Egzistencine prasme didžiausio viduramžių mūšio Europoje ir dabartinės ES nuožmių ideologinių batalijų pasekmės Lietuvai yra vienodos. Skirtumas tik tas, kad tą mūsų išlikimui lemiamą šiandienos mūšį galime laimėti gerokai lengviau. Tereikia tik ateiti ir balsuoti. Nenumoti ranka, kaip jau buvome įpratinti, o ateiti ir tvirtai pasakyti – gana!
Gana naikinti lietuvių kalbą, lietuvių tautą ir lietuvių valstybę. Gana, gi! Baikit griauti mūsų šeimas, mūsų švietimą, mūsų kultūrą, mūsų ekonomiką, mūsų sveikatos apsaugą, mūsų kaimus, mūsų miestus ir mūsų miestelius. Baikite, pagaliau! Liaukitės vogti, plėšti ir meluoti. Liaukitės, po galais! Užteks brukti genderizmą, LGBT ideologiją, Stambulo konvenciją, socialines lytis ir kitus ufonautų pramanus. Užteks, rūta žalioji! Liaukitės tvindyti Lietuvą imigrantais, priešinti ir rūšiuoti bendrapiliečius, privatizuoti strategines šalies įmones. Liaukitės, apgaule išrinktieji! Apgaule, nes tebesivadinate konservatoriais ir liberalais, bet tikro konservatizmo ir tikro liberalumo tarp jūsų nė su žiburiu nerasi. Tai labai aiškiai matėme per pastaruosius kelerius metus. Regėjome, kaip čia pat nukrito visos kaukės ir galutinai paaiškėjo, kad tesate paprastų paprasčiausia „šaika“, kaip patys save viešai vadinate. Todėl išeitis viena: gausiai ateiti prie balsadėžių ir garsiai pasakyti – nenorime išnykti kaip „dūmas, neblaškomas vėjo“. Ir tai bus istorinio posūkio į ilgaamžį lietuvių tautos išlikimą pradžia. Tam esminiam pokyčiui jau pribrendome su kaupu. Panašu, kad per gegužės rinkimus pagaliau atidarysime duris svarbiems pokyčiams ir žengsime pirmą žingsnį ta linkme. Gegužės 12-ta – galbūt paskutinė galimybė pradėti rimtai stabdyti mūsų pačių paleistą naikinimo mašiną. Ar pagaliau atsipeikėsime ir ryžtingai pakilsime nuo sofų? Tereikia labai nedaug – skaitlingai ateiti prie balsadėžių. Ir jau ne tiek svarbu, kas už ką balsuosime. Svarbiausia, kad tų balsų būtų daug – kaip galima daugiau. Tuomet viskas gražiai sustos į savo pelnytas vietas: neišvengiamai bus antrasis turas ir jame varžysis du gražūs ir aukšti. Na o kai rinksime patį geriausią kandidatą, jau turėtų suveikti lietuvių pragmatiškumas, pasirenkant ne tik gražų ir jaunesnį, bet ir, kaip spėjome įsitikinti, padoresnį, atkaklesnį, įžvalgesnį, išmintingesnį, sumanesnį, nemėgstantį stovėti po medžiu, kai būtina spręsti svarbius gyvenimo iššūkius čia ir dabar ir juos spręsti ne kokiais nors kitais sumetimais, o vienareikšmiškai stiprinant savo tautą ir savo valstybę. Taigi, jeigu gegužę gausiai balsuosime, neišvengiamai pradės rastis sąlygos mūsų tautos stiprėjimui po tiekos metų trynimo ir žlugdymo. Tiesa, tam istoriniam lietuvių virsmui dar bus be galo svarbūs ir birželio rinkimai į Europos parlamentą bei spalio rinkimai į Lietuvos Seimą. Bet to kelio pradžia – Lietuvos Prezidento rinkimai gegužę. Prisiminkime, kad gera pradžia – pusė darbo. Drąsiai atlikime tą svarbiausiąją pusę, o likusi – jau bus lengvesnė. Lengvesnė, nes eiti šituo keliu yra pakilusi bene visa Europa, ir tą kryptį turėtų įtvirtinti birželio rinkimai senajame žemyne. Tai rodo rimtos sociologinės apklausos, apie tai vis garsiau kalba ir savo profesinius gebėjimus įrodę pasaulio politinių procesų analitikai. O kaip kitaip? Kitaip reiškia išduoti Europą su visa ligšioline jos kultūra ir visa europietiška civilizacija ir sunaikinti krikščioniškas Europos tautas bei čia sukurti musulmonų pasaulį, kuris nuo žemės paviršiaus negailestingai nušluos mus visus, ir konservatyvius bei liberalius ufonautus – taip pat. Neabejokime. Todėl būkime išmintingi, drąsūs ir pilietiški. To labiausiai reikia per visus trejus šių metų rinkimus. Bet per „prezidentinius“ – ypatingai. Tai dabar gyvenančių lietuvių šiandieninis Žalgirio mūšis. Neapvilkime patys savęs, savo vaikų ir vaikaičių bei visų, kuriems buvo lemta eiti anksčiau ir kurie sugebėjo iki mūsų dienų išsaugoti ir apginti prigimtinę lietuvių vietą po saule.
Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.
