Patys muša, patys rėkia. Turim tokią patarlę, ir, matyt, joje yra tiesos grūdas. Ji kalba apie žydus, tiksliau, apie vieną jų savybę – pačiam padaryti kažką negera ir pačiam šaukti, kad esi skriaudžiamas. Ir kaip ją užmirši, kai daugelį metų visais įmanomais būdais nepaliaujamai kalama ir kalama – esi žydšaudys. Visi žinome zurofus, gochinus, vinokurus, kukliansky, venclovas, vanagaites, ivaškevičius bei kitus nepailstančius lietuvių tautos kaltintojus ir jų giesmes.
Nors faktai sako ką kita: ne kas nors, o Lietuva priėmė ir leido apsigyventi savo žemėse žydams, kai ankstyvaisiais viduramžiais jie buvo varomi iš visų Europos valstybių, ne kas nors, o būtent lietuviai labiausiai visame pasaulyje (skaičiuojant milijonui gyventojų) gelbėjo šios tautybės žmones II pasaulinio karo metu, ne kur nors kitur, o būtent Lietuvoje, kai ją valdė patys lietuviai, niekada nevyko žydų pogromų. Maža to, mes nuo seno Europoje garsėjame savo pakanta ir gebėjimu gražiai gyventi po vienu stogu ne tik su žydais, bet ir su kitų tautų atstovais. Taip, pripažįstame, kad tarp mūsų buvo ir yra nusikaltėlių, talkinusių vieniems ar kitiems okupantams ar prisidėjusių prie žydų žudynių. Bet, skaičiuojant procentais ir jei lygintume su kitų tautų panašiais nusikaltėliais, ta mūsų tautos dalis buvo labai nedidelė, gal net viena mažiausių – 5–8%. Taigi, nėra jokio pagrindo kaltinti visos tautos. Bet tai atkakliai daroma. Ir daroma, siekiant didesnio tikslo – sumenkinti, suniekinti lietuvių tautą ir pasilengvinti kelią, stumiant ją į istorijos sąvartyną. Ar pasiduosime ir plačiai atidarysime duris ivaškevičiams? Kiekvienas sau atsakykime į šį klausimą ir pasidarykime atitinkamas išvadas.
Medžio Lietuvoje taip pat tęsiasi nelengvas metas – iki dugno nukritusios medienos kainos ir ne patys geriausi ženklai iš lėtinančios pagreitį Europos. Prisideda dar ir JAV mokestiniai judesiai ES eksporto atžvilgiu. Ypač prasta padėtis su malkine mediena, o verslas dar norėtų mažinti jos kainas. Bet kad jau nebėra kur. Žinovų teigimu, dar pamažinus malkinės medienos kainas, jų gamyba taps nuostolinga. Taigi, iš to nieko gero neišeis. Gerai, kad vis dar paklausi statybų mediena. Tačiau pastaruoju metu kokybės reikalavimai ir jai gerokai išaugę. Tad sudėtingomis sąlygomis tenka dirbti ir užsidirbti miške. Bet dirbama, garsiai nedejuojama ir su viltim žvelgiama į Naujuosius. Viltingai laukiama naujųjų medienos ruošos konkursų, kurie turi prasidėti lapkričio mėnesį. Tikimasi ir geresnių paslaugų kainų, ir galimybių teisingiau konkuruoti šiame sektoriuje. Greitai pamatysime, ar pildosi viltys.
Lapkričio žurnale rasite Jono Barzdėno šio metų laiko gamtos etiudus ir tikrųjų miško gyventojų įpročių apžvalgą, turėsite galimybę pasimokyti miško priežiūros subtilybių iš ilgamečio gamtosaugos eksperto Vytauto Uselio sukauptos patirties, pagilinsite žinias apie darnią ir tvarią miškininkystę, susipažinsite su pačiu didžiausiu gamtos muziejumi Berlyne, rasite Daliaus Stanciko pateiktą solidžią istorinių klastočių analizę labai skaudžia mūsų praeities tema. Bus ir daugiau įdomių bei naudingų rašinių.
