrijų funkcijas, augalų proteomiką, augalų atsparumą stresui ir antistresinių junginių susidarymą, augalų augimą ir maisto kokybę kintančiomis klimato sąlygomis, citoplazmines epidemijas įvairių kultūrinių augalų sistemose.
Indėlis į viešąjį gyvenimą
Kas įvertins, ar centro vykdyti tyrimai iš tikro svarbūs šalies ūkio, kultūros ir sveikatos apsaugos tęstinumui bei plėtrai? Juk būtent tokie tikslai keliami šiai įstaigai. Kai kurie vietiniai darbai atrodo solidžiai, dažnai tai Aplinkos ministerijos užsakomosios studijos. Viena tokių – centro direktoriaus M. Žalakevičiaus ir mokslininkų bei Ekologijos instituto, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros bei Lietuvos miškų instituto specialistų bendri klimato kaitos poveikio mūsų šalies gamtai tyrimai. Aplinkos ministerija pageidavo išsiaiškinti, kaip klimato kaita paveiks šalies ekosistemas, bioįvairovę, vandens išteklius, žemės ir miškų ūkį bei žmonių sveikatą. Kartu su vertinimo studija buvo rengiamas ir pasekmių švelninimo strateginis planas.
Norėtųsi, kad Gamtos tyrimų centras nesikuklintų ir būtų patikimas balsas aplinkosaugos srityje, kad, panaudojęs sutelktas pajėgas ir priemones, prisidėtų prie Lietuvos ateičiai svarbių sprendimų. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažokai diskutuojama apie skalūninių dujų gavybą, visuomenė tam beveik visiškai abejinga. Ne vis vien tik vietiniams Vakarų Lietuvos gyventojams, su kuriais pasaulio energetikos milžinė „Chevron“ jau sudarinėja sutartis dėl žemių. Tačiau skalūninių dujų žvalgyba aktuali ne tik kelioms seniūnijoms, nes, kaip aiškina dr. Stasys Bačkaitis, gavyboje naudojami nuodingi ir žmogaus sveikatai pavojingi chemikalai. Skystas mišinys, naudojamas šiame procese, – tai milijonai kubinių metrų vandens, maišytų su specialiu smėliu ir chemikalais, kurie būtini gręžimo procese. Nors chemikalai sudaro tik 1 % viso mišinio, dauguma jų yra nuodingi ir pavojingi žmogaus sveikatai.
Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą prieš skelbiant konkursą skalūninių dujų žvalgytojams atliko Lietuvos geologijos tarnyba, reguliuojanti ir kontroliuojanti Lietuvos žemės gelmių naudojimą bei apsaugą. Geologijos tarnybai reikia užtikrinti ir išteklių tyrimą. Dviejų institucijų funkcijos iš dalies persipina, nors tarnybai numatytas vaidmuo arčiau politikos, o Gamtos tyrimų centrui – visuomenei reikšmingo mokslo.
Gamtos tyrimų centrui priklausantis Geologijos ir geografijos institutas prieš pusantrų metų šventė 70 metų mokslinės veiklos sukaktį, ir tai buvo proga priminti sau ir kitiems, kad mokslo darbai reikšmingi naudojant gamtos išteklius, formuojant sveiką aplinką, šviečiant visuomenę ir ugdant holistinę pasaulėjautą. Ar po dešimtmečių įdirbio tai vis dar ateities iššūkis, ar šiose srityse jau pastebima instituto įtaka? Reikia pripažinti, kad tokį pat jubiliejų panašiu metu šventusi Lietuvos geologijos tarnyba matoma labiau, bent jau kalbant apie gamtos išteklius ir visuomenės švietimą.
Atnaujinus techniką ir požiūrį
Saujelei žmonių Gamtos tyrimų centras daro neginčijamą įtaką: čia rengiami mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos specialistai universitetams. Ekologijos institutui kartu su Vilniaus universitetu suteikta doktorantūros teisė teikti biomedicinos mokslų srities ekologijos ir aplinkotyros bei zoologijos krypčių daktaro mokslo laipsnius. Šiuo metu Institute mokosi 12 biomedicinos mokslo srities doktorantų: ekologijos ir aplinkotyros krypties – 9, zoologijos krypties – 3. Esamiems ir būsimiems mokslininkams kuriama nebloga techninė bazė – neseniai Ekologijos institute pristatytas genetinis analizatorius, automatinė elektroforezės sistema bei multidimensinė dujų chromatografinė sistema su masių detektoriumi. Atnaujintos laboratorijos ir solidi Europos Sąjungos parama gerokai pastūmėjo centrą finansine prasme, mat dar 2010 m. mokslininkai dėl lėšų trūkumo kiekvieną mėnesį eidavo nemokamų atostogų. Pinigų atlyginimams būtų pakakę tik atleidus dalį darbuotojų. Sujungus visus tris institutus sumažėjo penkiasdešimčia darbuotojų: dabar centre jų yra 350, iš jų 180 – mokslininkų.
Ir po struktūrinių pertvarkų mokslininkų būrys nemažas: šnekant tvirtai ir užtikrintai, jų balsas tikrai turėtų būti girdimas, ypač valstybėje tvarkant reikšmingus gamtos reikalus.
