Viešosiose erdvėse ir individualiuose sklypuose augančių želdynų tvarkymas vis dar gali tapti nemalonumų per valdiškus namus priežastimi. Atmetus piktavališkus žmogaus poelgius, neretai nesusipratimų kyla dėl teisės aktų nuostatų, sudarančių galimybes įvairioms interpretacijoms. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė Želdynų įstatymui ir kitiems su želdynais susijusiems teisės aktams tobulinti. Žurnalas „Miškai“ kalbina šios darbo grupės pirmininką aplinkos viceministrą Liną Jonauską.
– Gerbiamasis Viceministre, rengiant straipsnį apie Trakų želdynus, specialistai teigė, kad negali iškirsti senų ir saugumui grėsmę keliančių medžių dėl kelių priežasčių. Pirma – medžiai žali, o antra – nukirtus augančius naujų nebegalės atsodinti, nes tada medis bus arba per arti gatvės, arba per arti namo...
– Šiuo metu mano vadovaujama darbo grupė rengia Želdynų įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pataisas. Todėl mums labai svarbūs kiekvienos institucijos ar organizacijos pasiūlymai, kokias teisines nuostatas turėtume įteisinti, kad želdynų tvarkymas būtų aiškesnis, liktų kuo mažiau galimybių interpretacijoms. Išties, nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojantis Želdynų įstatymas žmonėms sukelia nemažai neaiškumų. Todėl būsime dėkingi sulaukę už želdinius atsakingų trakiečių ir kitų Lietuvos gyventojų pasiūlymų.
Pagal galiojančius įstatymus nereikalaujama, kad įmonė, tvarkanti želdynus ir želdinius, būtų atestuota, pakanka turėti specialiai parengtą darbų vadovą, o darbus atlieka žmonės, mokantys tik laikyti motorinį pjūklą, neatsižvelgiant, ar tie žmonės turi tam reikalingų žinių ir gebėjimų, ar išmano, kaip tvarkyti įvairius pasvirusius medžius, kaip nustatyti, ar medis pažeistas, ar ne. Darbo grupė yra parengusi pataisas, pagal kurias atsiranda įmonei ir jų darbuotojų kvalifikacijai keliami reikalavimai. Ar tie reikalavimai bus įteisinti, kol kas neaišku. Dar nežinia, ar tokios pataisos bus priimtos Vyriausybėje.
– Savivaldybėse nebelikę kraštovaizdžio architektų, viską sprendžia architektai. Tai irgi sukelia nepageidaujamų pasekmių?
– Neretoje savivaldybėje už želdynų priežiūrą atsakingas savivaldybės Architektūros ir kraštovaizdžio skyrius. Tad teoriškai šio skyriaus darbuotojas atsakingas už želdynus ir želdinius prižiūrinčios įmonės darbą, bet gan dažnai ten dirbantiems specialistams pritrūksta kompetencijos šioje srityje.
O dėl didesnių medžių reikėtų pasiaiškinti konkrečiai. Trakuose gatvelės išties yra labai siauros. Tokių yra ir kituose miestuose. Tačiau tai nereiškia, kad jose reikia laikyti žmogaus saugumui grėsmę keliančius medžius. Manau, specialistai labai rizikuoja laukdami įstatymo pakeitimų. Jei jie mato problemą ir turi sprendimo variantus, patys turi mums siūlyti, ką būtina koreguoti. Bet ir dabar prie savivaldybės veikianti želdynų ir želdinių priežiūros komisija gali pasitelkti specialistą, kad įvertintų medžio būklę. Faktas, kad į tą vietą didelio medžio nepasodinsi, bet variantų yra. Gal nereikia tokio milžiniško medžio? Gal toje vietoje reikia sodinti mažesnį, kompaktiškesnį? Galbūt būtų smagu, jei Gedimino prospekte Vilniuje augtų milžiniški medžiai, bet šiandien jie yra šiek tiek kitokie. Jei medis kelia grėsmę, jį reikia šalinti, nes žmogaus saugumas yra pirmoje vietoje. Jei medis užkris ant vaiko, žmogaus, mašinos, kas tada atsakys? Saugumas ir medžio būklė yra pagrindiniai kriterijai, sprendžiant, šalinti medį ar ne. Ir to daryti nedraudžia joks įstatymas.
Neseniai aiškinomės panašų atvejį Molėtuose. Kapinėse buvo iškirsti seni sutrūniję medžiai, kad būtų pakeisti sveikais ir gražiais, bet kažkam tai nepatiko ir parašė skundą. Visus medžius aplinkosaugininkai įvertino, patys dalyvavo, patys matė, davė leidimus, suderino – tvarka.
– Trakuose yra kita problema – istorinio nacionalinio parko reikalavimai leidžia sodinti tik tradiciškai augančius medžius, krūmus, gėles.
– Tegul sodina vietinius medžius, krūmus. Galimybė pasirinkti sodinukus yra labai didelė. Man atrodo, tai tik traktavimo klausimas. Savivaldybė žmonėms turėtų aiškiai pasakyti, kad tokioje ir tokioje gatvėje bus keičiami medžiai. Tačiau, kaip man paaiškino Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, esama kitos problemos – trūksta lėšų želdiniams tvarkyti.
– O kaip dėl medžių pasvirimo? Ar tikrai galima šalinti tik 60 laipsnių pasvirusį? Jei toks reikalavimas yra, kuo jis pagrįstas?
– Tikrai galima šalinti daugiau kaip 45 laipsnius pasvirusius ir pažeistus medžius: apdegusius, apdžiūvusius, ligotus, mechaniškai pažeistus. Medžiai šiaip sau nepasvyra.
– Kokios taisyklės reglamentuoja medžių genėjimą, nes neretai nugenėjus vien kamienas belieka?
– Genėjimą reglamentuoja aplinkos ministro įsakymu patvirtintos taisyklės, bet tai ne tiesiogiai įstatyme įrašyta nuostata. Čia ta pati darbus vykdančių žmonių kompetencijos problema.
Užtai ir įvedinėjame arboristus, kurie žinos, kaip medį genėti ir tvarkyti, kad neliktų vien medžio kamienas, kuris labai greitai gali pasigauti puvinį ir neturi jokio estetinio vaizdo. Dėl kompetencijos stokos medžius genintys žmonės nežino, kaip sutvarkyti žaizdą nupjovus šaką, kad medis nenudžiūtų. Todėl labai svarbi kvalifikacija. Aplinkos ministerija yra sudariusi visas sąlygas medžiams tvarkyti, kad jie būtų ir estetiški, ir nekeltų grėsmės žmonių saugumui.
– Rengiant publikaciją iškilo ir dar vienas dalykas. Pasirodo, beveik prieš metus Trakuose komisija leido nukirsti kelis medžius, bet kažkas parašė skundą Aplinkos apsaugos agentūrai, atvažiavo kontrolierius iš Vilniaus ir prasidėjo ilgas bei nuobodus aiškinimasis...
– Tai kažkoks nesusipratimas, nes komisijoje, kuri sprendžia želdynų tvarkymo klausimus, turi dalyvauti ir Agentūros žmogus, ir saugomos teritorijos direkcijos atstovas. Jei tokių asmenų nėra, blogai sudaryta komisija. Aplinkos agentūros arba saugomų teritorijų direkcijos atstovo dalyvavimas joje būtinas. Jei taip buvo iš tikrųjų, tegul Trakų komisijos nariai kreipiasi į ministeriją, mes išsiaiškinsime. Tokių dalykų negali būti.
– Trakų komisijos narė tikina, kad ji kreipėsi į Agentūrą, prašydama, kad jų atstovas dalyvautų komisijos darbe, bet jai, kaip pati teigia, buvo pasakyta, kad jie tame darbe dalyvauti neprivalo.
– Jei sprendžiami klausimai saugomoje teritorijoje, turėjo dalyvauti jos atstovas. Komisijos pirmininkas tai turėjo žinoti ir informuoti komisijos narius. Jei nepagrįstai nedalyvavo Agentūros darbuotojas, tokio pareigūno elgesio negaliu pateisinti. Jei atsisako dalyvauti, tegul komisijos pirmininkas bent elektroniniu paštu man parašo. Pasiaiškinsiu.