Medinė Pikelių bažnyčia

Dalius Stancikas / 2013-09-20 /

Tokie jau tie konservatyvūs žemaičiai – paskutiniai apsikrikštiję Europoje, dabar, po 600 metų, tampa viena iš svarbiausių krikščionybės citadelių greitai sekuliarėjančioje ar islamėjančioje Europoje. Iki šių dienų išlikę dažni krikščionybės ženklai Žemaitijoje – koplytėlės, rūpintojėliai, kryžiai pakelėse ar prie namų akivaizdžiai byloja, kad jų savininkai nesiruošia lengvai pasiduoti trumpalaikiams modernizmo vėjams. „Tep buvo, tep i tur būt“, – išgirsti ryžtingą atsaką lengvabūdiškoms naujovėms.

Vertingas kultūrinis išskirtinumas

Žemaitijoje išlikęs tankiausias Lietuvoje, manding, ir visoje Europoje, medinių bažnyčių tinklas akivaizdžiai patvirtina ypatingą žemaitišką pastovumą ir atkaklumą. Ir, be abejo, labai vertingą kultūrinį išskirtinumą, kurio taip mažėja vis labiau Babelio bokštą primenančiame globalėjančiame Vakarų pasaulyje.

Alsėdžių, Tryškių, Degučių, Liolių, Platelių, Sedos, Skaudvilės, Beržoro, Lieplaukės, Laukžemės, Ukrinų, Pievėnų, Judrėnų, Veiviržėnų, Šiaudinės, Kantaučių, Grūšlaukės – iš viso veik trisdešimt medinių bažnytėlių, statytų prieš kelis šimtus metų, ir šiandien visom prasmėm labai svarbi Žemaitijos dalis.

Mes Lietuvoje turim fantastišką liaudies meną. Nuvažiuokite į Žemaitijos kraštą – Sedą, Ukrinus ar Pikelius – ir pamatysite tokių modernių, gaivalingų altorių sparnų, jog gali apsisukti galva. Kad meistreliai buvo su žemaitišku polėkiu, tai dar nieko, bet kad klebonai įsileisdavo tokią siautulingą drožybą, tai yra stebuklas“, – tvirtina dailininkas, katalikų radijo „Mažoji studija“ įkūrėjas Vaidotas Žukas („Dievas sukūrė žmogų būti kūrybingą“, 2010 m., Bernardinai.lt).

Apsisukti gali ne tik galva, bet ir siela – tokia stipri, šimtmečiais maldomis skaidrinta aura sklinda jau Pikelių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios šventoriuje – jei tik pavyksta nors kiek nusipurtyti pašėlusį kasdienybės ritmą ir įkyrių rutininių minčių dūzgesį.

Viena gražiausių Lietuvos bažnyčių

Iš išorės dabartiniam Pikelių miesteliui atrodanti per didelė, liuteroniškai santūri, tačiau savitų, apverstą laivą primenančių formų, atsiradusių dėl nevienkartinių jos platinimų, ir galiniuose šonuose neįprastai žemyn nuleistu stogu, tokia „kepure“ suteikiant jai išskirtinio paslaptingumo, viduje tiesiog pritrenkia katalikišku jausmingumu ir nevaržomu barokišku puošnumu – tiek čia spalvų ir formų žaismės bei, anot V. Žuko, „siautulingos drožybos“. Net septyni (!) altoriai, kaip ir visa bažnyčia, – vientisai iš medžio. Tik stogas – bebyrančio šiferio…

Tokia neįtikėtina, regis, užkampio bažnyčios (tik geras kilometras nuo sienos su Latvija) puošyba yra nulemta ypatingų jos fundatorių – didikų Sapiegų, Gadonų (Antanas Gadonas, LDK kunigaikščio vietininkas Užventyje, Sedoje turėjo vario kalvę ir buvo dosnus bažnyčių rėmėjas, jo sūnus Vladimiras 1794 ir 1831 m. sukilimų prieš okupacinę Rusijos imperijos kariuomenę dalyvis, dukra Konstancija – Telšių seniūnė), Stirpeikų (vieno iš senesnių Žemaitijos dvarų – Lėlaičių dvaro savininkų) ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos iždininko Mykolo Važinskio ir jo žmonos. Tai jų dėka altoriuose suderinta unikali žemaitiška drožyba ir tuomečio europinio lygio meistrų darbai, dėl ko šiandien Pikelių bažnyčią galim drąsiai vadinti viena gražiausių medinių Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) bažnyčių.

Deja, nesam italai, nemokam nei saugoti, nei pasigirti savo išskirtinėmis kultūros vertybėmis, todėl Pikelių bažnyčia šiandien yra pamiršta provincijos bažnytėlė, ant kurios ironiškai kabo metalinis ženklas, nežinia kam bylojantis, jog tai valstybės saugomas architektūros paminklas...

Būtina ištirti ir atnaujinti

Seniausioje Mažeikių rajono bažnyčioje neatlikti jokie rimti tyrimai, todėl dėl jos atsiradimo datos tenka ginčytis: vieni ją jaunina iki 1752 m., bet mes remkimės nuoširdžiu jos tyrinėtoju, buvusiu Kultūros vertybių apsaugos departamento inspektoriumi Povilu Šverebu, teigiančiu, kad dabartinės Pikelių bažnyčios gimimo data 1636 m. „Anno Dom 1636 K. Pr. Aejtowitcz“ – taip rašoma mažoje lentelėje, pakabintoje bažnyčioje po sovietmečiu atlikto dekoravimo. 

 Senieji pikeliškiai prisimena, jog toks užrašas anksčiau buvęs ir ant sijos nuo altoriaus pusės ir dabar neva uždažytas, tad norint šią tikrą gimimo datą patvirtinti moksliškai, būtina atlikti bažnyčios polichrominius, cheminius ir architektūrinius tyrimus.

Šie tyrimai būtini ir tam, kad būtų galima restauruoti iki XX amžiaus vidurio išlikusią unikalią bažnyčios vidaus sienų ir lubų tapybą, kuri sovietmečiu buvo uždažyta aliejiniais dažais. Iki šiol manyta, kad tokiu būdu tapyba buvo sunaikinta, bet, architektės restauratorės Gražinos Juknevičienės nuomone, senąją tapybą gali pavykti atkurti, kadangi aliejiniai dažai dengti ant užklijuotos drobės.  

Bernardinai.lt

P. S. Rugsėjo 29 d. 13 val. Pikelių bažnyčioje (Mažeikių r.) po atlaidų vyks minėjimas-koncertas, skirtas atkreipti valstybės institucijų dėmesį į šios unikalios bažnyčios avarinę būklę. Renginio metu bus paminėtos ir popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į Lietuvą 20-osios metinės. Pikelių ir Dautarų bendruomenės nariai kviečia visus dalyvauti.