Šiemet Trys Karaliai žmonijai atnešė prastą žinią – Amerikoje mirė žodžio laisvė ir tikroji demokratija. Po sausio 6 d. JAV Kapitolijaus šturmo, kuriame, garsiojo prokuroro ir buvusio Niujorko mero Rudulfo Džiulijanio teigimu, rusiškų komandų fone po prezidento Donaldo Trampo šalininkų vėliavomis pagrindinį riaušininkų vaidmenį suvaidino kairuoliškos teroristinės organizacijos ANTIFA nariai.
Tačiau, nepaisant to, visa kaltė buvo suversta Donaldui Trampui ir už tai jam surengta antroji apkalta. Taip tiesa ir tikroji demokratija buvo sutryptos. Pirmojo atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus vertinimu, Amerikos demokratija dabar jau ima panašėti į Kirgizijos demokratiją. Bet būtų klaidinga manyti, kad tai tik JAV reikalas, nes nuo Trijų Karalių akivaizdžiai pradėjo keistis ir viso pasaulio galios centrų išsidėstymas, kuriame į pirmąsias pozicijas pradėjo veržtis Kinija. Tų svarbių pokyčių pasekmes, be jokios abejonės, pajus visas pasaulis, kartu su mūsų Lietuva. Ir ne tik pajus. Kai kurių pasaulio įvykių apžvalgininkų teigimu, tie pokyčiai bus konkretūs ir aiškiai matomi. Keisis ir Europos Sąjungos valstybių vaidmuo bei galimybės pasaulyje, ir, deja, ne visada į gerąją pusę. To nepamirškime ir žiūrėkime, ką geriausiai galime padaryti besikeičiančiomis aplinkybėmis. Na, o prie viso šito virsmo dar prisideda ir Covid-19 rūpesčiai. Tačiau, rimtų analitikų vertinimu, prasidėję Naujieji metai Europai, o kartu ir mums, turėtų būti geresni negu praėję. Ir ekonominio atsigavimo prasme, ir vykstančių pasaulinių procesų aiškumo, ir vis didesnio žmonių supratimo dėl jų pačių atsakomybės už klimato kaitą ir neišvengiamos būtinybės visu rimtumu spręsti susikaupusias problemas. Tad būkime išmintingi, supratingi, veiklūs ir kiekvienas padarykime bent tai, kas nuo mūsų pačių priklauso. Dabar pats laikas, nes paskui jau gali būti per vėlu.
Medžio Lietuva Naujuosius pasitiko darbingu ritmu. Vertingiausių medienos sortimentų paklausa po truputį toliau kyla. Jau justi ir privačių miško savininkų padidėjęs noras gauti daugiau pajamų iš savo turimų valdų. Šitų procesų nestabdė nei galiojantis karantinas, nei sausio mėnesį šalyje įvesti judėjimo apribojimai. Tačiau karantino suvaržymai vis dėlto trikdo darbus. Dar nežinia, kokie ribojimai išliks vasario mėnesį, bet panašu, kad jie silpnės ir jau bus galima linksmiau judėti. Tikimasi, kad pradės augti ne tik vertingiausių, bet ir kitų medienos sortimentų paklausa, o iš čia didės ir viso miškininkystės sektoriaus bei su juo susijusių gretutinių verslų galimybės. Taigi panašu, kad pavasarį galėsime pasitikti geriau nusiteikę nei pernai tuo pačiu metu. Tai geras ženklas visiems, kurie planuoja tvarų judėjimą pirmyn ir siekia gerų rezultatų.
Apie tai ir rašome vasario žurnale. Naujasis AM viceministras Danas Augutis MIŠKAMS duotame interviu teigia, kad labai svarbu nemažinti tempo įgyvendinant žaliojo kurso siekius ir kad dėl to turės keistis miškininkystė Europoje bei visame pasaulyje. Šią temą nauju atžvilgiu papildo Inga Labutytė, pristatydama Estijoje gimusį sumanymą sukurti naują sistemą, pagal kurią bus galima atsisakyti privačių miškų kirtimų sudarius kompensacines sutartis su įmonėmis, teršiančiomis aplinką. Šis modelis tik pradedamas kurti, ir dar niekas negali pasakyti, ar jis bus sėkmingas. Bet bandymas įdomus. Lygiai taip pat niekas negali pasakyti, ar vėl įsitvirtins lokiai Latvijos miškuose, bet procesas taip pat jau prasidėjęs. Alfonsas Kazitėnas šįkart pristato miškų smirdžių – šešką. Pasinaudokime gera proga pažinti šį Lietuvos senbuvį iš arčiau. Turėtumėte rasti ir daugiau įdomių bei svarbių rašinių.
