Švytintis augalas

JAV mokslininkas dr. Kytas Vudas (Keith Wood) su bendradarbiais išvedė naktimis švytinčių petunijų rūšį. Dieną ši darželių ir balkonų gėlė niekuo nėra ypatinga, bet joje yra įdiegtas tamsoje švytinčio grybo Neonothopanus nambi genas. Naktį augalas skeidžia ramią, žmogui miego netrikdančią šviesą. Petunija JAV plačiai paplitusi, ji nėra vietinė, bet nelaikoma invazine, maža pavojaus, kad pakeistas genas paplis vietiniuose augaluose. Bet prireikė 10 metų, kol JAV institucijos pripažino išradimą leistinu. 

Didėjantis miškų plotas Vengrijoje

Pasak Vengrijos dienraščio Magyar Nemzet, per pastaruosius 100 metų miškų plotas šalyje padvigubėjo. Dabar vyriausybė siekia iki 2030 m. miškų plotą padidinti nuo 2 mln. iki 2,5 mln. ha. Vykdoma ir gyvenviečių apželdinimo programa, ketvirtojoje jos fazėje Žemės ūkio ministerija teikia paramą apželdinant mažiau nei 10 000 gyventojų turinčius miestelius, juose iki metų pabaigos planuojama pasodinti 56 000 medelių. 

Nesibaigiančios paieškos

Vokietijoje vis dar nesurastos ir neištirtos vietos saugiai visiems laikams padėti atominio kuro atliekoms. Pasak naujausios studijos, šios paieškos užtruks 43 metais ilgiau, nei iš pradžių planuota. Silpnai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų galutinėje sankrovoje buvusioje druskos kasykloje Morslebene (Saksonijoje-Anhalte) jau sudėta daug konteinerių, bet didžiausio radioaktyvumo atliekoms saugoti vietų dar nėra. Iki 2050 m. turi būti surastos ir parengtos saugyklos po žeme 20 000 m³ kiekiui aukščiausio radioaktyvumo atliekų, susikaupusių Vokietijoje per 60 atominės energetikos metų. Tai tėra 5 % radioaktyvių atliekų, bet jose sukaupta daugiau kaip 90 % visose atliekose esančio radioaktyvumo potencialo.

Nuotraukoje – atominių atliekų saugykla Morslebene

Kad turistai netrikdytų koalų

Australijos turistai mėgsta gamtos parkuose fotografuotis su koalomis, jas glostyti, imti ant rankų. Tačiau dabar daugumoje Australijos valstijų liesti tuos žvėrelius uždrausta. Koalos minta sunkiai virškinamais eukaliptų lapais, gamtoje jos miega apie 20 valandų per parą, kad sukauptų energijos, o žmonių lankomuose parkuose jos nuolat trikdomos, priverstos ištisas dienas būti budrios ir patiria nuolatinį stresą. Tik Pietų Australijoje ir Kvynslende, kur beveik prieš šimtmetį įsteigtas seniausias koalų rezervatas, leidžiama artimiau bendrauti su koalomis, bet irgi ne nuolatos.

Meškos Slovakijoje

Slovakijoje yra apie 5, 4 mln. gyventojų ir 1300 rudųjų meškų, jos paprastai laikosi kalnuose ir tankiuose miškuose. Tačiau pasitaiko susidūrimų su tais žvėrimis, jų sužeista nemažai žmonių – keliautojų, grybautojų, miškininkų, yra ir žuvusių. Šiemet sumedžiota daugiau nei 40 meškų, praradusių instinktą vengti žmogaus; prieš nušaunant kiekvienu atveju gyvūno elgesys kruopščiai tiriamas. Neseniai pradėjo veikti specialus telefonas pagalbai išsišaukti susidūrus su meškomis.

Nuotraukoje – meška slovakiškoje 5 eurų monetoje

Elektros energijos gamybos šaltiniai Vokietijioje ir Lietuvoje

Pagal Vokietijos federalinę statistikos tarnybą DESTATIS, per 2023 metus šalyje pagaminta elektros energijos iš viso 514,6 mlrd. kWh, tame kiekyje iš rudosios anglies 17 %, akmens anglies 8,6 %, atominių reaktorių 1,4 %, gamtinių dujų 15,5 %, naftos produktų 1 %. Iš atsinaujinančių šaltiniu gauta 52 % visos elektros: vėjo 26,8 %, vandens (hidroelektrinių) 3,8 %, biomasės 8,5 %, saulės 11,9 %, buitinių atliekų 1,1 %, geoterminių gręžinių – beveik 0,0 %. Dar 4,5 % gauta iš kitų energijos šaltinių. Palyginimui: Lietuvoje, „Litgrid“ duomenimis, 2023 m. atsinaujinančių išteklių elektros dalis buvo rekordinė – 70%. 

Medinis Žemės palydovas

Japonijos Kioto universiteto specialistai sukūrė pirmąjį medinį Žemės palydovą, pavadintą „LignoSat“. Jau šį mėnesį tą maždaug 1 kg sveriantį, 10x10 cm dydžio kubo formos prietaisą iš Kenedžio centro Floridoje (JAV) raketa SpaceX pakels į tarptautinę kosminę stotį ISS, į japonų pilotuojamą jos modulį „Kibo“, iš čia palydovas bus paleistas į orbitą. Šiame eksperimente, be kitų užduočių, bus patikrinti menami medžio pranašumai prieš metalą kosminiuose aparatuose.

Bendradarbiavimas dėl taupaus medienos naudojimo

Liepos pabaigoje Austrijos sostinėje vyko JT Mitybos ir žemės ūkio organizacijos FAO Miškų komiteto COFO posėdis, rekordiškai gausiai atstovaujamas – daugiau kaip 1000 vyriausybių atstovų iš 116 šalių, tarp jų 16 miškų ministrų. Joje Austrijos žemės ūkio, miškų ir vandenų ministras N. Totschnigas, palaikomas įvairių žemynų šalių atstovų (Kanados, N. Zelandijos, Australijos, Japonijos), vykstant klimato kaitai, ragino įtvirtinti tarpinstitucinį valstybių bendradarbiavimą taupaus medienos naudojimo ir tvarios miškininkystės srityje. Šie uždaviniai ateityje bus vienas iš FAO prioritetų.

Nuotraukoje ministras Norbertas Totschnigas

Voratinkliai – gyvajai gamtai tirti

Australijos Perto universiteto mokslininkai panaudojo pigų ir nepastebimą būdą gyvajai aplinkai tirti – būtent aptikti įvairių gyvūnų rūšių DNR pėdsakus voratinkliuose. Šie tarnauja kaip pasyvūs oro filtrai, pagaunatys aplinkoje plevenčias DNR molekules. Bandymų metu rasta 11 žinduolių, 13 paukščių rūšių, taip pat varliagyvių ir driežų pėdsakų. Aptikta ir rudųjų lapių, naminių pelių bei juodųjų žiurkių ženklų – šie gyvūnai Australijoje yra invaziniai.