Kur džiugesys?

Albertas Žostautas / 2020-10-29 /

Kažkaip nesimato, nesigirdi ir nesijaučia didelės euforijos po rinkimų. Gal tik Laisvės partijos armonaitės linkusios taškytis pergalės purslais. Bet čia daugiau lemia toks būdas pranešti pasauliui apie bet kokį ryškesnį stiprėjimo krypties pokytį savo kelyje. O šiaip – visuotinis santūrumas ir pagrindinių laimėtojų bei pralaimėtojų stovyklose.

Nors, tiesą sakant, dar neaiškūs ir tie laimėtojai, nes prie valstybės vairo dar galimos įvairios kombinacijos, kurios akimirksniu laimėtojus paverčia pralaimėtojais ir atvirkščiai. Tai jau matėme po 2016 metų rinkimų. Bet gal svarbiausia to ryškaus santūrumo priežastis – kad tik jam – Landsbergiui, Karbauskiui ar Paluckui – nebūtų geriau, kad tik jie, atskirai paėmus, per daug nesustiprėtų ir neįsitvirtintų naujai kadencijai valdžioje. Panašu, kad taip nusiteikusi ir balsavo didžioji dauguma didžiųjų partijų šalininkų. Jie ir dabar nelinkę kalbėti ir garsiai dalintis įžvalgomis apie savo remiamos politinės jėgos pranašumus ar visai šaliai naudingas programines nuostatas. Jiems svarbiausia, kad būtų prasčiau jų nepalaikomai partijai, nes „mes žinome tų blogiukų sugebėjimus krautis turtus mūsų visų sąskaita ir didinti skurdą šalyje“, – labai panašiai sakė kalbinti skirtingų politinių grupių rėmėjai. Be abejo, žinojimas yra geras dalykas. Bet būna dar geriau, kai savo pastangas nukreipi tikrai verto dalyko įtvirtinimui ir garsinimui viešojoje erdvėje ir tokiu būdu visiems sudarai demokratišką galimybę rinktis geriausią iš geriausių, taip prisidėdamas prie tvarios pažangos šalyje. Taigi, šįkart asmeninis žinojimas nevirto visuotine vertybe. Bet tokia vertybe virto aiškumas. Būtent šiuose rinkimuose tapo aiškios sisteminių partijų metamorfozių galimybės ir galutinai paaiškėjo smulkiųjų politinio lauko žaidėjų perspektyvos. Po rinkimų Andrius Martinkus išgrynino dar vieną aiškumą: visuomenės varomosios jėgos – idealistinio arba disidentinio mąstymo ir prisitaikėliškos gyvensenos rinkėjų potencialus. Pirmajai grupei Lietuvoje priskirtina apie 300 000 rinkėjų, na, o antrajai – visi kiti arba devyni iš dešimties bendrapiliečių. Pastarieji, kaip paprastai, ir nulemia visų rinkimų baigtį. Bet labai svarbu, kad aukščiausiame valdžios lygmenyje būtų atstovaujami ir idealistinės grupės rinkėjai. Deja, naujame Seime pastarieji ir vėl neturės savo atstovų. Dėl to džiaugtis taip pat nėra ko. Bet po šitų rinkimų pasidžiaugti galima bent dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, kad akivaizdžiai vakarykščio mąstymo, elgsenos ir gyvenimo būdo „bebrų“ partijos atstovai jau tapo istorija. Ir dėl to, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos partija neperžengė slenksčio į Seimą. Panašu, kad pastarajai jau nelemta būti parlamentinio lygmens žaidėja šalyje. Šios partijos susikūrimas ir toks ilgas gyvavimas buvo akivaizdus mūsų modernios valstybės nesusipratimas ir anachronizmas: šiuolaikinėje demokratinėje šalyje tiesiog negali būti jokių politinių darinių, sukurtų tautinių grupių pagrindu, nes tokiu būdu vienos tautybės žmonės jau iš karto priešpastatomi kitų tautybių žmonėms, o iš čia gimsta daug visiškai nereikalingų įtampų ir šiandienos visuomenei nepriimtinų problemų. Visos politiškai aktyvios grupės bet kurioje demokratinėje valstybėje turi kurtis idėjiniu, pasaulėžiūriniu, programiniu, o ne tautiniu pagrindu, nes visi jie yra vienos valstybės bendrapiliečiai, turintys pareigą stiprinti ir tobulinti savo šalį, o ne ją skaldyti, kurti visokias kebeknes ir taip švaistyti mūsų visų bendrus išteklius ir laiką, reikalingus krašto pažangai ir klestėjimui užtikrinti. Taigi, po rinkimų visgi turime dėl ko pasidžiaugti.

Pasidžiaugti gali ir medžio Lietuva. Čia gamybiniai ir ekonominiai reikalai klostosi neblogai, ypač tiems, kurie daugiausia dirba vidaus rinkoje. Statybos, baldų gamybos apimtys šalyje nemažėja. Dėl to nemažėja ir medienos paklausa bei jos ruošos ir perdirbimo poreikis. Dažnai bendrovei tenka labai mikliai suktis, kad laiku spėtų įvykdyti užsakymus. Nuo vasaros atsigavusi ši sritis ir toliau išlieka aktyvi, dinamiška bei teikianti neblogų vilčių ateičiai, nors stiprėjanti koronaviruso banga kelia nerimą ir šiame sektoriuje.