Robotėjimas

Albertas Žostautas / 2020-05-27 /

X Æ A-12. Tai ne kokios nors elektroninės naudmenos ar kokios prekės arba gaminio kodas. O elektroninės muzikos atlikėjos Grimes ir garsaus JAV verslininko Elono Musko pirmagimio sūnaus vardas. Ir nors kiekvienas to vardo ženklas turi savo prasmes ar tiesiogines sąsajas realiame gyvenime, ką galima pasakyti apie tokio vardo turėtoją?

Kol kas nieko, nes dar tik skaičiuojamos pirmosios to žmogučio gyvenimo dienos. Tačiau apie tokio vardo suteikėjus ir mūsų amžininkus jau galima šį bei tą pasakyti. Bet be džiaugsmo ir net be jokio džiugesio, o veikiau priešingai – su liūdesiu, nes tai dar vienas dvasinio pasaulio pralaimėjimas technologijai, pramoniniam konvejeriui ar tiesiog žmogaus robotėjimui.Nuo neatmenamų laikų žmogaus vardui buvo skiriamas didelis dėmesys, nes vienoks ar kitoks jame esantis dvasinis pradmuo atitinkama linkme kreipė to vardo turėtojo gyvenimą, atitinkamai formavo jo asmenybę, pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką, atitinkamai brandino jo santykius su kitais žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu. Todėl kai kurioms tautoms, tarp jų ir lietuviams, vardas buvo svarbesnis už pavardę, nes pastaroji fiksavo tik medžiaginę – kūnišką – kraujo tąsą, o vardas ženklino dvasinį jo turėtojo ypatumą, pasireiškiantį per jo būdą, charakterį, kasdieninį skatinimą vienaip ar kitaip elgtis ir bendrauti su kitais žmonėmis. Ką ir sakyti – tai išties svarbu. Na, o X Æ A-12 ar 1517AB-1S5 arba dar kokia kita raidžių ir skaičių kombinacija nebeišreiškia žmogaus dvasinio prado ir jį pastato į vieną gretą su robotu. Nieko gero. Nieko, nes viskam turi būti sava vieta ir sava paskirtis. O kai „iš didelio rašto išeinama už krašto“, be jokios abejonės, atsiranda daugiau sumaišties. Sumaišties, darančios žalą darniam gyvenimui ir darniems santykiams tarp žmonių. To mums juk labai trūksta.

Mums labai trūksta ir mūsų pačių rinktos valdžios tinkamo kalbėjimo su visuomene. Per pastarąją kadenciją tai matėme daugybę kartų. Naujausi pavyzdžiai – Sveikatos apsaugos ministro ir jo komandos komunikacija koronaviruso atveju, kuomet viešai sakoma akivaizdi netiesa arba išsisukinėjama dėl pasirengimo pandemijai, dėl apsirūpinimo saugos priemonėmis ar deramo rūpesčio medikais ir savarankiškai norinčiais pasitikrinti žmonėmis bei medžioklės įsakymo pataisos, kelioms dienoms vėl įteisinusios medžioklę lankais nuo 2022-jų. Dėl pastarosios istorijos peripetijų teko skubiai atsistatydinti Aplinkos viceministrei Rasai Vaitkevičiūtei, nors, kaip žinome, tiesiogiai už tai atsakingas yra pats Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dabartinis ministras taip pat aktyviai dalyvavo vykdant valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarką, kurios metu buvo daugiau negu akivaizdu, kad taip dirbti – netinkamai kalbėti ir diskutuoti apie reformos būtinybę, kuriai, redakcijos žiniomis, pritarė absoliuti dauguma šalies miškininkų, – jau nebegalima. XXI amžiuje išmintinga demokratinės valstybės valdžia nesišvaisto nepagrįstais kaltinimais visiems miškininkams ir atskiros profesinės grupės nesupriešina su likusia visuomene. Taip elgiamasi tik su priešais, o ne su savos bendros valstybės bendrapiliečiais, kurių darbas bei mokesčiai ir laiduoja pačios valstybės gyvavimą. Tai turėtų suprasti kiekvienas, dar prieš apsispręsdamas kandidatuoti į vienas ar kitas atsakingas pareigas valstybėje. Bet netrukus – jau šių metų rudenį – turėsime galimybę įsitikinti, ar ta pamoka buvo tinkamai išmokta.

Birželio žurnale kaip tik ir rašome apie netinkamą šalies aukščiausios valdžios bendravimą bei elgseną patikslintų medžioklės taisyklių tema. Ilgametis medžiotojas ir padorus valstybės miškininkas Vytautas Ribikauskas pateikia svarbiausius argumentus svarstomu klausimu. Verta su jais susipažinti – bus mažiau sumaišties ir įvairių spekuliacijų. Verta nepraleisti ir Vidmanto Verbylos bei Zitos Bitvinskaitės rašinio apie sengirių ateitį, ir Algirdo Bruko įžvalgų apie dar neseną mūsų istorijos tarpsnį. Turėtumėte rasti ir daugiau įdomių bei naudingų rašinių.