Genocido centro išvada: Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas
Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija 2024 m. vasario 28 d. svarstė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos prašymą įvertinti, ar atitinka Įstatymo nuostatas naujai kuriama Kazio Škirpos atminimo lenta ant Apeliacinio teismo pastato (Gedimino pr. 40, Vilniuje). Dėl planuojamos įamžinti asmenybės – Kazio Škirpos – atminimo lentos svarstymo metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis parengtų istorinę archyvinę pažymą apie Kazio Škirpos asmenybę ir veiklą.
Lietuva jį pagerbė ne vienu apdovanojimu
LGGRTC tokią istorinę-archyvinę pažymą dėl Kazio Škirpos asmenybės parengė 2024 m. birželio 25 d. (Nr. 9R- 598 (9.6E). Joje skelbiama, kad 1919 m. spalio 25 d. K. Škirpa už narsumą buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, jam įteiktas Savanorio medalis, Lietuvos Respublikos Prezidentas už nuopelnus Lietuvai jį apdovanojo Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu. K. Škirpa buvo Steigiamojo Seimo narys, dirbo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus vedėju, karo atašė Vokietijoje, nuolatiniu Lietuvos atstovu prie Tautų Sąjungos Ženevoje. Jam suteiktas pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangas. 1938 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijoje. 1938 m. pabaigoje perkeltas į Berlyną ir paskirtas Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vokietijoje.
Naciai jam uždraudė grįžti į Tėvynę ir nusavino turtą
Sovietų Sąjungai 1940 m. vasarą okupavus ir aneksavus Lietuvą, K. Škirpa nuo pirmųjų dienų tapo aktyviu rezistentu, suinteresuotu nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimu, kaip įgaliotasis ministras Vokietijoje, priešinosi pasiuntinybės, jos turto perdavimui Sovietų Sąjungos ambasadai Berlyne, jam ir kitiems septyniems diplomatams atimta Lietuvos pilietybė, uždrausta grįžti į Lietuvą ir konfiskuotas visas jų turtas.
1941-aisiais prasidėjus sukilimui paskutinieji pranešimai iš Berlyno sako, jog pulk. K. Škirpa uždraudęs žydų persekiojimus Lietuvoje. Iki šiol lieka neištirtas klausimas: kodėl K. Škirpa uždraudė žydų persekiojimus Lietuvoje, nors jo vadovaujamos Berlyno LAF’o organizacijos veikloje stebimos antisemitizmo apraiškos?
Jis nebuvo išdavikas ir kolaborantas
K. Škirpos veikla neatitinka valstybės išdaviko apibrėžimo. Jis neišdavė nepriklausomos Lietuvos valstybės, o ieškojo būdų nepriklausomybei atkurti, Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą įvykdytos okupacijos ir aneksijos padariniams pašalinti, – rašoma LGGRTC pažymoje. Jis nėra buvęs nacių okupuotos Lietuvos vietinės valdžios įstaigų pareigūnu. Tad jis nebuvo kolaborantas.
Jis buvo paskirtas Lietuvos Ministru Pirmininku
LAF’o Vyriausiojo štabo vardu paskelbė, kad vėl naujai atgimstančios Lietuvos laikinoji vyriausybė (toliau LLV) skelbia atstatanti Laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Buvo paskelbtas ir Lietuvos laikinosios vyriausybės narių sąrašas, Ministru Pirmininku buvo paskirtas Kazys Škirpa. Tačiau K. Škirpa neturėjo galimybių eiti šias pareigas, nes Berlyno policija jam skyrė namų areštą, jis turėjo kasdien registruotis policijoje. Nors areštas po trijų savaičių ir buvo panaikintas, tačiau vykti į Lietuvą K. Škirpai nebuvo leista. Dėl to ministro pirmininko pareigos laikinai buvo perduotos Juozui Ambrazevičiui.
Jis neturėjo nieko bendro su žydų genocidu
Nėra žinių apie tai, kad ką nors bendro su žydų žudynėmis būtų turėjęs tuo metu Berlyne gyvenęs plk. Kazys Škirpa.
Manome, kad planuojamos pakabinti lentos užrašas atspindi teisingą informaciją apie K. Škirpos gyvenimą. Antra vertus, susidaro įspūdis, kad jis buvo formuluojamas per mažai atsižvelgiant į pastato istoriją. Šiame pastate Steigiamasis Seimas neposėdžiavo, iš šio pastato K. Škirpa sukilimo neorganizavo.
Atminimo lenta buvo pašalinta neteisėtu būdu
Mažiausiai trejus metus Vilniaus savivaldybė nedavė atsakymo dėl atminimo lentos K. Škirpai
Policijos pareigūnai panaudojo akivaizdžiai perteklines priemones, pašalinant K. Škirpai skirtą lentą
Padorūs šalies piliečiai neužmiršo jo nuopelnų
Nepaisant valdžios represijų, prie Apeliacinio teismo pastato kasdien renkasi žmonės, uždegamos atminimo žvakutės K. Škirpai atminti.
Vietoje sudaužytos atminimo lentos ant Apeliacinio teismo pastato kabo K. Škirpos portretas.
Šis pastatas sietinas tik su K. Škirpos 1918–1919 m. biografijos įvykiais, kai sunkiomis Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) sąlygomis jis prisidėjo prie kariuomenės kūrimo darbų vykdymo.
Šioje vietoje labiau tiktų lenta, skirta atminimui čia veikusios Vilniaus karo komendantūros, kuri prisidėjo prie kariuomenės kūrimo, kurioje dirbo K. Škirpa ir kiti asmenys, – daroma išvada LGGRTC pažymoje.
Pozicija.org
