Lapuočių mediena: neišnaudojamos galimybės

"Miškai" informacija / 2011-11-15 /

Tarptautinis projektas siekia įkvėpti gyvybės verslui. Lapuočiai medienos verslui patrauklūs kur kas mažiau negu spygliuočiai. Lapuočių medienos ruoša palyginti nepatogi, reikalauja daug rankų darbo, jos apdorojimas taip pat sudaro savų specifinių sunkumų, mat lapuočių naudojama daug skirtingų savybių ir vertės rūšių, nors angliškoje verslo terminologijoje visokie lapuočiai apibūdinami vienu žodžiu – hardwood (kietmedis), skirtingai nuo spygliuočių – softwood.

Lapuočių medienos kelias nuo miško iki pramonės gaminio reikalauja daugiau sąnaudų, verslui jis grąžina mažiau pelno. Todėl Baltijos regiono lapuočių ištekliai naudojami nepakankamai.

Projektas Pietų Baltijos kraštams

Ieškoti būdų, kaip Baltijos jūros pietinių pakrančių srityse padidinti lapuočių naudojimo pelningumą, išplėsti šios medienos apyvartą ir reikšmę ūkyje, ėmėsi Švedijos miškų agentūra (Skogsstyrelsen). Išnaudodama ES fondų paramą, ji inicijavo tarptautinį projektą „Lapuočių medžių teikiama nauda – verslo galimybės“ („Hardwood is good – supporting entrepreneurs“). Kaip partneriai į projektą įsitraukė Lietuvos miško savininkų asociacija, Lenkijos regioninis valstybinių miškų Gdansko direktoratas ir Vokietijos tyrimų institucija „Aukštos kompetencijos tinklas“.

Projektas vykdomas kaip ES Pietų Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo programos dalis ir finansuojamas iš šios programos biudžeto. Regionas apima dalį Pietų ir Pietvakarių Švedijos provincijų, dalį Danijos salų, Vokietijos Baltijos pajūrio sritis, šiaurines (pajūrio) Lenkijos vaivadijas ir Vakarų Lietuvą.

Susitikimas Vilniuje

Įgyvendinant projektą spalio 18–19 d. Vilniuje vyko konferencija ir praktinis seminaras (workshop). Renginio antrą dieną aplankytos trys lapuočių medieną naudojančios įmonės Ukmergėje.

Projekto trukmė – 2010–2013 m. Pernai panaši konferencija šia tema vyko Lenkijoje, kitąmet bus rengiama Vokietijoje. Šie susitikimai yra ir gera galimybė verslo atstovams pasikeisti informacija, betarpiškai užmegzti bendradarbiavimo ryšius.

Konferencijoje dalyvavo beveik 70 dalyvių iš Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos (Karaliaučiaus krašto), beveik pusė jų, žinoma, iš Lietuvos – miško savininkai, miškininkai, tyrimo įstaigų specialistai, energetikos, medienos ruošos, prekybos, perdirbimo įmonių atstovai. Lektoriai iš Švedijos, Vokietijos skaitė 8 pranešimus, dar 2 pristatė Lietuvos specialistai.

Konferencijoje numatyta verslo vizija – atskleisti neišnaudojamą įvairiapusį lapuočių miškų potencialą, diegti naujas medienos verslo kontaktų galimybes, pritaikius informacinių technologijų, logistikos, gamybos organizavimo ir ryšių tarp įvairių jos grandžių naujoves plėsti bendradarbiavimo tinklus bei rinkas, Pietų Baltijos regiono, kaip visumos, lapuočių medienos sektorių padaryti gyvybingą, ekonomiškai efektyvų, įnešantį svarų indėlį į regiono socialinę ir ekonominę plėtrą, konkurencingą ir aukštai vertinamą visose rinkose.

Kas gerai, o kas ne

Pradiniame etape atlikti dabartinės šio sektoriaus būklės tyrimai, vadovaujantis strateginio planavimo metodikoje priimta SWOT analize (lietuviškai SSGG – stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės). Įvertinta gamtinė aplinka, medynų būklė ir augimo sąlygos, rūšių proporcijos ir medžių kokybė, verslo infrastruktūra ir t. t. Regiono privalumai – geros augimo sąlygos aukštos kokybės lapuočiams, didelis kokybiškos medienos potencialas, geras miškų valdymas, patirtis tvarkant mišrius medynus (ypač Vokietijoje ir Lenkijoje), puiki tarpregioninės prekybos infrastruktūra – jūrų uostai, laivybos keliai, taigi pigus transportas. Kita vertus, silpnosios vietos: kirtimo ir medienos ruošos kaštai, miško savininkų, rangovų, miško darbininkų kvalifikacija, menkas suinteresuotumas gaminti lapuočių medieną (veikiau būdinga Švedijai), nepasitikėjimas lapuočių perspektyvumu, nes vertingosios rūšys užauginamos lėčiau nei spygliuočiai.

Analizė parodė, jog regione vis dėlto yra galimybių geriau išnaudoti turimus aukštos kokybės išteklius, plėtoti perdirbimo grandies pajėgumus, specializuoti verslą darbui su lapuočių produktais, išeiti į rinkas su prekių ženklu „Baltijos mediena“; be to, lapuočių miškai turi didelį nemedieninių produktų ir paslaugų (turizmo, poilsio) plėtros potencialą.

Kokios gali būti kliūtys siekiant intensyviai plėtoti lapuočių medienos verslus? Aplinkosaugos ribojimai. Estetinė miškų vertė ir prioritetinė svarba turizmui. Auganti biomasės energetikai paklausa. Ateityje (turint omenyje demografines tendencijas) – kvalifikuotos darbo jėgos stygius, taip pat klimato kaita, kuri gali paskatinti naujas medžių ligas, kaip kad dabar naikinančios uosius, ąžuolus.

Ką privalu nuveikti

Norint stiprinti lapuočių medienos verslą, būtinos pastangos įvairiomis kryptimis. Reikia lapuočių medienai specializuotų gamybinių pajėgumų. Miško savininkai turėtų suvokti ekonominę lapuočių vertę, sykiu įgyti daugiau ir gilesnių žinių apie tikslingas miškininkystės priemones, kad būtų auginama aukščiausios kokybės mediena. Ruošos ir transporto įmonės turėtų įsisavinti produktyvesnius ruošos metodus, sykiu griežtai laikantis biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio estetinės vertės išsaugojimo reikalavimų. Reikalingos investicijos į gamybą ir pažangias technologijas, į darbuotojų kompetencijų gerinimą, tačiau nedidelių ir vidutinių įmonių galimybės čia ribotos, jos neišsivers be paramos iš šalies – iš konsultavimo, mokymo tinklo, finansavimo fondų.

Labai svarbu komunikacija tarp visų medienos pridėtinės vertės kūrimo grandinėje dalyvaujančiųjų: miško savininkų, ruošos rangovų, pirkėjų, transportininkų, perdirbėjų, produktų pirkėjų ir pan. Čia turi būti taikomos pažangiausios informacinės technologijos. Bendradarbiavimą, prekybą Pietų Baltijos regiono mastu apsunkina tai, kad šiame versle menkas standartizacijos laipsnis. Apvaliosios lapuočių medienos vertinimo, klasifikavimo nacionalinės, kartais net atskirų kompanijų sistemos, taisyklės ir normos skirtingos – reikia standartizuotų elektroninių keitimosi duomenimis formatų, turi būti įvestas matematinis algoritmas duomenų konversijai iš vienos sistemos į kitą.

Ne vien idėjos ir vizijos

Konferencijoje buvo pristatyta ir konkrečių naujovių. Antai Vokietijoje sukurta labai patogi logistikos ir kitiems tikslams automatizuota fotogrametrinė medienos kontrolės sistema AfoRS: paprastas fotografuojantis mobilusis telefonas su nedideliu priedėliu užfiksuoja rąstų rietuvės vaizdą ir perduoda jį į serverį, kuris apskaičiuoja medienos tūrį, rąstų skaičių, jų pasiskirstymą pagal storio klases.

Vykdant šį projektą komunikacijai su vietiniais ar tarptautiniais partneriais pritaikyta švedų naudojama paprasta lapuočių rąstų kokybės klasifikavimo pagal vizualines charakteristikas sistema Woodpicker – perduodami duomenys akivaizdūs be jokių paaiškinimų.

Taigi projekto Hardwood is good įgyvendinimas prasideda nuo informacinių technologijų?