Ryškių pokyčių metai

Albertas Žostautas / 2020-01-17 /

Praėjusių metų politinis marmalas neužgožė svarbiausios šventės Lietuvoje. Kaip jau ne vieną tūkstantį kartų savo šeimose gražiai susėdome prie bendro Kūčių stalo, džiugiai atšventėme Kalėdas ir maloniai panirome į tarpušvenčio dvisavaitį, leidusį ramiai įsivertinti praėjusį laiko tarpsnį ir mesti žvilgsnį bent iki kitos metų sąvartos.

Nors šalies ekonomika augo, toliau didėjo bendrapiliečių indėliai sąskaitose, bet socialinė įtampa neslūgo, viešojoje erdvėje skandalas vijo skandalą, atnaujintos Vyriausybės „profesionalai“ galutinai save diskreditavo, o ir naujasis šalies Prezidentas jau ne kartą spėjo nuvilti, nes „stovėjimas po medžiu“ svarbiais valstybės klausimais – tikrai ne svajonių vadovui deranti elgsena. Na, bet tam neprieštaraujantys sako, kad galėjo būti ir blogiau. Galėjo. Bet kodėl trisdešimtais atkurtos laisvės metais turime džiaugtis ir tenkintis tuo, kad nebuvo blogiau? O kada bus geriau? O kodėl negalima rinktis geriausio iš geriausių, o ne tik iš pakenčiamų? Bet tai klausimai mums patiems ir jau naujajam šalies Seimui, nes iš dabartinio ko nors labai gero tikėtis nebegalime.
O, tiesą sakant, ir negalėjome tikėtis beveik nuo pat jo kadencijos pradžios, kai galutinai tapo aišku: žodžiai – sau, darbai – sau. Rinkiminiai metai tik dar labiau didins šalies valdymo chaosą, leidusį žinomam ekonomistui N. Mačiuliui teigti, kad „neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar“. Taigi, mūsų laukia pribrendę pokyčiai. Ir atkurtos Lietuvos trisdešimtmetis, ateisiantis šių metų Kovo 11-ąją, turėtų būti ryškus postūmis pokyčiams į gerą. Gerus pokyčius pas mus skatins ir kitos Europos šalys. Pirmiausia Anglija, Lenkija, Vengrija, Italija, kurios jau seniau sukilo prieš kenksmingas tendencijas ES viduje, nes kiek gi „galima griauti savo valstybes“? Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių Europoje supranta, jog būtina atnaujinti ES, kol ji dar nesubyrėjo ir po savo griuvėsiais nepalaidojo pačios senojo žemyno demokratijos ir po tuo skėčiu esančių valstybių. Tai pavojinga, gerbiamieji, nes tokiu atveju kažin ar ir NATO galės išgelbti mus, ypač mažiau skaitlingas tautas, nuo naujos vergijos. Taigi, būkime išmintingi, kryptingi ir ryžtingi neišvengiamų pokyčių akivaizdoje. Panašu, kad mums viso to labai prireiks jau pačiu artimiausiu metu.

Pokyčiai gali užklupti ir medžio Lietuvą. Seimui tik pačioje praėjusių metų pabaigoje ir tik iš trečio karto pavyko priimti Miškų įstatymo pataisą, įteisinančią šalies valstybinių miškų valdymo pertvarką, kaip to buvo reikalavęs Konstitucinis teismas. Po ilgų atidėliojimų už tokią pataisą balsavo tik 54 Seimo nariai. Netgi vienintelis šios kadencijos profesionalus miškininkas, priklausantis valdančiajai daugumai, už tai nebalsavo. Todėl akivaizdu, kad įtampa dėl valstybinių miškų valdymo išliks ir Naujaisiais metais. Ir tai nėra gera žinia, nes visada geriau, kai gali ramiai ir užtikrintai dirbti bei nenuogąstauti dėl jokių netikėtų pokštų. Panašu, kad šalies miškininkai prasidėjusiais metais dar negalės būti užtikrinti savo rytdiena, nes antri metai gyvena sūpuoklėse: „vieną dieną atrodo, kad nauja pertvarkos mašina jau įsibėgėja, o, žiūrėk, vėl ima atrodyti, kad ji buksuoja“, – prieš Naujuosius prisipažino ne vienas kalbintas profesionalus miškininkas ir aiškiai sakė, kad mūsų šaliai labai trūksta stabilumo. Bet kai visas pasaulis ganėtinai nestabilus, susikurti santykinį stabilumą reikia daugiau gebėjimų ir išminties, negu jų šiandien matome po Lietuvos dangumi.

Tačiau Naujuosius pradedame viltingai, nes po sumaišties visada ateina aiškumas ir žinojimas, kur link reikia judėti toliau, kad pasiektum tvirtesnį pagrindą po kojomis. Apie tai ir rašome sausio žurnale, ir ne viename straipsnyje. Būkite dėmesingi, ir įdomiai keliaukime drauge prasidėjusiu 2020 metų keliu.