Aplinkos ministerijos (AM) siūloma valstybinių miškų valdymo reforma – vienos valstybės įmonės „Lietuvos miškai“ įsteigimas – pranašumų prieš dabar veikiančias juridinį statusą turinčias valstybės įmones „Miškų urėdijas“ neturi. Priešingai, sudaro prielaidas negerovėms, kurios vyko ir vyksta Lietuvoje.
Skaidrumas
Skaidrumo lygiui esama ir siūloma valstybinių miškų valdymo reforma įtakos neturi. Skaidrinti valdymą galima visada. Pavyzdžiui, apvaliosios medienos pardavimą pirkėjo sandėlyje, pritaikius dabar veikiantį biokuro pardavimo per BALTPOOL biržos principą, galimi ir nepriklausomos valdybos įsteigimo variantai bei panašiai. Svarbiausia – tikslas ir noras.
Korupcija
Prieš keletą metų AM užsakymu atliktas korupcijos lygio tyrimas parodė, kad korupcijos lygis valstybinių miškų sektoriuje, lyginant su kitomis sritimis, yra gana žemas. Pavienius atvejus, kurie skamba žiniasklaidoje, esama miškų valdymo forma neįtakoja. Gandai kuo labiau eskaluojami, tuo jie kelia didesnę baimę ir pasipiktinimą. Kuo jie pagrįsti? Įsteigus vieną įmonę, prielaidos korupcijos lygio didėjimui susidaro palankesnės: korupcija aukščiausiame lygmenyje, kaip pavyzdžiui centralizuoti viešieji pirkimai ar lėšų naudojimas įvairiose valstybinėse struktūrose, yra kasdienis žiniasklaidos reiškinys. Žemiausiame lygmenyje dėl sumažėjusios darbuotojų motyvacijos ir atsakomybės už galutinį rezultatą, galimos didesnės korupcijos apraiškos.
Grąža valstybei
Grąža valstybei įvairiai manipuliuojama, pateikiami ir lyginami skirtingi rodikliai. Valdymo koordinavimo centro duomenimis miškininkystės sektoriaus normalizuotojo grynojo pelno marža yra aukščiausia tarp Lietuvos valstybinio sektoriaus įmonių (2015 m. - 16,7 proc., o energetikos - 11,1 proc. bei susisiekimo – 4,6 proc.). Visi sumokėti miškų urėdijų mokesčiai valstybei sudaro 42 proc. nuo gautų pajamų (nėra analogų). Gautos pajamos iš vieno hektaro miško ploto, įvertinus kirtimo intensyvumą, 2015 m. duomenimis Lietuvoje buvo 110,90 Eur/ ha.
Kaimyninės šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25 - 30 proc. mažesnis: Latvijoje – 84,6 Eur/ha, Estijoje 80,6 Eur/ha, Švedijoje – 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo. Tai atmetus, apskaičiuotasis miškų ekonomikos rodiklis Latvijoje būtų dar mažesnis.
IŠVADOS
Dėl AM teikiamos valstybinių miškų valdymo pertvarkos: skaidrumas išlieka toks pat, korupcijai prielaidų daugėja, grąža valstybei mažėja. Įstojimui į EBPO įtakos neturi, tai rodo Lenkijos pavyzdys.
Vienos įmonės modelis sudaro prielaidas negatyviems procesams:
- politizuoja miškų sistemos ūkinį valdymą (ministras - nepriklausoma valdyba – direktorius - ...);
- monopolizuoja paslaugų pirkimo ir medienos prekybos rinką;
Paslaugas miškų urėdijose atlieka smulkios rangovinės įmonės. Esant centralizuotam paslaugų pirkimui, jos arba neteks darbo, arba bus priverstos dirbti subrangovais už mažesnį įkainį. Medienos prekyboje galimi susitarimai. Dėl patirto spaudimo viešai yra pasisakę Seimo ankstinių kadencijų Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkai ir kai kurie Aplinkos ministrai.
- dėl negalėjimo ar nesugebėjimo efektyviai valdyti procesų gali būti atsisakoma savų kvalifikuotų darbininkų, išparduotos modernios gamybinės priemonės, atsisakyta kai kurių dabar urėdijose atliekamų funkcijų;
Prognozuojamos pasekmės 3000 darbo vietų praradimas regionuose.
- sudaromos sąlygos valstybinio miškų sektoriaus bankrotui ( panašiai kaip atsitiko Lietuvos laivininkystei);
- skurdinami regionai. Prieštarauja Lietuvos Vyriausybės programai;
- nelieka konkurencijos tarp miškų urėdijų, galimi autoritarinio valdymo variantai;
- mažinama iniciatyva, atsakomybės ir ekonominio efektyvumo paieškos žemutinėje miškų ūkio grandyje;
- naikinama tautos istorija. Miškų urėdijos buvo atkurtos kartu su Sąjūdžiu bei Lietuvos nepriklausomybe.
Vienos įmonės modelio svarstymas negalimas kol:
- neatlikta reformos kaštų ir naudos analizė;
- neatlikta galimų socialinių, ekonominių bei aplinkosauginių pasekmių analizė;
- neparuošti teisiniai saugikliai galimoms negatyvioms pasekmėms išvengti, pavyzdžiui, Kolektyvinė sutartis dėl darbininkų išlaikymo ir panašiai.
2017 metų vasario 25 dieną, įvykęs Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas, parodė, kad miškininkų visuomenė nepritaria Aplinkos ministerijos siūlomam vienos įmonės miškų sektoriuje įkūrimui (pareiškimas ir rezoliucija).
Miškininkų visuomenė pritaria pokyčių tikslams ir mano, kad juos pasiekti galima ne revoliuciniu – vienos įmonės įsteigimo būdu, o evoliuciniu – stambinant miškų urėdijas.
Teoriškai galbūt ir patraukliai atrodo centralizuotas ūkinis valdymas, bet, pridėję ranką prie širdies, paklauskime savęs ar tikrai šiandien Lietuva drąsiai gali tai daryti.
Profesorius Vytautas Lansbergis yra pasakęs „Miškas – ne morkų lysvė“. Miškininkai siekia to, kad jie nebūtų priversti ateinančioms kartoms sakyti „Atsiprašau“.
Žurnalo MIŠKAI praneš.
