Vasario 25 dieną Raudondvaryje (Kauno r.) susirinkę Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) atstovai neeiliniame suvažiavime pareikalavo sustabdyti Aplinkos ministerijos siūlomos valstybinių miškų reformos vykdymą. Jei Vyriausybė iki kovo 8–osios nepradės dalykiškai ir konstruktyviai kalbėtis su LMS, miškininkai pažadėjo surengti visuotinį įspėjamąjį streiką.
Su jais kartu į kovą kilti ketina ir būsimieji miškininkai – Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto studentai. Į suvažiavimą buvo atvykęs LR Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika, aplinkos ministras K. Navickas, AM Gamtos apsaugos ir miškininkystės departamento direktorius D. Dudutis, kiti aukšti šalies pareigūnai. Neeiliniame LMS suvažiavime del AM siūlomos valstybinių miškų pertvarkos buvo priimta rezoliucija, kuria kreipiamasi į LR Seimą, LR Seimo antikorupcijos komisiją, Lietuvos Respublikos vyriausybę, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
Buldozerio principas be alternatyvų
Aplinkos ministerija yra pasiryžusi iš esmės pertvarkyti šalies valstybinių miškų sistemą, taikyti skandinavišką miškininkavimo modelį (nors Lietuvoje ir Lenkijoje laiko tekmėje yra susiformavusi savita miškininkystės sistema) ir vietoj 42 miškų urėdijų bei Generalinės miškų urėdijos ketinama steigti vieną įmonę – „Lietuvos valstybiniai miškai“ – su 25-iais jos padalinias visoje šalyje. Planuojama, kad ši įmonė pradės veikti 2018 metų pradžioje.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas iš suvažiavimo tribūnos ramino, kad urėdijų darbuotojų neketinama atleisti, tačiau planuojama dukart sumažinti administracijoje dirbančių žmonių – nuo maždaug 800 iki 400. Tačiau žiniasklaidoje minimas ir kitas skaičius: 1 tūkstančiui hektarui miško turėtų likti vienas darbuotojas. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMMPSF) pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad Aplinkos ministerija ketina atleisti 3 tūkst. darbuotojų.
Suvažiavimo dalyviai ne kartą pabrėžė, kad reformą norima vykdyti buldozerio principu, neatlikus rimtos privalumų ir trūkumų analizės bei nesigilinant į siūlomas alternatyvas. Visi suvažiavime kalbėję miškininkai pabrėžė, kad pokyčiams jie neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad dėl būsimos pertvarkos su jais niekas nediskutuoja ir nėra jokio socialinio dialogo. Pasak LMS prezidento E. Batkevičiaus šalies profesionalūs miškininkai pasisako už nuosaikią, ekonomiškai pagrįstą valstybinių miškų valdymo ir veiklos pertvarką: siūlo suformuoti ekonomiškai stabilias optimalaus dydžio ir atitinkamų kirtimo apimčių miškų urėdijas bei išsaugoti ekonominį urėdijų savarankiškumą. Tai, jų nuomone, leistų dar labiau padidinti valstybės miškininkų veiklos efektyvumą, padidintų turto grąžą šalies biudžetui ir leistų atlikti pertvarką su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.
Jaučiasi įžeisti
Valstybės miškininkus ne tik gąsdina Aplinkos ministerijos užmojai, bet ir piktina viešoje erdvėje žeriami kaltinimai, neva, urėdijose klesti korupcija, kad kai kurioms jų gresia bankrotas, o urėdijos ir urėdai yra... sovietmečio paveldas. Tačiau realybė yra kitokia. Miškų urėdijos šalyje pradėjo kurtis 1918–1919 m. ir kai kurios iš jų jau kitąmet švęs amžiaus jubiliejų. „Ministre, leiskite atšvęsti šimtmetį, tuomet pakvieskite dūdų orkestrą ir maršo ritmu steikite vieną miškų valdymo bendrovę, o mus – ant rogučių ir į mišką“, – ironizavo Raseinių miškų urėdijos urėdas Antanas Kilčiauskas.
Ir akademikas L. Kairiūkštis negailėjo kritikos AM siūlomam reformos projektui
„Ar galima kalbėti apie neskaidrią miškų urėdijų veiklą bei prekybą apvaliąja mediena, kai ji nuo 2013 m. parduodama viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą?“, retoriškai klausė LMS prezidentas E. Bartkevičius. Jo žodžiais, Lietuvos miškingumas per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį padidėjo visu dešimtadaliu ir pasiekė 33,5 proc. Medienos ištekliai šalies valstybiniuose miškuose per nepilnus du dešimtmečius padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu - nuo 193 iki 261 mln. kub. m. Pagal miškų našumą šalies valstybiniai miškai yra pirmame Europos valstybių dešimtuke. Visos miškų urėdijos dirba pelningai, į valstybės biudžetą jos sumoka daugiau kaip 42 proc. visų pajamų. Valdymo koordinavimo centro duomenimis, 2016 m. urėdijų normalizuoto grynojo pelno marža siekė 17,7 proc., ir šis dydis yra gerokai didesnis už energetikos ir susisiekimo sektorių rodiklius.
Neeilinio suvažiavimo metu prašyta aplinkos ministro atsiprašyti už viešą šmeižtą, neatmesta galimybė dėl to kreiptis į teismą. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Rimantas Braziulis buvo dar radikalesnis: „Po viso šito, kolega Kęstuti, turėtumėte atsistatydinti“.
Ar monopolis suderinamas su skaidrumu?
„Sunku įžvelgti politinės valios prasmingumą, kai vienu rankos mostu norima sugriauti gerai ir pelningai dirbančią sistemą. Reforma pradėta skubotai, neįvardijus siekiamų tikslų, pagrįstą deklaratyviais teiginiais ir klaidinga informacija. Neatlikta siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizė, nėra reformos padarinių prognozės ir vertinimo, neaišku, kaip veiks naujai sukurta sistema, kaip bus perskirstytos miškų urėdijų ir girininkijų vykdomos funkcijos“, skubotos pertvarkos minusus vardijo R.Bartkevičius. LMS prezidento nuomone, centralizavimas ir monopolinės įmonės įkūrimas eliminuotų iš miško ūkio rinkos santykius, konkurenciją, iki minimumo sumažintų gamybos efektyvumo palyginamosios analizės galimybes ir tuo tik skatintų neskaidrius sandorius bei atvertų galimybę valstybinių miškų privatizacijai, taip pat pažeistų per šimtmetį susiformavusias Lietuvos valstybinio miško ūkio tvarkymo tradicijas.
R. Bartkevičiui pritarė ir buvęs aplinkos ministras, europarlamentaras Valentinas Mazuronis: „Nereikia griauti, jei tiksliai nežinai, ką pastatysi“. Jis pabrėžė, kad įkūrus vieną įmonę, politinis spaudimas jai ir sąlygos korupcijai tik padidėtų. Taip mano ir LMMPSF pirmininkė I. Ruginienė: „Reforma, kurios metu visas turtas bus sutelktas vienose rankose, yra kažkam naudingas, mat vienai įmonei daryti įtaką bus paprasčiau nei 42 urėdijoms“ bei Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas: „Monopolis ir skaidrumas – nesuderinami“.
Trūksta alternatyvių siūlymų, liberalai nepritars“, sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas. Tokios pat pozicijos žada laikytis ir koalicijos partneriai socialdemokratai. Jie nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitą urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25–60 tūkst. hektarų valstybinių miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos.
Suvažiavimo dalyvių nuomone, skubotai stumiama reforma nukrypsta nuo dviejų Vyriausybės programos punktų: mažinti regionų socialinę ekonominę atskirtį ir emigraciją. Pabrėžta, kad reforma neturėtų prasidėti šmeižtu, o sėkminga reforma laikoma tuo atveju, kai sukuriama darbo vietų.
Kieno ausys kyšo?
Reformos kritikai teigia, kad pertvarka naudinga tik didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms, kurioms būtų paprasčiau įsigyti medieną centralizuotai, o tai savo ruožtų sumažintų žaliavos kainą.
42-ų miško urėdijų valdomi Lietuvos miškai vertinami 2,5 mlrd. eurų. Kas gi nenorėtų atsikąsti šio pyrago kąsnio?
Neeiliniame suvažiavime LMMPSF pirmininkė netgi įvardino konkrečią bendrovę, su kuria yra susijęs K. Navickas. „Su medienos perdirbimu susiję ir jo aplinkos žmonės, rengę šios reformos viziją. Jie privalėjo nusišalinti nuo bet kokio dalyvavimo siūlomos reformos veikloje“, – sakė I. Ruginienė.
Todėl neeilinio suvažiavimo metu priimtoje rezoliucijoje vienu iš punktų numatyta „kreiptis į LR Seimo antikorupcijos komisiją ir teisėsaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti, ar Valstybinių miškų valdymo reformą vykdantis aplinkos ministras ir kiti reformą organizuojantys asmenys nėra susiję su Lietuvos ir užsienio medienos verslo įmonių interesų tenkinimu, neatstovauja jų interesams ir ar jų veikloje, susijusioje su valstybinių miškų reforma, nėra galimų korupcijos apraiškų, ar kitų nusikalstamų veikų“.
Vilčių nepadaugėjo
Nors neeiliniame suvažiavime LMS vadovybė prašė susirinkusių nesileisti į emocijas, jų vis dėlto neišvengta: netrūko nei ugningų plojimų, nei bandymo nušvilpti tribūnoje kalbantį aplinkos ministrą K. Navicką.
Suvažiavimo pabaigoje dar kartą klausta, ar Aplinkos ministerija ketina atsižvelgti į miškininkų nuomonę. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas kiek arogantiškai iš tribūnos atsakė klausimu: „Ar man ant baltinių užsirašyt, kad kviečiame į derybas, nes jūs negirdite?“
Nors tai reikėtų suprasti kaip pažadą leistis į socialinį dialogą, miškininkai iš suvažiavimo skirstėsi mažai pašviesėjusiais veidai. Nepadaugėjo ir vilčių, kad urėdijoms bus leista švęsti šimtmetį.